Vadovaujantis ES sutarties bendraisiais principais, Lietuvos piliečiai turi teisę ne tik vykti į kitą šalį dirbti ar studijuoti, bet ir toje šalyje apsigyventi, sukurti šeimą ir pan. Taigi jei jūs nusprendėte gimdyti kūdikį ne gimtinėje, o užsienio valstybėje (nebūtinai ES), LR civilinės teisės kodeksas numato, kad gimusio svetur vaiko, kai abu jo tėvai (ar vienas iš jų) yra LR piliečiai, gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Tai įtvirtinta ir 2002 m. rugsėjo 17 d. LR pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 9 str. 1 dalyje: “Jeigu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra LR pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų”. Gimimas įtraukiamas į apskaitą nepriklausomai nuo vaikui parinktos pilietybės, ir jūsų vaikas automatiškai gauna teisę ir į Lietuvos pilietybę, nes vienas iš tėvų yra lietuvis. Jis nuo pat gimimo yra įtraukiamas į LR piliečių duomenų bazę.

Tačiau kartu tai reiškia, kad, iki jūsų vaikui sukaks 16 metų, jo pilietybė nėra galutinai nulemta. Tik atėjus laikui išduoti pasą vaikas turės galutinai apsispręsti, kurios šalies pilietybę renkasi, ir kreiptis į tos šalies atsakingas institucijas dėl paso išdavimo.

Biurokratiniai labirintai

Norint juose nepasiklysti, svarbu žinoti kelis dalykus. Nors, tiesą sakant, vaiko registravimo užsienyje procedūrinė tvarka – gana paprasta.

Vadovaujantis Vaiko teisių konvencija, gimus vaikui išduodamas vaiko gimimo liudijimas tos šalies kalba (sveikatos priežiūros įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas arba kitas tos užsienio valstybės kompetentingų institucijų, galinčių patvirtinti gimimo faktą, išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama vaiko gimimo vieta ir laikas), nesvarbu, ar vaikas gimė Italijoje, ar Indijoje, – šis dokumentas išduodamas visose šalyse.

Vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklių 25 str., LR piliečiui (-iams) susilaukus vaiko užsienyje, galimos dvi situacijos – vaiko gimimas įregistruojamas ir gimimo liudijimas išduodamas arba užsienio valstybėje, arba Lietuvoje. Norint įregistruoti savo vaiką, tarkim, Italijoje, reikės Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai (esančiai toje šalyje) pateikti:

1) vaiko gimimo liudijimą, kuris privalo būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille) bei išverstas į lietuvių kalbą;

2) užpildytą prašymą įtraukti į apskaitą vaiko gimimą;

3) abiejų tėvų pasus ar notarine tvarka patvirtintus jų nuorašus;

4) santuokos liudijimą ar jo kopiją, jeigu vaiko tėvai yra susituokę;

5) tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.

Jei svečioje šalyje nėra LR konsulinės įstaigos, tėvai turi teisę vaiko gimimą įregistruoti tos užsienio valstybės civilinės metrikacijos įstaigoje arba artimiausioje kitos valstybės LR konsulinėje įstaigoje.

Vaiko kilmės nustatymas

Kreipiantis dėl vaiko asmens dokumento išdavimo Italijoje ar bet kurioje kitoje valstybėje, vaiko kilmė nustatoma arba pagal valstybės, kurios piliečiu vaikas tapo gimdamas, arba pagal valstybės, pripažįstamos kaip vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno iš vaiko tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos ar valstybės, kurios piliečiu jis buvo vaiko gimimo momentu, teisę.

Būtinai atsižvelgiama į tai, kurios iš šių valstybių teisė yra palankesnė vaikui. Taigi galima pasirinkti, kurios šalies asmens dokumentus vaikui gausite. Laiško autorės vaikas gali gauti Italijos asmens dokumentus, nes gims Italijoje ir jo tėvas yra italas, arba Lietuvos – nes mama yra lietuvė.

Nusprendus vaiką išsivežti

Jeigu vaiko tėvai turi skirtingas pilietybes ir nusprendžia kartu nebegyventi, o kažkuris nori vaiką išvežti į kitą šalį, – būkite atidesni!

Vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 9 str., šalys turėtų gerbti vaiko, kuris yra atskirtas nuo vieno arba dviejų tėvų, teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesioginius ryšius su abiem tėvais reguliariai, nebent tokie ryšiai prieštarautų vaiko interesams.

Numatoma ir tai, kad be vieno iš tėvų sutikimo kita pusė negali vaiko išvežti iš šalies, kurioje jis pastaruoju metu gyveno. Šio klausimo sprendimas gali būti priimtas abiejų tėvų bendru sutarimu arba, jei vienas iš tėvų nesutinka, – teismo sprendimu.

Bandymas vaiką išvežti iš šalies be vieno iš tėvų sutikimo yra laikomas neteisėtu veiksmu.

Taip atsitikus vaiko tėvas / motina gali kreiptis į nacionalinį teismą ir, vadovaujantis Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 ir 13 str., išsireikalauti, kad vaikas būtų grąžintas tėvui / motinai.

Gavus leidimą išsivežti vaiką, reikėtų kreiptis į teisme nurodytą instanciją dėl vaiko kelionės dokumentų legalizavimo. Tuo klausimu taip pat galima kreiptis į vietinį notarą arba į vietinės savivaldybės vaiko teisių skyrių, kuris suteiktų visą informaciją dėl vaiko teisėto išvežimo iš šalies.

Dėl išsamesnės nemokamos teisinės konsultacijos ES teisės klausimais kreipkitės į Piliečių konsultavimo tarnybą: http://ec.europa.eu/citizensrights/.