"Scanpix" nuotr.

Sausį Kremliaus palaikomas Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas vėl sužibėjo. Jis paskelbė, kad dabartinės Rusijos valdžios oponentai turėtų būti laikomi tėvynės išdavikais, išvadino juos šakalais ir, turbūt rusui labiausiai įžeidžiamai, liaudies priešais (būtina priminti, kad Stalino laikais „liaudies priešai“ didžiosios dalies visuomenės buvo labiausiai nekenčiami ir niekinami). R.Kadyrovo manymu, liberali opozicija stengiasi išnaudoti Rusijos ekonominius sunkumus tam, kad destabilizuotų valstybę, jie turėtų būti teisme griežtai baudžiami už sabotažą.

Vaiva Sapetkaitė, geopolitika.lt

Rygoje, Latvijoje, iš Maskvos emigravusių žurnalistų įkurtas naujienų portalas „Meduza Project“ iššifruoja, ką R.Kadyrovas laiko priešais: nesisteminę opoziciją (tai Rusijoje reiškia valdžios kritikus, tarp kurių – daugiausia Vakarams palankūs liberalai ir žmogaus teisių gynėjai); emigrantus; radijo stoties „Echo Moskvy“, nepriklausomo televizijos kanalo „Dožd“ ir naujienų agentūros RBC žurnalistus. Rusijoje sistemine opozicija vadinamos partijos, kurių atstovai yra išrinkti į Dūmą, tačiau nepriklauso valdančiai partijai „Jedinaja Rossija“ (“Vieningoji Rusija”). Yra paplitusi nuomonė, kad sisteminė opozicija visur pritaria valdančiajai partijai ir pataikauja Kremliui.

Beje, po R.Kadyrovo pasisakymų atlikta apklausa parodė, kad 59 proc. rusų nepritaria jo žodžiams apie „liaudies priešus“. Nepaisant to, į jį patį žvelgiama palyginti teigiamai: 36 proc. apklaustųjų jo atžvilgiu yra neutralūs, 22 proc. negali apie jį pasakyti nieko blogo, 10 proc. jį gerbia, o dar 7 proc. jam simpatizuoja.

Čečėnijos vado alergija kritikams

Kontroversiškai vertinamas R.Kadyrovas dažnokai išsišoka. Žiniasklaida, ypač internetinė, – tik vienas iš būdų. Ne paslaptis, kad jis valdo Čečėnijos žiniasklaidą ir ja reguliariai naudojasi kaip platforma užsipulti jam neįtikusius – kad ir Kremlių kritikuojančius protesto judėjimus. Kaip primena Laisvosios Europos radijas, ir taip ant peilio ašmenų laviruojančiai Rusijos opozicijai dar sunkesni laikai prasidėjo nuo 2012 m., kai vyko masiniai protestai prieš Vladimiro Putino sugrįžimą į prezidento postą ar netrukus po sugrįžimo.

Po R.Kadyrovo pasisakymų atlikta apklausa parodė, kad 59 proc. rusų nepritaria jo žodžiams apie „liaudies priešus“.

Kad R.Kadyrovas yra itin užgaulus ir kerštingas, akcentuoja ir radijo stotis „Amerikos balsas“. Pavyzdžiui, kai dalis į Europą emigravusių čečėnų išėjo protestuoti į kelių ES sostinių gatves dėl prastos situacijos Čečėnijoje, R.Kadyrovas pasipiktinęs pareiškė, kad pagal čečėnišką paprotį „brolis atsako už brolį“, ir davė įsakymą išsiaiškinti, kas tie protestuotojai, kas jų tėvai ir broliai, kokiam klanui jie priklauso. Ir visa tai tam, kad jis galėtų keršyti Čečėnijoje esantiems tų protestuotojų giminėms.

Tiesa, R.Kadyrovas savo brangaus laiko negaili ir paprastesniems nutikimams: pavyzdžiui, kai Aišat Inajeva, paprasta Čečėnijos Respublikos gyventoja, internete paskelbė, kad rinkdami mokesčius pareigūnai nevengia naudoti jėgos, ji buvo priversta viešai prieš kameras atsisakyti savo žodžių. Visai neseniai ūmusis karaliukas vėl stipriai užsiplieskė, kai vieno šalies regiono deputatas jį pavadino Rusijos gėda. Ir tikrai, didelei visos Rusijos gėdai, Krasnojarsko srities tarybos deputatas K.Senčenka per federalinę televiziją viešai atsiprašė R.Kadyrovo.

Kadangi R.Kadyrovas ir jo diktatoriški valdymo metodai dažnai pakliūna į liberaliai nusiteikusios inteligentijos, žurnalistų ir oficialiajai valdžiai oponuojančių politikų (kitaip tariant, Rusijos „priešų“) akiratį, natūralu, kad šis jų nemėgsta.

