JAV sprendimas nepakviesti jokių aukštų Europos Sąjungos (ES) pareigūnų į aukšto lygio susitikimą Prahoje kai kurie Bendrijos diplomatai laiko nauju antausiu Briuseliui, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Čekijos sostinėje pasirašė su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu svarbią branduolinių arsenalų mažinimo sutartį, o vėliau dalyvavo vakarienėje su vienuolikos Europos šalių ir vyriausybių vadovų.

Į tą vakarienę buvo pakviesti Bulgarijos, Kroatija, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos lyderiai, tačiau kvietimo negavo nei vienas svarbus ES pareigūnas – nei naujoji Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton), nei naujasis 27 šalių bloko prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).

Baltieji Rūmai pareiškė, kad ta vakarienė B.Obamai turėjo padėti suprasti buvusių komunistinių šalių ir Sovietų Sąjungos respublikų “unikalią perspektyvą” dėl saugumo klausimų Europoje.

Šis susitikimas buvo surengtas rytinėms ES šalims išreiškus nerimą, kad JAV laiko prioritetu ryšių su Maskva stiprinimą, tačiau atsisako ankstesnių planų įkurti naujas karines bazes Lenkijoje ir Čekijoje.

Anksčiau B.Obama atšaukė JAV ir ES viršūnių susitikimą, kuris gegužę turėjo įvykti Madride. JAV ir Bendrijos pareigūnai vėliau pareiškė, kad ateityje tokie susitikimai nebebus rengiami reguliariai, o tik tada, kai abi pusės “jaus, kad tokio (susitikimo) reikia”.

JAV vadovo sprendimas nevažiuoti į Madridą privertė nepatogiai pasijusti šiuo metu ES pirmininkaujančią Ispaniją, taip pat iškėlė klausimų, ar Vašingtonas tebelaiko Bendriją svarbia pasaulio politikos žaidėja.

Europos Komisija ketvirtadienį paskelbtame oficialiame pranešime Prahoje įvykusios vakarienės nesureikšmino.

“Tarp JAV ir ES šalių palaikomi reguliarūs kontaktai, o mes nenorime į visus juos kištis arba būti kviečiami į visus tokius susitikimus, todėl mums ši informacija tikrai neatrodo neigiama”, – sakė vienas Komisijos atstovas.

“EUobserver” paklausus, ar renginys Prahoje gali būti laikomas dar vienu diplomatiniu antausiu Europos Sąjungai, vienas JAV diplomatas atsakė: “Tiek prezidentas, tiek valstybės sekretorė kalbėjo apie didelę ES svarbą Jungtinėms Valstijoms. Mes nemėginame pridėti arba atimti iš vieno ryšio, tuo pačiu palaikydami kitą”.

Tačiau pastaruosius įvykius Bendrijos sostinėje teigiamai vertina ne visi.

“Tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi formuotis savo išorės politikos struktūras, kad šios įgytų didesnę įtaką pasauliniame lygmenyje, šis susitikimas yra dvigubas pralaimėjimas tiek ES šalims, dalyvavusioms toje viršūnių vakarienėje, tiek Europos Sąjungai”, – sakė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas).

“Ši vakarienė dar kartą pabrėžia faktą, kad Europos Sąjungai reikia paversti tikrove bendrą išorės politiką, kad prezidentas Obama žinotų, kam skambinti arba ką kviesti vakarienės”, – pridūrė jis.

Kitas įtakingas ES diplomatas “EUobserver” sakė: “Jis (Obama) nevažiuoja į Madridą. Dabar sulaukėme šio formato Prahoje. Iš tikrųjų galima užduoti kai kurių klausimų (apie B.Obamos įsipareigojimus Bendrijai)”.