"Veido" archyvas

Nėra nuotaikos, ryte galva iš nuovargio sunkiai pakyla nuo pagalvės, o vakare vos pavelkate kojas, bet užmigti sunku? Pavasarį labai daug žmonių taip jaučiasi, ir tai normali būsena. Medikai ją vadina pavasariniu nuovargiu arba depresija.

Ženklas, kad reikia susirūpinti

Šiemet taip laukėme, kada pasibaigs ilga žiema, planavome, ką veiksime, kai nutirps sniegas. Atšilo, tačiau ne viena mindžikuojame vietoje – nėra nei jėgų, nei noro kuo nors užsiimti. Tai vienas pavasarinio nuovargio požymių. Pavasarinis nuovargis – ne liga, o sindromas, dažniausiai pasireiškiantis energijos trūkumu, nuovargiu, apatija, susilpnėjusiu fiziniu pajėgumu, išsiblaškymu.

Tokia būsena nėra maloni, reikia stengtis atsikratyti visų nemalonių simptomų, tačiau nuovargis – būtinas. Jis lyg apsauginis mechanizmas, kuris įspėja apie galimus pavojus, priverčia susirūpinti sveikata, kol dar neužklupo rimtesnės ligos.

Kodėl nedžiugina pavasario saulė?

Keturios priežastys, kodėl jaučiamės kaip išsunkta citrina, nors šviečia saulė ir bunda gamta.

• Nespėjame prisitaikyti prie gamtos ritmo. Išsekusios ir nuolat pavargusios dažniausiai jaučiamės balandžio mėnesį. Tada pradeda ryškiai šviesti saulė, kaltis pirmieji augalėliai, o mūsų organizmas dar gyvena žiemos ritmu – nespėjo pereiti į kitą režimą ir staigiai prisitaikyti prie pasikeitusių oro sąlygų. Tad organizmas, jausdamas didelį spaudimą bei įtampą, pasiduoda ir fiziškai, ir emociškai.

• Trūksta vitaminų. Pavasarį lydi avitaminozė. Vitaminų atsargos per žiemą išseko. O imunitetas nusilpo dėl persirgtų ligų, judėjimo trūkumo ir dėl to, kad žiemą mažai buvome gryname ore.

• Kimba ligos. Ilgėjant dienoms pradedame daugiau judėti. Į tai reaguoja mūsų vidaus organai: skydliaukė ima gaminti daugiau hormonų, pradeda varginti virškinamojo trakto skausmai, suaktyvėja lytinių liaukų veikla. Taip pat pavasarį dažniau susergama infekcinėmis ir alerginėmis bei uždegiminėmis ligomis. Dėl orų kaitos keičiasi žarnyno ir kvėpavimo takų mikroflora, sutrinka imuninė sistema, o visa tai vargina.

• Išeikvojame daugiau energijos. Atšilus orams lieka vis mažiau ramių savaitgalių, kai galima ilgiau pasivolioti lovoje ar ramiai paplepėti su draugėmis. Pavasarį reikia persodinti gėles, ne viena skubame į sodą, ramybės neduoda artėjantys vaikų egzaminai. Ir, žinoma, niekur nedingsta pareigos namuose, neišgaruoja rūpesčiai darbe. Todėl nieko keista, kad greitai pasijuntame pervargusios.

Nuovargis įspėja apie ligą

Per porą savaičių vidinis laikrodis susireguliuoja, jėgos grįžta, o atšilę orai bei sužaliavusi gamta pradeda džiuginti. Tačiau jei liūdna, apatiška ir pavargusi jaučiatės ilgiau negu dvi tris savaites, gali būti, kad jus užklupo ne pavasarinis nuovargis, o rimtesnė liga. Tad į nuovargį negalima numoti ranka – būtina pasidaryti kraujo tyrimus.

• Vienas pirmųjų ligos požymių. Kraujagyslių, kepenų ligos, mažakraujystė – visos šios ligos pirmiausia pasireiškia nuovargiu. Taip pat jis kamuoja sergant lėtinėmis inkstų ligomis, kraujotakos sutrikimais: turint širdies ydą, sergant širdies nepakankamumu. Nuovargis vargina ir turinčiuosius mažą kraujospūdį.
• Gali perspėti apie onkologinę ligą. Nuovargį dažnai jaučia ir onkologiniai ligoniai, juolab kad silpnumas ir mieguistumas dažnai juntamas dar nesant ryškių vėžio simptomų arba kai tyrimais dar negalima jo nustatyti.

Atpalaiduokite ir pamankštinkite raumenis

Dažniau nuovargis vargina tuos, kurie mažai juda, visą dieną sėdi prie kompiuterio. Tad jei norite jaustis žvali ir energinga, ryte nepamirškite padaryti nors kelių nesudėtingų tempimo pratimų, darbe dažnai atsistokite nuo kėdės ir pasirąžykite, o namie atlikite keletą atsipalaidavimo pratimų.

