"Veido" archyvas

Grytė Dirmaitė įsitikinusi, kad konkursai skatina turėti tikslą ir nuosekliai jo siekti

Tęsiame projektą “Elitas, kuriuo galime didžiuotis” ir pristatome talentingus jaunuolius. Šiame “Veido” numeryje kalbamės su Gryte Dirmaite, kuri Berlyno baleto artistų konkurse “Tanzolymp” buvo apdovanota aukso medaliu.

“Baletas Lietuvoje turėtų būti prieinamesnis, manau, tada atsirastų daugiau žmonių, kuriems jis patiktų. Juk baleto vakarai galėtų būti rengiami ir mažesniuose šalies miesteliuose”, – svajoja ir kartu siūlo būsimoji baleto žvaigždė Grytė Dirmaitė.

Šiemet ši mergina M.K.Čiurlionio menų mokykloje baigė vienuoliktą klasę. Iki baleto artistės diplomo jai liko dar dveji metai. Tik tada Grytė galės įsidarbinti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro (LNOBT) kordebalete ar prisidėti prie šokėjų ketvertukų. Dar mažiausiai po dvejų galbūt taps soliste, žinoma, jeigu atkakliai dirbs, nepraras talento ir jai šypsosis sėkmė.

Grytė šokti pradėjo gerokai pavėlavusi – tik nuo aštuonerių. “Apie baletą svajojau nuo mažens, bet tėvai nelabai ieškojo būrelių. Tik trečioje klasėje sužinojau, kad Operos ir baleto teatras šokti moko ir vaikus”, – prisimena mergina.

Po dvejų metų pedagogė Elena Juodišienė rekomendavo Grytei stoti į M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Nuo to laiko mergaitė gyvena tik šokio ritmu. Baleto pamoka ryte, pamoka vakare, o tarp jų – bendrojo lavinimo pamokos. Nors daugelis bando šaipytis, neva menų mokyklos moksleiviams reikalavimai nedideli, Grytė tokią nuomonę paneigia: programa tokia pati, pagal kurią mokosi ir visi kiti Lietuvos moksleiviai, tik šioje mokykloje pamokų mažiau. “Kiti, besimokantys matematiką A lygiu, turi penkias savaitines pamokas, o mes – tik tris. Bet išmokti turime tiek pat”, – aiškina šokėja.

Be to, klasikinį baletą studijuojantiems čiurlioniukams reikia įsidėmėti ne tik visiems moksleivims įprastus dalykus, bet ir išeiti daugybę kitų su specialybe susijusių mokslų, na, kad ir istorinio, liaudies ir modernaus šokio pagrindus, baleto teoriją, istoriją ir net anatomiją.

Skina laurus

Tai, kad Grytė jaučiasi esanti savo rogėse ir jai puikiai sekasi, galima suprasti iš didžiulių jos laimėjimų: štai M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre vykusioje L.Delibo baleto premjeroje ji šoko Kopeliją, pelnė pirmosios Lietuvos balerinos Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės premiją, o LNOBT balete “Bajaderė” atliko Šėšėlių trio pirmąją variaciją. “Labai džiaugiuosi, kad teko šokti su Olga Konošenko ir Katerina Romankova”, – didžiuojasi mergina.

Beje, laurus Grytė skina ir tarptautiniuose festivaliuose: užpernai tapo jaunųjų baleto artistų konkurso “Auksiniai puantai” Ščecine (Lenkija) laureate, o pernai Berlyne vykusiame tarptautiniame baleto artistų festivalyje-konkurse “Tanzolymp” pelnė aukso medalį ir buvo pakviesta į prestižinį baleto artistų konkursą Rusijoje. Ir nors jame prizo neiškovojo, bet ir nelaimėti, pasirodo, buvo didelis laimėjimas. Programą teko parengti itin sunkią: net šešias klasikines variacijas ir vieną modernaus šokio kompoziciją, nors paprastai konkursuose pakanka dviejų trijų variacijų. Be to, šiame konkurse dalyvavo baleto artistai iki 25 metų. Taigi teko varžytis su profesionalais. “Kai patekau į antrąjį turą, buvau labai laiminga”, – tikina Grytė.

“Iš tiesų Grytei kartelė keliama gerokai aukščiau nei jos bendraamžiams. Šis konkursas parodė, kad nors ji dar mokinė, bet jau gali varžytis su profesionalais”, – sako Grytės mokytoja garsi baleto solistė Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė.
“Konkursai skatina turėti tikslą ir nuosekliai rengtis. Ten pamatai, ko reikia siekti, kad kitąkart laimėtum”, – konkuravimo privalumus dėlioja šokėja. Tiesa, yra ir dar vienas didžiulis konkursų privalumas, pavyzdžiui, Berlyno konkurse Grytė laimėjo ne tik aukso medalį, bet ir gavo premiją – kelionę į mėnesį trukusią baleto stovyklą “Summer intensive” Amerikoje.

Į šią Filadelfijos baleto mokyklą susirenka dėstytojai ir pažangiausi mokiniai iš viso pasaulio. Šešias dienas per savaitę jie mokosi šokio, išbando įvairias metodikas, o pabaigoje surengia du koncertus – šoka ir solo, ir poroje. “Turėjau partnerį juoduką”, – juokiasi šviesiaplaukė Grytė ir priduria, kad intensyviu darbu paremta amerikiečių metodika jai davė daug naudos: “Sustiprėjau ir fiziškai, ir dvasiškai”.

