"Veido" archyvas

Išvysti kraujo sauskelnėse, puoduke ar atpiltame skrandžio turinuke – gerokai baisiau, nei pamatyti žaizdą. Tuomet bent jau aišku, kas atsitiko. Paslaptis baugina labiau, tačiau pati problema gali būti ir visai nedidelė.

Ne visada kraujavimą reikia įsivaizduoti kaip upes kraujo, nors toks irgi gali pasitaikyti ir jis išties yra pavojingas gyvybei. Dažnesnis yra lėtinis kraujavimas, kai kraujuojama pamažu ir po truputį.

Pagrindinės priežastys

• Naujagimystės periodu kūdikis gali kraujuoti dėl stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijų. Šiuo amžiaus tarpsniu greitai didėja skrandžio rūgščių išsiskyrimas, o skrandukas dar nėra pakankamai brandus, todėl gana greitai atsiranda pažeidimų. Opų mažyliui gali greičiau atsirasti ir tuomet, jei mamytė trečiąjį nėštumo periodą patyrė stresą. Dažnai pasitaiko, kad mažylis kraujuoja dėl stemplės, skrandžio ir žarnyno uždegimų. Neretai kraujavimą sukelia dažnas ir gausus atpylinėjimas, maisto alergija, išangės pažeidimas, užsisukusi plonoji žarna ir kt. Naujagimiui gali pakenkti ir kai kurie vaistukai, pvz., nesteroidiniai uždegimą mažinantys vaistai, heparinas ir kt. Pakraujuoti kūdikis gali ir dėl plaučiams brandinti skirtų vaistų. Tačiau lygiai taip pat jam gali pakenkti ir vaistai, kuriuos vartojo mama, pvz., aspirinas, antibiotikai, kai kurie nervų sistemą veikiantys vaistai. Vis dėlto dažniausiai kraujo naujagimis atpila todėl, kad… praryja motinos kraujo – per gimdymą arba žįsdamas sutrūkusį spenelį.

• Mažylio iki metukų kraujavimo priežastys dažniausiai būna skrandžio ar žarnyno gleivinės uždegimas, kuris atsiranda dėl maisto netoleravimo (žindomam kūdikiui, jeigu netinkamai maitinasi mama) ir dėl karvės pieno baltymo netoleravimo (jei kūdikis maitinamas dirbtinai). Taip pat kraujuoti gali dėl tiesiosios žarnos ir išangės pažeidimų, infekcinio viduriavimo, užsisukusios plonosios žarnos, kraujagyslių anomalijos ir kt.  Dažnai šis negalavimas pastebimas atsiradus žarnų invaginacijai (žarnos dalies įsimovimui į kitą), tačiau tuomet kraujavimą lydi ūmūs pilvo skausmai.

• Vaikams nuo metukų kraujavimą dažniausiai sukelia dvylikapirštės žarnos opa, kraujavimai iš nosiaryklės, skrandžio gleivinės pažeidimai. Taip pat kraujo gali pasirodyti dėl Helicobacter pylori sukeltos opaligės, polipų, analinių įplėšų, kurios mažyliui atsiranda užkietėjus viduriukams, kai jis sunkiai pasituština. Metukų sulaukusiam mažyliui dažnesnės žarnyno infekcijos – salmoneliozė, dizenterija, žarnyno lazdelės ar pirmuonių sukeltas infekcinis viduriavimas. Kraujavimas gali atsirasti ir dėl hemorojinių mazgų, žarnų polipų (tokia gleivinė yra labai jautri ir dažnai pažeidžiama slenkančio žarnų turinio). Šiame amžiuje būtina itin atidžiai stebėti, kokius vaistukus geria mažylis, nes išgėrus hormoninių, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar vartojant chemoterapinius vaistus ilgai laukti nereikės – po kiek laiko pasirodys kraujo.

Svarbu atpažinti

• Kraujo pėdsakai. Pastebėjus mažylio skrandžio turinyje ar išmatose kraujo pėdsakų, būtina atkreipti dėmesį, ar mažylis kraujuoja gausiai, kokia kraujo spalva, kokie kiti ligos požymiai. Kraujo spalva susijusi su tuo, kokioje virškinimo sistemos dalyje atsirado pažeidimas. Šviežias kraujas perspėja, kad pažeista apatinė virškinimo sistemos dalis, pvz., tiesioji žarna ar išangė. Kai kraujuojama iš viršutinės ir vidurinės dalies (apima nuo burnos iki storosios žarnos), tuomet raudono kraujo išmatose nesimatys, jis tiesiog patamsins (kartais iki juodumo) išmatas.