Jo nuolatinis pasirodymas žiniasklaidoje turėtų formuoti jo, kaip jauno Stalino-2, įvaizdį.

Dažnus Čečėnijos vado sužibėjimus žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose (kuriuos jis puikiai įvaldęs: „Instagram“ tinkle R.Kadyrovas turi per 1,5 mln. sekėjų) Rusijos televizijos kanalo RTVi laidoje „Osoboje mnenije“ („Ypatinga nuomonė“) įdomiai apibūdino vienas iš Rusijos liberalios inteligentijos atstovų rašytojas Dmitrijus Gluchovskis: „Jo nuolatinis pasirodymas žiniasklaidoje turėtų formuoti jo, kaip jauno Stalino-2, įvaizdį. Kadyrovas taip pat yra kalnietis, taip pat turi kovinės patirties, taip pat yra charizmatiškas. Nė neabejoju, kad nesu vienintelis žmogus, kuriam kyla tokių asociacijų.“

Kodėl kliūva bedantė opozicija

Nors Vakaruose į liberalią Rusijos opoziciją ir Kremliaus kritikus žvelgiama palankiai, mažai kas rimtai vertina jų galimybes ką nors pakeisti. Esą mažai tikėtina, kad artimiausiu metu susidarytų kritinė gyventojų (piliečių) masė, turinti realią įtaką politiniams ar socialiniams procesams šalyje ir pajėgi politiniam valdžios pakeitimui. Nieko nestebina, kad režimo oponentai vadinamųjų patriotų dažnai yra apibūdinami bedančiais šunimis, įkyriomis musėmis ir kitais žeminančiais epitetais. Veikiau stebina tai, kodėl ji sulaukia tokio puolimo ir iš „valdžiažmogių“.

Jie kelia baimę, nes jų žvilgsnis mato realius dalykus, mato tiesą. Jei tai nebūtų tiesa, o tiesiog paranoja, jie nekeltų pavojaus.

D.Gluchovskio manymu, propaganda ir sovietiniais archetipais apie „Didžiąją tėvynę supančius priešus“ paremtą režimą erzina kritiškiau mąstantys ir situaciją realiai vertinantys inteligentai bei dalis vidurinio visuomenės sluoksnio, nepasiduodantys visuotiniam tikrovės interpretavimo naratyvui. „Jie kelia baimę, nes jų žvilgsnis mato realius dalykus, mato tiesą. Jei tai nebūtų tiesa, o tiesiog paranoja, jie nekeltų pavojaus, – RTVi laidoje svarstė D.Gluchovskis. – Reikia tokias nepalankias grupes neutralizuoti.“

Rašytojas teigia, kad kai visuomenėje automatiškai įsijungia nuo seno diegtos reakcijos, pavyzdžiui, kad visi yra nusistatę prieš Rusiją, siekia jai pakenkti, todėl reikia būti vieningiems, telktis apie lyderį ir į tam tikrus valdžios veiksmus žiūrėti pro pirštus, – tada valdžiai yra daug patogiau. Rusijoje ir taip nestinga problemų, niekas nenori vargti su dar viena.

Kadyrovas – vienas iš dviejų tikrų Rusijos politikų?

Nors į V.Putino 2007 m. Čečėnijos vadovu paskirtą R.Kadyrovą sunku žiūrėti kaip į rimtą politiką, kai suvoki, kad už jo nugaros stovi maždaug iš 20 tūkst. karių sudarytos čečėnų saugumo pajėgos, tenka sutikti dėl jo įtakos. Jis pats parenka aukštesnius karininkus, jie jam prisiekia asmeniškai. Čečėnija – R.Kadyrovo žaidimų aikštelė: čia jis daro, ką nori, sodina savus žmones, kur prireikia, švaisto respublikai Kremliaus dosniai žarstomus pinigus, kaip tik įsigeidžia.

Mainais už dažną ir egzaltuotą R.Kadyrovo ištikimybės reiškimą V.Putinui pastarasis ilgai laikė jį savo favoritu ir vienu svarbiausių bendražygių. Maskva į daug ką užmerkdavo akis, nes R.Kadyrovo pagalba užtikrinant stabilumą Šiaurės Kaukazo regione, kovojant su teroristų grėsme ar užmezgant ryšius su musulmonų šalių vadovais Kremliui yra itin svarbi.

R.Kadyrovo atsidavimas veikiau grindžiamas retorika, o ne realiais veiksmais; jis taip elgsis tol, kol Kremlius padės jam išlaikyti valdžią.

