2010 Kovo 15

JAV ir Europa

JAV tampo Europą už ūsų

veidas.lt

Kai JAV paskelbė didinančios NATO karių Afganistane skaičių dar 30 tūkst., Vokietija į tai niekaip nesureagavo. Po kelių dienų JAV dar kartą pabrėžtinai pareiškė, kad į Afganistaną būtina siųsti daugiau karių, ir ne tik iš JAV, bet ir iš Europos. Vokietija – ir vėl nė žodžio. Neištvėręs JAV prezidentas Barackas Obama asmeniškai paskambino Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Neva pasikalbėti apie šį bei tą.

Pirmąsias keliolika pokalbio minučių apie Afganistaną jis nė neužsiminė. Bet A.Merkel nujautė, kad prieš padėdamas ragelį B.Obama vis tiek šį klausimą palies.

Įsidrąsinusi apie Afganistaną ji prabilo pirma. “Tiek daug skaičių buvo paminėta pastarosiomis savaitėmis. Iš vienų girdėjau, kad Vokietija į Afganistaną esą pasiųs 2,5 tūkst. karių, kiti sako, kad 2 tūkst. Ar tai tas skaičius, kurio jūs ir tikitės iš Vokietijos?” – diplomatiškai pasiteiravo Vokietijos kanclerė.

“Taip, ir aš girdėjau tokius skaičius, bet tikrai ne iš savo administracijos. Jei kas klaustų manęs, atsakyčiau, kad Vokietija galėtų kur kas labiau prisidėti prie šios misijos”, – dar diplomatiškiau atsakė JAV vadovas.

Į tai A.Merkel sureagavo jau be jokių užuolankų: kažin ar būtų įmanoma pasiųsti dar daugiau karių, nes dėl to reikėtų ilgai tartis su kitais politikais. “Juk ir jūs pirmiausia viską derinate su Kongresu, ar ne?” – A.Merkel nepaliko B.Obamai vietos jokiai replikai, o ekspertai suskubo konstatuoti, kad JAV ir Vokietijos pozicijos Afganistano klausimu vis labiau skiriasi.

Šis pokalbis – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip JAV ir Europa pastaruoju metu ginčijasi, šnairuodamos viena į kitą, ir neberanda bendros kalbos. O jei ir kalbasi, tai su cinizmo gaidele ar net atvirais priekaištais ir įžeidinėjimais.

Štai dar viena tokio atšalimo iliustracija. Europa tiesiog pamėlo iš pykčio sužinojusi naujas JAV sugalvotas lėktuvų keleivių tikrinimo taisykles, kurios suteikia JAV teisę reikalauti biometrinių pasų iš atvykstančių europiečių ir tikrinti juos duomenų bazėse. Na, o kulminaciją įtampa pasiekė vasario viduryje, kai ES atmetė JAV prašymą kovos su terorizmu tikslams leisti tikrinti įtariamų asmenų bankines operacijas.

“Tai žingsnis atgal vykdant bendrą ES ir JAV kovą su terorizmu”, – pareiškė JAV misijos Briuselyje atstovai. “Tai žlugdo bendrą veiksmų programą, pagal kurią jau išaiškinta per 1500 svarbių faktų. Tai žlugdo JAV ir Europos bendradarbiavimą apskritai”, – aiškino pasipiktinę amerikiečiai.

Europiečiai neliko skolingi. Europos Parlamente prieš JAV norus tikrinti minėtas įtartinų europiečių bankines operacijas pasisakė 378 parlamentarai, o už – tik 196. Lyg to būtų maža, Martinas Schulzas, Europos Parlamento socialdemokratų frakcijos lyderis, tėškė: “Štai mūsų atsakas už jūsų, amerikiečių, autokratinį elgesį”.

Dar daugiau žibalo į ugnį įpylė Prancūzija, prieš porą savaičių nusprendusi parduoti mažiausiai vieną savo karinį povandeninį laivą Rusijai.

“Tai pirmas atvejis, kai NATO valstybė vienašališkai nusprendžia prekiauti karine technika su Rusija, nepasitarusi su kitomis Aljanso narėmis”, – piktinosi JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas, pabrėždamas, kad Europos partnerės peržengė sveiku protu suvokiamas ribas.

Kišasi į svetimus reikalus

Jau abiejų pusių ekspertai pastebi, kad JAV santykiai su Europa ir atskiromis Senojo žemyno šalimis pastaruoju metu iš tiesų darosi labai įtempti ar bent šalti.

Analitikai mano, kad dėl to kaltos JAV manipuliacijos, elgesys iš išskaičiavimo ir rūpinimasis vien tik savo interesais, visiškai ignoruojant kitų valstybių poreikius: tarkime, kai kalbama apie Iraką ir Afganistaną, tuomet JAV apeliuoja į saugumą, kovą su terorizmu ir vis ragina Europos šalis atsiųsti į šiuos karštus taškus dar daugiau karių bei skirti dar daugiau milijonų, o kai kalba pakrypsta apie ekonominį, finansinį ir prekybinį bendradarbiavimą, tuomet JAV Europai atsuka nugarą ir prapliumpa saldžiomis giesmėmis Kinijai. “Europa jaučiasi išduota ir nesaugi – JAV daug labiau rūpi prekybiniai ir ekonominiai santykiai su Kinija nei su Senuoju žemynu, ir europiečiams tai kelia didelį nerimą”, – pabrėžia Vokietijos analitikas Michaelis Knigge.

Na, o JAV tarptautinių santykių ekspertas Josefas Bramlas šią išvadą dar papildo. Jis įsitikinęs, kad JAV gręžiasi nuo Europos norėdamos įtikti “euroskeptiškai” Kinijai, mat šios šalies vadovai yra ne kartą pareiškę, jog Europą laiko greičiau konkuruojančia rinka, o ne partnere.

Erzina europiečius ir tai, kad JAV vis dažniau visai be pagrindo kišasi į Europos vidaus reikalus: tarkime, ragina kuo greičiau priimti į ES Turkiją, Prancūzijai JAV negaili kritikos dėl jos socialinės politikos, o iš Skandinavijos JAV šaiposi dėl esą pernelyg didelio šių šalių susirūpinimo aplinkosauga.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...