Dėl to, kad aštuonerių metų mergaitė šiandien draskoma į visas puses, kalčiausi politikai, tarp kurių – ir aukščiausi šalies vadovai. Vis dėlto didžiausius dividendus iš dramos Garliavoje susikraus populistai: finansinėmis machinacijomis kaltinamas Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas ir nušalintasis prezidentas R.Paksas.

Įvykiai Garliavoje pasiekė kritinę ribą. Per visą Lietuvą sukrėtusią Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai operaciją, kai spiegiančią mergaitę artimieji tąsė kiekvienas savo pusėn, susibūrę Kedžių ir Venckų šalininkai ragino nedelsiant skambinti prezidentei Daliai Grybauskaitei: šaukėsi pagalbos šalies vadovės, kad ši sukliudytų Laimutei Stankūnaitei atgauti dukterį. Mat Garliavoje budinti minia šventai tiki, kad juos palaiko pati prezidentė.
Minia nepamiršo, kad D.Grybauskaitė prieš kelis mėnesius užtarė dviejų žmonių nužudymu įtariamo D.Kedžio seserį ir dukters globėją Neringą Venckienę, konstatuodama, jog ši iš tiesų vykdanti teismo sprendimą grąžinti mergaitę motinai. Nepamiršo ir to fakto, kad prezidentė nepanoro atleisti N.Venckienės iš teisėjų, nors jos elgesys jau seniai nesuderinamas su teisėjo pareigomis. Užtarimu buvo palaikyti ir šalies vadovės ne kartą pakartoti žodžiai, kad perduodant dukrą motinai negali būti jokios prievartos.

Politikai trukdo spręsti ginčą

Galbūt, kaip teigia kai kurie neoficialūs šaltiniai, D.Grybauskaitė iš tiesų turi informacijos, kad pedofilijos byla ištirta netinkamai, o teisėjas, priėmęs nutartį grąžinti dukrą motinai, nedovanotinai suklydo, tik ši informacija neparemta jokiais įrodymais. Galbūt prezidentė, nuoširdžiai gailėdama vaiko, nematė kito būdo įsikišti, nors politologai labiau linkę manyti, kad šalies vadovė, kaip ir dauguma kitų politikų, iš tikrųjų elgiasi labai ciniškai ir ne tiek rūpinasi mergaitės interesais, kiek savo reitingais.
Kad ir kaip ten būtų, aišku viena: prezidentei vertėjo patylėti. Nes jei ne D.Grybauskaitės bei kitų politikų kišimasis į šią bylą, aistros Garliavoje jau seniai būtų nurimusios.
Dėl to, kad konfliktas taip užsitęsė ir pridarė tiek žalos niekuo dėtam vaikui, atsakingi ir Seimo nariai bei įvairių partijų vadovai, kurie vienas per kitą pila žibalą į Garliavos dramos ugnį, viešai ragindami nevykdyti teismo sprendimo ir netgi patys važiuodami į Garliavą neva ginti vargšės mergaitės. Ne teismo pusėn stojo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, prieš keletą dienų pareikšdama, kad L.Stankūnaitė pasielgtų išmintingiausiai, jei iš viso atsisakytų dukters. Seimo pirmininkė jau sulaukė kritikos dėl savo prieštaringų veiksmų: vieną dieną ji ragina politikus į šią istoriją nesikišti, o kitą jau žarsto tokius populistinius samprotavimus.
„Politikų padaryta žala šioje istorijoje didžiulė, nes yra trukdoma normaliai išspręsti ginčą. Jei ne populistinis jų elgesys, konfliktas būtų jau seniai išspręstas ir pamirštas. Teismo sprendimas, patinka jis kam nors ar ne, turi būti vykdomas“, – primena Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytautas Nekrošius.
Komentuodamas kovo 23 d. žlugusį mergaitės perdavimą motinai, V.Nekrošius pabrėžia, kad policija buvo netinkamai pasirengusi operacijai. Pasak teisininko, pirmiausia reikėjo mergaitę atskirti nuo močiutės ir kitų artimųjų, o tuomet perduoti motinai: tinkamai pasirengus, tokia operacija tetruktų keletą minučių.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mergaitės perdavimas motinai jau kelintas mėnuo šitaip stringa, yra ta, kad atsakingos institucijos nesugeba tinkamai tam pasirengti ir kordinuoti savo veiksmų. Tai irgi politikų daromo spaudimo šioje dramoje pasekmė.
Buvęs Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkas, o dabar advokatas Romualdas Matonis įsitikinęs, kad baimę dėl savo karjeros jaučia visi su šia byla susiję asmenys – tiek teisėjai, tiek kiti pareigūnai. Todėl esą ir kyla šitiek kliūčių. R.Matonis neabejoja, kad politikų kišimasis labai trukdė ir tebetrukdo nagrinėti su pedofilijos istorija Kaune susijusias bylas.
„Nuo visų tų viešų pasisakymų ir publikacijų visiškai atsiriboti galėtų tik mankurtas, – teigia buvęs teisėjas. – Nereaguoti į valdžios, nuo kurios vienaip ar kitaip priklauso tavo išlikimas darbe bei karjeros galimybės, nuomonę, patikėkite, neįmanoma. Todėl kyla didelis pavojus, jog tai gali paveikti teisėjo objektyvumą, nes tu, nagrinėdamas bylą, faktines aplinkybes, norom nenorom jauti galvoje kirbant mintį, kad asmuo, nuo kurio priklauso tavo darbas ir būsimi paskyrimai, galvoja kitaip ir kad tai sukels pasekmių.“
R.Matonis priduria, kad laikas parodys, kaip toliau klostysis sprendimą grąžinti D.Kedžio dukrą motinai priėmusių teisėjų karjera.