• Ryte pasirąžykite. Daryti mankštą rytais baisiai nuobodu, bet naudinga. Imkime pavyzdį iš kačių: pabudusios jos ištempia visą kūną. Tempimo pratimai  suaktyvina medžiagų apykaitą ir net paskatina laimės hormonų – endorfinų gamybą. Todėl vos prabudusi pasirąžykite, būtinai pamasažuokite ausų spenelius – juose visi aktyvūs organizmo taškai. Išlipusi iš lovos pasistiebkite ant pirštų galiukų, ištieskite rankas ir pabandykite mintimis pasiekti lubas. Įtempkite pilvą ir lėtai lenkitės atgal, atlošdama galvą ir atpalaiduodama rankų raumenis.
• Darbe pasimankštinkite. Norint atlikti trumpą mankštelę, išjudinti sustingusius raumenis ir pailsinti galvą, nebūtina net pakilti nuo darbo stalo. Kelis kartus ištieskite kaklą į priekį, pasukinėkite galvą kairėn dešinėn, pirmyn atgal. Pakelkite ir nuleiskite dešinįjį petį, po to kairįjį. Vieną, paskui kitą petį sukite ratu. Atsisėskite tiesiai, pasukite liemenį į vieną pusę, paskui į kitą. Nugaros raumenis įtempkite ir smakrą lenkite prie krūtinės.
• Namie atsipalaiduokite. Tai padaryti padės vežėjo poza – snūduriavimas sėdint. Atsisėskite ant kėdės kraštelio, kad kojos būtų pusiau sulenktos ir šiek tiek praskėstos, rankas sunertais pirštais nuleiskite tarp kojų, liemenį ir galvą palenkite (lyg karotų). Jeigu dar sugebėsite įsivaizduoti, kad liežuvis pasidarė glebus, o neįsitempęs kaklas karo, gana greitai pradėsite snūduriuoti. Tokia poza pabūkite, kol tai bus malonu.

Stiprybės suteikiantys receptai

Gerai savijautai labai svarbi mityba. Maitinkitės racionaliai, rinkitės subalansuotą maistą, tačiau nepersivalgykite. Persisotinus skrandyje ir žarnyne susikaupia daug kraujo, todėl apninka mieguistumas. Taip pat venkite riebių patiekalų, nes jausitės apsunkusi – riebalus organizmas ilgai virškina. Pavasarį, kai organizmui trūksta vitaminų ir mineralų, praturtinkite savo valgiaraštį natūraliais naudingųjų medžiagų šaltiniais.

• Kur slepiasi vitaminas A? Kai trūksta šio vitamino, vargina nuovargis, odos sausėjimas ir pleiskanojimas, gresia mažakraujystė. Ypač daug vitamino A yra morkose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, svieste, salotose.
• Papildykite vitamino B6 atsargas. Jis svarbus baltymų apykaitai, smegenų veiklai, dalyvauja kraujo gamyboje, didina atsparumą ligoms. Vitamino B6 yra sorose, kukurūzuose, žirniuose, bulvėse, burokėliuose, mėsoje, piene.
• Pavasarį būtinas vitaminas C. Jis dalyvauja baltymų sintezėje, didina organizmo atsparumą ligoms ir infekcijoms.  Šio vitamino daug bulvėse (net ir virtose), citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, brokoliuose.
• Su nuovargiu padeda kovoti varis ir magnis. Varis pagerina miegą ir leidžia geriau pailsėti, o dieną jaustis žvalesniems. Daugiausiai vario yra grybuose, avokaduose, bananuose. Magnis padeda organizmui maistą paversti energija. Daug šio mikroelemento yra žuvyje, avižų dribsniuose, špinatuose.

Jogų arbata – vietoj kavos

Išgėrusi šios arbatos pasijusite daug žvalesnė. Vienam puodeliui reikės: 4 kardamono grūdelių, žiupsnelio juodųjų pipirų, 3 gvazdikėlių, kelių griežinėlių imbiero ir vanilės ant peilio galiuko. Sumalkite viską kavamale ir virkite puodelyje ant silpnos ugnies apie 10 minučių.

Kokteilis “Vitaminų bomba”

Tokio kokteilio reikėtų gerti dešimt dienų iš eilės po vieną stiklinę. Jis turi visų reikalingų mineralinių medžiagų ir vitaminų, suteikia jėgų, skatina smegenų veiklą. Sutarkuokite 3 nuluptus burokėlius, 2 morkas, obuolį, išspauskite sultis ir viską išmaišykite. Galite pagardinti žiupsneliu druskos.

Nuramins protą, padės užmigti

Norint visą dieną puikiai jaustis, greitai ir kūrybingai dirbti, reikia gerai pailsėti naktį. Beje, gydytojai pavasarį rekomenduoja miegoti dviem trimis valandomis ilgiau nei žiemą, nes organizmui reikia daugiau poilsio. Bet kaip pailsėti, kai pusę nakties vartaisi nuo šono ant šono ir negali užminti?

• Pakvėpuokite. Įkvėpkite visa krūtine, sulaikykite kvėpavimą, iškvėpkite, vėl sulaikykite kvėpavimą ir taip kartokite 40–50 kartų. Giliai kvėpuojant prieš miegą mažėja nuovargis, atsipalaiduoja kūnas ir protas, stiprinama imuninė sistema. Tai puikus būdas ne tik greitai užmigti, bet ir kovoti su stresu.
• Pamedituokite. Atsigulkite ant nugaros ir 15 minučių pagulėkite. Stenkitės apie nieką negalvoti. Tegul mintys pačios srovena tarsi upeliu.

Pamasažuokite pėdas

Kai pavargsta kojos, nuovargis jaučiamas visame kūne. Jo atsikratyti labai padeda pėdų masažas, kuris pašalina per dieną susikaupusią įtampą, taip pat stiprina imunitetą, pagerina vidaus organų veiklą, kraujotakos cirkuliaciją visame kūne. Ir, žinoma, padeda atsikratyti sunkumo kojose.

Atsisėskite ant kėdės ar vonios krašto, ant kairio kelio užkelkite dešinę pėdą, paskui atvirkščiai. Sugniaužkite kumštį ir krumpliais stipriai braukite per pėdos skliautą. Paskui abiejų rankų nykščiais jį paspaudykite. Tada švelniais ritmiškais judesiais paspaudykite pėdą nuo kulno iki pirštų. Sugniaužkite kumštį ir sukamaisiais judesiais masažuokite visą pėdą. Patrinkite kulkšnis, kulną. Po vieną dviem pirštais suimkite kojų pirštus ir švelniai kelis kartus patempkite.