"Veido" archyvas

Ką reiškia “pareigos”? Ar tai tik namų ruošos darbai? Taisyklių laikymasis? Ne visai. Pareigos visų pirma asocijuojasi su atsakomybe, o atsakingas vaikas – tas, kuris elgiasi galvodamas apie tai, kokią įtaką jo elgesys turės (turi) esantiesiems greta.

Be to, atsakingi vaikai užauga atsakingais suaugusiaisiais, o tokiems žmonėms gyvenime apskritai labiau sekasi. Vaikai, kuriems nuo pat mažens ne tik aiškinamos teisės, bet ir skiepijamas pareigos jausmas, auga savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo suaugusiųjų (nors kai kurie suaugusieji vos ne tyčiomis daro viską už vaikus, kad tik šie kuo ilgiau būtų “mažučiai”, deja, taip darydami meškos paslaugą…) ir atsakingesni už savo veiksmus. Kadangi atsakomybės jausmas dažniausiai nebūna įgimtas, tenka jį ugdyti. O ugdymas – mūsų, suaugusiųjų, pareiga.

Nesaugokite vaikų nuo gyvenimo

Kaip ugdyti atsakingus vaikus? Visų pirma nešvelninkite situacijų, kurioms susiklosčius vaikas nusipelno būti auklėjamas. Jeigu kaskart kišite pagalvėlę prieš vaikui parklumpant, jis niekada neišmoks, kad elgesys ir pasekmė yra glaudžiai susiję. Tokiems vaikams dažnai atrodo, kad jie – patys pačiausi. Ir tai puiku! Bėda ta, kad dauguma tokių vaikų mano, jog visi kiti – šiek tiek už juos prastesni. Atsakingas, žinantis savo pareigas vaikas neturi to jausmo. Jis žino, kad yra ypatingas, bet taip pat žino, kad ypatingi ir visi kiti! (Aš puikiai plaukiu, tačiau Onutė puikiai piešia!) Toks vaikas auga jausdamasis visaverte, unikalia asmenybe. O pirmuoju atveju vienądien gali nutikti, kad vaikas nebesijaus esąs ypatingas, jei nepažemins ir nepašieps kitų.

Tu gali!

Trejų metų ir vyresniems vaikams yra pats laikas pradėti duoti namų ruošos darbų. Žinoma, iš pradžių jūs viską darote kartu, o ir net pradėjus vaikui savarankiškai atlikti užduotis gali būti, kad jums teks perdaryti (vaikui nematant). Tačiau tegul vaikas jaučiasi, kad už tvarką ir jaukumą namuose atsakingas ir jis.

Be to, už namų ruošos darbų neatlikimą trejų metų ir vyresniems vaikams galima taikyti ir pasekmes. Pvz., pas vaiką pusseserė gali atvažiuoti tik tada, kai sutvarkytas kambarys. Jei vaikas to nedaro, paskambinkite pusseserės mamai ir pasakykite, kad, deja, šiandien žaidimų nebus. Žinau, kad tai labai sunku, ypač mums, lietuviams. Nes iškart atrodo, kad “juk nepatogu” ir pan. Bet nepažvelgti į neatliktą pareigą pro pirštus yra labai svarbu jūsų mažylio ateičiai, tad draugai ar artimieji galėtų būti supratingi. Be to, tai bus puiki pamoka pusseserei, kas būna, kai vaikas nevykdo savo įsipareigojimų.

Atsakomybės pamatai

• Leiskite vaikui patirti savo elgesio pasekmes. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta įsidėti maudymosi kepurėlę, nepulkite jos pirkti. Tiesiog tegul tądien neina į baseiną.

• Tikėkite vaiku. Įžvelkite galimybes, o ne neįmanomybes. Jeigu tėvai tiki vaikais, šie pradeda tikėti savimi. Jeigu manote, kad jūsų vaikas “mažas”, “nepatikimas”, “neatsakingas” – jis toks ir bus.

• Nepulkite pildyti kiekvieno noro. Vaikai, kurie įpranta prie tokio gyvenimo, mano, kad jie – visatos centras. Kad gyvenime kažko pasiektumėme, reikia dirbti.

• Visi galime užauginti atsakingus vaikus: ir seneliai, ir vieniši, ir neįgalūs ar neturtingi tėvai. Taip, galbūt tokiems sunkiau, tačiau visų vaikų pirmieji (ir svarbiausi!) mokytojai yra tie žmonės, kurie juos augina.

• Nepapirkinėkite vaiko. Tačiau visada pastebėkite, kai jis elgiasi atsakingai. Neapdovanokite vaikų už atliktus namų ruošos darbus, už atliktus namų darbus ir pan. Vaikas neturi manyti, kad už kiekvieną gerą poelgį jam yra sumokama (nesvarbu, ar pinigais, ar daiktais). Vaikus reikia mokyti, kad svarbiausia ir labiausiai brangintina yra jausmas, kurį patiria žmogus, būdamas atsakingas.

• Mūsų pareiga būti atsakingais tėvais, tačiau ne atsakyti už vaikų veiksmus. Visi žmonės – ir vaikai! – patys priima sprendimus. Niekas neturi versti kito žmogaus pasielgti vienaip ar kitaip. Mes turime gyventi taip, kad atsakingas gyvenimas vaikui taptų gyvenimo norma ir vertybe. Jokiu būdu negėdinkite ir nežeminkite vaiko dėl jo netinkamo sprendimo. Toks elgesys ne tik daro emocinę žalą, bet ir numuša norą būti atsakingu žmogumi. Skatinkite vaiką nepasiduoti, bandyti iš naujo.

Pratęskite sąrašiuką

Kiekviena vaikui suteikta teisė reiškia ir greta esančią pareigą, be kurios ta teisė netektų savo prasmės. Jos papildo viena kitą. Ir žinote, kas yra žaviausia? Kad jeigu ugdome vaikus, pasakodami jiems apie jų teises ir pareigas, jie auga daug savarankiškesni ir atsakingesni, nei tie vaikai, iš kurių tiesiog reikalaujama paklusti. Tad pratęskime šį sąrašiuką:

• Vaikas turi teisę būti gydomas…. ir pareigą rūpintis savo sveikata, valytis dantis.

• Vaikas turi teisę būti išklausytas… ir pareigą išklausyti kitų.

• Vaikas turi teisę būti mylimas ir saugus… ir pareigą mylėti bei gerbti aplinkinius.

• Vaikas turi teisę turėti patogius ir saugius namus… ir pareigą rūpintis, kad jie būtų jaukūs bei tvarkingi.

• Vaikas turi teisę daryti klaidas… ir pareigą iš tų klaidų pasimokyti.

• Vaikas turi teisę į sveiką maistą… ir pareigą nešvaistyti jo.