Atveria kelią populistams
Vilniaus universiteto profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, vaikų psichiatras Dainius Pūras teigia, kad būtent politikai visuomenėje sukūrė pedofilijos baubą, nors tikrieji iškrypėliai tebevaikšto laisvėje, gardžiai iš viso to juokdamiesi. Iš šalies stebėdamas mažos mergaitės dramą, D.Pūras sako vis labiau linkstantis prie versijos, kad visa ši pedofilijos istorija buvo sąmoningai sugalvota siekiant atskirti vaiką nuo motinos.
„Manau, dabar visais įmanomais būdais siekiama sutrukdyti išsiaiškinti tiesą, nes tai būtų pavojinga tiek šios istorijos autoriams, tiek ir tiems politikams, kurie taip ilgai ir atkakliai globojo vaiką užgrobusius nepatikimus žmones, – savo versiją kelia D.Pūras. – Kai kuriems politikams tiesiog nebėra kito kelio, kaip tik trukdyti tiesai iškilti į paviršių. Tačiau tai ne tik gynybinė taktika, bet ir priešrinkiminis triukas. Politikų cinizmas siekiant gauti daugiau balsų per rinkimus, galvojimas, kad tauta yra tokia kvaila, jog rinks tuos, kurie garsiau sušuks gelbėjantys vaiką nuo pedofilų, jau peržengė bet kokias ribas. O realybė tokia, kad Lietuva pastaruoju metu yra ypač atsilikusi vaikų teisių apsaugos srityje.“
Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros docentas Vytautas Dumbliauskas primena, kad politikai imasi spręsti tik tuos klausimus, kurie patraukia visuomenės dėmesį, nes visada galvoja, kokių dividentų jiems tai duos per būsimus rinkimus. Tai plačiai aprašyta politikos mokslų vadovėliuose. „Tokie skandalai jiems kaip gaivus oras, – politikų mėginimais išpešti naudos pedofilijos byloje nesistebi politologas. – Prezidentės veiksmai taip pat rodo, kad ji ruošiasi antrai kadencijai.“
O ar galėtų tokia pat situacija susidaryti, tarkime, Vakarų visuomenėje: ar ten aukščiausi politikai taip pat įžūliai stoja prieš teismus, gindami pralaimėjusią pusę? Daug metų Amerikoje gyvenęs politologas Kęstutis Girnius sako, kad Vakaruose politikai taip pat dažnai kritikuoja teismus, bet ribų neperžengia: laikomasi nuostatos, jog jų sprendimus, kad ir kokie prieštaringi būtų, reikia vykdyti. Vis dėlto panašios istorijos – ne naujiena ir ten. K.Girnius priminė daugiau nei prieš dešimtmetį garsiai nuskambėjusią šešiamečio kubiečio Eliano Gonzaleso atėmimo iš giminaičių Amerikoje ir grąžinimo tėvui į Kubą dramą, į kurią taip pat įsitraukė didelė dalis visuomenės bei politikų. Nepaisant didelio pasipriešinimo, vaikas buvo grąžintas tėvui. Iš pradžių  teigta, kad berniukas nori likti su giminaičiais Amerikoje: iš jų paimtas jėga, vaikas priešinosi ir verkė. Tačiau vėliau, aistroms aprimus, paaiškėjo, kad berniukas jaučiasi laimingas, vėl galėdamas gyventi su tėčiu.
Kai aistros aprimsta, tokios istorijos labai greitai pasimiršta. Politikai, prieš praėjusius rinkimus stoję ginti klaipėdietės Ingos Rinau, kovojusios su buvusiu sutuoktiniu Vokietijoje dėl mažametės dukters, jau seniai nutilo. Vykdydamas teismo sprendimą tėvas išsivežė dukrą į Vokietiją, emocijos nuslūgo, ir ši istorija nė vienam politikui tapo nebeįdomi.
Tas pats anksčiau ar vėliau laukia ir Kaunos pedofilijos bylos, nors dabar aistros Garliavoje virte verda. Deja, neatsakingų politikų veiksmų pasekmės šįkart bus labai liūdnos: viena vertus, tai liečia mažos mergaitės ramybę ir psichologinę sveikatą, antra vertus, į didžiąją politikos areną vėl atveriamas kelias populistams. Mat jau aiškėja, kad iš viso šio chaoso, keliamo nepasitenkinimo teismais ir teisėtvarka apskritai sau pliusus sėkmingai renkasi Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, jau trinantis rankas iš nekantrumo, kada galės grįžti prie valdžios Lietuvoje vairo, bei nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Seimas, kaip žinome, vėl atvėrė kelią dalyvauti parlamento rinkimuose.
V.Uspaskicho reitingas jau šoktelėjo į viršų, tą patį politologai prognozuoja ir R.Paksui. Abi šios partijos aktyviai kritikuoja teisėtvarkos veiksmus pedofilijos byloje ir žada esmines reformas teismų bei teisėtvarkos srityje, o dalis nusivylusių rinkėjų lengvai praris šį jauką.
Tad prezidentės ir kitų politikų netylėjimo kaina gali būti labai didelė.

