Šį rudenį kadenciją baigia trejus metus Lietuvoje dirbusi JAV ambasadorė Anne E.Dersey.

Lietuvą ji pamatė pačios ekonominės krizės įkarštyje, stebėjo, kaip kinta Lietuvos vaidmuo tarptautinėje erdvėje, keičiantis šalies prezidentams, be to, būdama Lietuvoje tapo svarbių geopolitinių įvykių, kuriuose aktyviai dalyvavo JAV, liudininke.
Savo pastebėjimais, vertinimais ir pastarųjų trejų metų patirtimi A.E.Dersey dalijasi su “Veido” skaitytojais.

VEIDAS: Prieš trejus metus atvykote į Lietuvą, žinodama apie ją tik tai, kas rašoma vadovėliuose. Kaip pasikeitė jūsų požiūris į mūsų šalį?
A.E.D.: Atvykdama tikrai žinojau tik bendrus dalykus apie Lietuvos istoriją ir geopolitinę situaciją. Tačiau požiūris gerokai prasiplėtė gavus galimybę pasikalbėti su šalies gyventojais – žmonėmis, kurie gali papasakoti apie situaciją iš vidaus, kurie prisimena skausmingą sovietų okupacijos patirtį. Galiu pasakyti, kad ėmiau daug geriau suprasti Lietuvos interesus, santykius su kaimynėmis. O apie lietuvius galiu pasakyti, kad ne veltui jie vadinami pernelyg kukliais ir savikritiškais. Tikrai turite priežasčių didžiuotis tuo, ko esate pasiekę. Vien per pastaruosius 20 metų šalies pažanga yra stulbinama. (…)
VEIDAS: Diplomatinių JAV ir Lietuvos santykių evoliucija abejonių nekelia. Tačiau kodėl gana silpni išlieka pragmatiniai ryšiai – Lietuva ir JAV neplėtoja itin aktyvios prekybos, tarp investuotojų Lietuvoje retai pasitaiko JAV bendrovių.
A.E.D.: Sakyčiau, kaip tik priešingai. Tiesa, galbūt keičiasi tai, kad anksčiau Lietuva žiūrėjo į JAV kaip į šalį, iš kurios galima kažko tikėtis, o dabar mes esame lygiaverčiai partneriai. Visų pirma Lietuva ir JAV labai glaudžiai bendradarbiauja saugumo srityje. Užtenka prisiminti vien Lietuvos vaidmenį Afganistane. Be to, nenuvertinkite ir ekonominių ryšių. Viena vertus, Lietuva yra ES narė, o ES yra pati svarbiausia JAV partnerė.
Be to, plėtojami ir dvišaliai ekonominiai santykiai. Pavyzdžiui, pernai JAV komercijos departamentas Lietuvoje pirmą sykį istorijoje organizavo JAV prekybos misiją, o tai precedento neturintis įvykis, nes paprastai tokios misijos rengiamos didelėse rinkose. Vis dėlto Komercijos departamentas tiki, kad Lietuva yra strategiškai labai geroje vietoje, nes iš čia lengvai pasiekiamos ir Rytų rinkos, ir kitos ES šalys. Be to, amerikiečius vilioja tai, kad Lietuvoje sparčiai vystoma infrastruktūra, o Klaipėdos uostas jau naudojamas distribucijos projektams Šiaurės šalių kryptimi plėtoti, kroviniams į bei iš Afganistano gabenti.
Beje, prekybos misija buvo tik pirmas žingsnis. Dabar laukia atvirkštinis procesas – rugsėjį Lietuvos bendrovės vyks į JAV dalyvauti Lietuvos ekonomikos forume Čikagoje. Po to, tikiuosi, bus surengta antroji JAV prekybos misija Lietuvoje ir reikalai pajudės dar sparčiau. Žinoma, ekonominė padėtis sudėtinga visoje Europoje, bet manau, kad ekonominiai santykiai tik stiprės.
VEIDAS: Kaip vertinate ES ekonomikos perspektyvas, turint omenyje, kad čia pasirinkta priešinga strategija nei JAV – ne įjungti pinigų spausdinimo mašiną, o kaip tik taupyti?
A.E.D.: Kadangi atstovauju JAV, žinoma, pasakysiu, kad ekonomiką stimuliuoti būtina. Apie tai mes labai daug diskutavome su Europa. Ekonomikos krizė atskleidė silpnąsias globalios ekonomikos vietas, įskaitant priežiūros mechanizmus ir finansinių institucijų kapitalizaciją. Gera žinia, kad sprendžiant šias problemas JAV ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip šias pasaulinės ekonomikos silpnybes paversti galimybėmis. Atrodo, rastas tam tikras pasaulinis sutarimas, kaip toliau vystysis ekonomika. Pavyzdžiui, JAV įsteigtas Finansinio stabilumo forumas išanalizavo padėtį ir perdavė informaciją G-20 valstybėms, o šios suformulavo tam tikrus bendrus visoms valstybėms standartus. Dabar jais daugiau ar mažiau paremta visų valstybių strategija: JAV ėmėsi griežtesnio reguliavimo, ES kalba apie bendrą bankinę sistemą ir glaudesnę monetarinę sąjungą. O juk stipri Europos Sąjungos ekonomika yra naudinga ir JAV. (…)
VEIDAS: Jei kalbame apie vertybes, norisi paklausti, ar nuoširdžiai tikite, kad Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ar kituose regionuose įmanoma įskiepyti vadinamąsias vakarietiškas vertybes ir kad demokratija čia turi ateitį?
A.E.D.: Perėjimas į demokratiškesnį režimą niekuomet nebūna paprastas, bet JAV tikslas – kad tokie procesai vyktų, ir vyktų taikiai. Juk visos demokratinės šalys yra stabilesnės, taikesnės, o žmogaus teisių padėtis jose geresnė. Manau, kad demokratijos plėtra – geriausias užkardas kariniams konfliktams. Demokratiniai pokyčiai reikalingi ir būtini visuose pasaulio regionuose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.