Sėkmę lemia sunkus darbas

“Žinoma, būna ir sunkių akimirkų, tada susimąstau, kodėl tai darau. Tačiau pailsiu ir vėl ima atrodyti, kad esu ten, kur turiu būti”, – dėsto Grytė ir priduria, kad su baletu nesusijusį žmogų šio meno užkulisiai gali sukrėsti, mat scenoje matomas lengvumas iš tiesų yra sunkaus, kartais alinančio darbo rezultatas. Nuospaudos, deformavęsi pėdos, traumos – visu tuo mokama už teisę būti scenoje.

“Mums mokytojai sako: gerai, kad skauda, vadinasi, pratimą atliekame taip, kaip reikia”, – sako Grytė. Po didesnių partijų į užkulisius jos išbėga nutirpusiomis kojomis, bet, žiūrėk, po minutės vėl tenka grįžti pas žiūrovus.

Vis dėlto Grytė tikina, kad šokti malonu. Kol kas ją aplenkė rimtos traumos, neturi rūpesčių ir dėl mitybos. Nepaisant to, kad merginos tėvai apkūnūs, Grytė liekna ir lanksti.

Mergina atsidūsta prisiminusi, kad į mokyklą įstojo dvylika mergaičių, o po septynerių studijų metų liko tik keturios. “Jei reikia nuolatos save prievartauti, pašlyja sveikata, atsiranda psichologinių bėdų – baletą tenka palikti”, – atskleidžia Grytė ir priduria, kad būti balerinai neturint gabumų labai sunku. Nepaisant to, pedagogai visuomet pabrėžia, jog net neturintis ypatingo talento gali išlavėti tiek, kad taptų solistu.

Nuo šios savaitės ir čiurlioniukams prasidėjo vasaros atostogos. Tačiau Grytei vis tiek teks dirbti kiekvieną dieną, kad neprarastų formos. Nuo mokslo metų atostogos skirsis tik tuo, kad galės trumpiau treniruotis ir, jei nebus sąlygų, išsiversti be vadinamojo trenažo, t.y. be darbo prie atramos.

Beje, šią vasarą Grytę dažnai lankys draugai – labai jau gera jos namuose prie Žaliųjų ežerų. Dar mergina ketina važiuoti pas močiutę, kuri gyvena Zarasų rajone, ir kaip niekas kitas supranta Grytę, nes pati aistringai šoko liaudies šokius.

Džuljeta ir Maša

Vasara ar ne vasara, Grytė sau kelia aukščiausius reikalavimus – ji nori tapti soliste. Jai didžiausias pavyzdys – Eglė Špokaitė ir Jurgita Dronina, kuri dabar gyvena Švedijoje.

Kad mergina turi galimybių tokia tapti, neslepia ir jos mokytoja. “Svarbiausia – noras ir tikslas. Grytė tikrai talentinga, turi norą ir moka atkakliai jo siekti. Manau, ji bus primabalerina”, – patikina G.Sakalauskaitė-Dautartienė.

Jeigu likimas pakryptų taip, kad tektų dirbti kordebalete? “Kiekvienas šokėjas turi dėl savęs kovoti. Ir jeigu jam pedagogai skiria per mažai dėmesio, turi dirbti pats. Gal kitą kartą pedagogai pastebės, kad gali daugiau. Bet ir kordebaletas įdomus. Tai irgi darbas, kurį turi atlikti gerai”.

Vis dėlto mergina prisipažįsta, kad norėtų išgarsėti. “Kai įdedi tiek daug darbo, malonu, kad ir kiti įvertina”, – priduria. Kita vertus, Grytei gerai sekasi ir matematika. Todėl ji svarsto, kaip suderinti baletą su studijomis kokiame nors universitete. Jos mama baigė ekonomiką ir Grytei ši profesija atrodo patraukli. Juolab ji puikiai supranta, kad balerinos scenoje darbuojasi trumpai. Bet visų pirma reikia įgyvendinti didesnes svajones – sušokti Džuljetą balete “Romeo ir Džuljeta” ir Mašą “Spragtuke”.

“Jeigu tektų gyventi iš naujo, nieko nekeisčiau”, – patikina baleto žvaigždutė.

Grytės Dirmaitės laimėjimai

• 2003 m. įstojo į nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių. Nuo pirmųjų metų dalyvauja LNOBT baleto spektakliuose “Miegančioji gražuolė”, “Daktaras Aiskauda”, “Bajaderė”.

• 2007 m. baleto skyriaus spektaklyje LNOBT scenoje balete “Piteris Penas” atliko Tilindės vaidmenį, o 2008 m. šoko ir pagrindinį vaidmenį.

• 2007 m. tapo Lietuvos kultūros fondo įsteigtos karalienės Mortos premijos laureate.

• 2008 m. gegužę sėkmingai pasirodė tarptautiniame jaunųjų baleto artistų konkurse “Auksiniai puantai” Ščecine – buvo apdovanota laureatės diplomu.

• 2009 m. Berlyno tarptautiniame baleto artistų festivalyje-konkurse “Tanzolymp” apdovanota aukso medaliu ir vardiniu kvietimu į prestižinį Maskvos tarptautinį baleto artistų konkursą.

• M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre L.Delibo baleto “Kopelija” premjeroje šoko Kopeliją, sėkmingai pasirodė L.Aškelovičiūtės jubiliejiniame koncerte, pelnė J.Jovaišaitės-Olekienės premiją, Nacionaliniame operos ir baleto teatro balete “Bajaderė” atliko Šėšėlių trio pirmąją variaciją.