Trumpasis interviu
Į „Veido“ klausimus atsako politologas Mindaugas Jurkynas

VEIDAS: Ar pritariate teisininkų nuomonei, kad aistros Garliavoje seniai būtų nurimusios, jei ne politikų kišimasis į šią bylą?
M.J.: Be abejo. Lietuva yra teisinė valstybė ir teismų sprendimai turi būti vykdomi. Politikai negali kištis į teisminės valdžios darbą, nes tai yra vienas mūsų demokratijos pagrindų. Bet artėja rinkimai ir, kaip matome, visi nori pasišildyti šio konflikto spinduliuose.
VEIDAS: Kaip vertinate prezidentės laikyseną šioje istorijoje?
M.J.: Prezidentė taip pat neabejinga savo reitingams.
VEIDAS: Kodėl šio skandalo kontekste kyla populistų reitingai?
M.J.: Pasinaudodami įvykiais populistai renka politinius taškus. Jie kalba apie problemą, kuri daug kam atrodo skaudi ir aktuali, siūlo jos sprendimo būdus, o žmones tai veikia. Bendrą šurmulį bei tokių politikų populiarumą didina ir žiniasklaida. Jei būtų mano valia, įvykių Garliavoje taip neeskaluočiau. Bent jau nedarykime iš to svarbiausios žinios.
Kad ir kokia skausminga ši vaiko drama, vis dėlto tai yra sukurta problema, savotiška dūmų uždanga, nukreipianti visuomenės dėmesį nuo kur kas svarbesnių dalykų.