• Kiti požymiai. Kadangi netenkant kraujo pamažu vystosi mažakraujystė, mažylį gali kamuoti silpnumas, blyškumas, dusulys. Labai nukraujavus gali net kristi kraujospūdis, padidėti širdies susitraukimų dažnis, sutrikti sąmonė. Taip pat mažylis gali viduriuoti, o vyresnieji skųstis skausmais išangėje, dingsta apetitas. Jei kraujuojama iš viršutinės virškinimo sistemos dalies, tuomet atsiranda pykinimas, vėmimas šviežiu šviesiu krauju ar “kavos tirščiais” (hematinu, kuris susidaro paveikus kraują rūgščiu skrandžio turiniu), skausmas po kairiu šonkaulių lanku, maudimas už krūtinkaulio ir kt. Jeigu vaikas prieš kraujavimą vėmė, karščiavo, viduriavo ir aplinkui buvo kitų panašiai sergančių, galima drąsiai galvoti, jog mažylis užsikrėtė žarnyno infekcija.

Tyrimų lapeliai

Labai svarbūs laboratoriniai tyrimai – bendras kraujo tyrimas rodo mažakraujystę, tuomet būna sumažėjęs eritrocitų, hemoglobino kiekis, hematokritas. Taip pat iš šio tyrimo matyti, jei yra sutrikęs krešėjimas ir sumažėjęs trombocitų kiekis.

Jei kraujavimas iš virškinimo sistemos dar tik įtariamas, pirmiausia reikia nustatyti, ar tikrai tai kraujas. Tuomet atliekamas specialus testas kraujavimui išmatose ar skrandžio turinyje nustatyti – benzidino reakcija. Įtariant naujagimio kraujavimą, reikia ištirti, ar tai motinos kraujas, ar vaiko. Be to, kraujuojančiam vaikeliui būtina nustatyti gliukozės, elektrolitų kiekį (natrio, kalio) kiekį, nes gali būti jų pusiausvyros sutrikimas. Jeigu kraujavimą sukelia uždegimai, iš kraujo tyrimų bus matyti padidėjęs leukocitų skaičius ir kiti uždegimo rodikliai.

Pagrindinis tyrimas kraujavimui iš viršutinės virškinimo sistemos dalies nustatyti  turi prašmatnų pavadinimą – fibroezofagogastroduodendoskopija, paprasčiau tariant, zondas su akimi. Atlikdamas šią procedūrą gydytojas pamato kraujavimo vietą, pažeidimo pobūdį (erozijas, opas, stemplės mazgus, gastritą) – taigi tai labai informatyvus tyrimas. Apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimo priežastis (kolitus, polipus) padeda nustatyti kolonoskopija. Šiuos tyrimus vaikai sunkiai ištveria, todėl jie atliekami pritaikius bendrąją nejautrą. Tai šiek tiek rizikinga, todėl iš pradžių visuomet atliekama pilvo organų echoskopija, jeigu reikia, rentgenologinis pilvo organų tyrimas.

Kad daugiau kraujuko nematytume

Kraujavimo gydymas susideda iš kelių dalių – pirmiausia reikėtų jį stabdyti, gydyti kraujavimą sukėlusias priežastis. Galiausiai, žinoma, reikia atkurti viską, ko mažylis su krauju neteko.

• Stabdymas. Jeigu mažylis iš virškinimo sistemos kraujuoja gausiai, jam reikia suteikti pirmąją pagalbą: kviesti greitąją medicinos pagalbą, duoti jam gerti šaltų skysčių, jeigu krinta kraujospūdis – pakelti kojas, kad kraujo gautų gyvybiškai svarbūs organai – smegenys, plaučiai, širdis.

• Priežasties gydymas. Opaligė gydoma rūgštingumą mažinančiais vaistais, infekcija – antibiotikais, uždegiminės žarnų ligos – uždegimą mažinančiais vaistais (geriamaisiais arba klizmų pavidalu), stemplės varikoziniai mazgai – ant venų uždedami sutvirtinimai, jeigu reikia, šalinami kraujuojantys augliai, hemorojiniai mazgai.

• Atkūrimas. Jeigu būklė sunki, reikia lašelinės infuzijos ir kraujo sudėties atkūrimo. Jei nesunki, skiriama vaistų nuo mažakraujystės, juos gydytojas parenka pagal tyrimų rezultatus (kartais pakanka geležies, o kartais dar prireikia folio rūgšties ir vitaminų).