Nors žiūrint iš šono susidaro įspūdis, kad R.Kadyrovas yra ištikimas Putino vasalas (tegu ir sunkiai valdomas), daug analitikų ir žurnalistų tuo abejoja ir jo pavyzdingai demonstruojamą lojalumą vadina pervertintu. Esą R.Kadyrovo atsidavimas veikiau grindžiamas retorika, o ne realiais veiksmais; jis taip elgsis tol, kol Kremlius padės jam išlaikyti valdžią ir negailės pinigų. Be to, dažnai samprotaujama, kad Kremliaus užnugaris R.Kadyrovui kaip tik suteikia realesnių galimybių ateityje pasipriešinti V.Putinui.

Nors R.Kadyrovo valdymas Čečėnijoje užtikrina tam tikrą stabilumą, jis pats nesunkiai gali viską apversti aukštyn kojomis. Pavyzdžiui, plačiai nuskambėjo R.Kadyrovo pranešimas, kad Čečėnijos saugumo pajėgos turi teisę šaudyti į Čečėnijos teritorijoje be jo leidimo pasirodžiusius Rusijos jėgos struktūrų pareigūnus. Tai sukėlė daug kalbų apie prastėjančius R.Kadyrovo ir Kremliaus santykius ir apie tai, kad V.Putinas praranda savo numylėtinio kontrolę.

V.Putinas ir R.Kadyrovas yra vieninteliai du tikri politikai Rusijoje, o visi kiti tik žaidžia politiką.

Maskvoje įsikūrusios politikos ekspertų grupės vadovas Konstantinas Kalačevas yra įsitikinęs, kad V.Putinas ir R.Kadyrovas yra vieninteliai du tikri politikai Rusijoje, o visi kiti tik žaidžia politiką. Laikraštis „The Moscow Times“ rimtai svarsto, ar R.Kadyrovas iš tiesų yra antras pagal politinę galią ir įtaką žmogus Rusijoje ir ar puoselėja pretenzijas kada nors ateityje tapti pirmuoju. (Rusijos žiniasklaidoje spėliojama, kad jei R.Kadyrovas išaugtų iš dabartinės savo „smėlio dėžės“, matyt, Čečėnijos valdymą paliktų savo giminaičio Adamo Delimchanovo rankose). Žinoma, Maskvoje jo laukia ne visi, o V.Putino nepotizmas sostinėje kelia tam tikrą politinę įtampą ir skaldo bendražygius. Pažymėtina, kad vienas iš rimtų V.Putino politikos Čečėnijoje oponentų yra Federalinė saugumo tarnyba, kurią taip paprastai užgniaužti nėra lengva.

Kadyrovas pripažįsta tik vieno žmogaus – Putino – galią ir autoritetą ir darys taip tol, kol tai jam bus naudinga

Pasak opozicijos atstovo I.Jašino, Čečėnijos problema kiekvienais metais auga tarsi piktybinis auglys ir šiandien jau grasina ne tik Šiaurės Kaukazo saugumui, bet ir apskritai visai Rusijai. Jo manymu, niekas nebesugeba suvaldyti ir kontroliuoti R.Kadyrovo – jei niekas nieko nesiims, bus prieita iki to, kad šios problemos nebebus įmanoma išspręsti. Esą R.Kadyrovas jau peržengė visas įmanomas raudonas linijas ir jo pašalinimo iš valdžios procesas turėjo būti pradėtas jau seniai.

„Kremlius gerai žino, kad Kadyrovo režimas – pavojingas ir kad jis pats yra pavojingas. Tiesą sakant, Kadyrovas pripažįsta tik vieno žmogaus – Putino – galią ir autoritetą ir darys taip tol, kol tai jam bus naudinga, – sakė I.Jašinas. – Problema ta, kad Kadyrovo apetitas didėja su kiekvienais metais.“

Vis dėlto neatrodo, kad Kremlius turėtų daug vietos laviruoti: jei netrukus ar kiek vėliau būtų bandoma pašalinti R.Kadyrovą, nežinia, kas nutiktų su jo administracija ir tik jam pavaldžiomis, gerai parengtomis ir apginkluotomis saugumo pajėgomis. Realu, kad ne tik Čečėnija ir Šiaurės Kaukazas, bet ir nemaža Rusijos dalis paskęstų chaose. Ir tada gali realiu tapti D. Gluchovskio minėtas Stalino-2 variantas. Juolab kad dėl daugelio politinių ir ekonominių priežasčių garsieji V.Putino reitingai žemėja, o charizmatiškų politikų aplink save jis nemėgsta laikyti. Tai kas tada belieka? Kadyrovas?

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. vasario 26 d.