Audra PLEPYTĖ
Audra PLEPYTĖ,
URM Europos Sąjungos departamento direktorė
Abejonės dėl Europos Sąjungos svarbos prieš kelerius metus buvo tik kai kurių akademikų teoriniai pašnekėjimai. Pastaruoju metu ES ir liberalios demokratijos principai tapo madingu skeptikų taikiniu. Euroskeptikas dažnai žaidžia žmonių emocijomis, baksnodamas į pasirinktas problemas ir spekuliuodamas prognozėmis apie Europos Sąjungos griūtį. Šįkart pabūkime emocingi kaip euroskeptikai ir pasvarstykime, kodėl Europos Sąjunga yra toks mums svarbus projektas. Atlikime mintinį eksperimentą, kas atsitiktų, jeigu išsipildytų euroskeptiko svajonė ir rytoj atsibustume be Europos Sąjungos.
Sienos Europoje ir „Erasmus“ pabaiga
Visų pirma atsisveikinkime su įprastais patogumais – grįžta sienos tarp Europos valstybių. Skrendate su draugais atostogauti į Graikiją ar Kiprą? Prieš jus bus ilgoka eilutė Atėnų, Kretos ar Nikosijos oro uoste. Tai – geriausias scenarijus, nes gali tekti prieš kelionę apsilankyti ambasadoje Vilniuje ar net siųsti dokumentus vizai į kitą šalį gauti.
Gal esate linkęs užsukti į Suvalkus pigesnių maisto produktų, aplankyti Mozūrų žemę ar pasimėgauti Latvijos paplūdimiais? Veikiausiai teks pamiršti šias keliones ar bent jas kruopščiai planuoti: per ilgos eilės pasienyje, per daug apribojimų.
Šiais „laisvės laikais“ net nesusimąstome, kaip dažnai kertame sieną. Lankome draugus Berlyne, džiaugiamės mažais tarptautinių skambučių įkainiais, muitais neapmokestinta vokiška buitine technika, galimybe dirbti kitoje šalyje, net pamiršdami, ko vertas tūkstančius darbo vietų sukuriantis neribojamas eksportas į ES šalis. Šie dalykai mums tapo tokie įprasti, kad net nesiejame jų su mūsų naryste Europos Sąjungoje.
Tikrą „nokautą“ išgyventų Lietuvos studentai. Juk „Erasmus“ studentų mainai yra labiausiai visą Europos jaunimą vienijantis naratyvas. „O kur tu buvai Erasmuse?“ – klausimas, padedantis pralaužti ledus praktiškai bet kokiame pokalbyje, kuriame dalyvauja Europos jaunimas. „Erasmus“ yra vienas sėkmingiausių ES projektų, kurio pabaiga esmingai apribotų perspektyvą išbandyti, patirti, sutikti ir tapti Europos draugais.
Neegzistuojant Europos Sąjungai, pasibaigtų ekonominiai, kultūriniai, švietimo ir daugelio kitų sričių srautai visame žemyne. Tai, ko mums pavydi visas pasaulis, tiesiog išnyktų. Mūsų anekdotų arsenale nebeliktų šmaikštaus pastebėjimo, kad galite nuo Lietuvos iki Portugalijos nuvažiuoti pamiršę namie pasą.
Europos standartas
Kritikai sakys, kad ne ekonomika ir patogus gyvenimas yra reikšmingiausi dalykai. Daug svarbiau turėti aiškias vertybes, būti sąžiningam, skaidriam ir atsakingam. Bet pamąstykime apie pagal „eurostandartą“ (nemėgstu ir niekad nevartoju šio žodžio, tačiau šiame kontekste jis yra taikliausiais) suremontuotus sovietinius daugiabučius, nes sąvoka „eurostandartas“ galioja ne tik 30 kv. m plotui Justiniškėse, bet ir visai mūsų valstybei.
Standartas – tai norma, pavyzdys, kurį reikia atitikti. Nuo 1990-ųjų ES normos ir vertybės buvo mūsų siekiamybė, pagal juos vertinome savo pažangą. Lietuvoje politikos „europinis standartas“ vis dar egzistuoja. Juk nenorime likti paskutiniai – varžomės su kitais savo kaimynais, kas daugiau pinigų iš šešėlio ištrauks, kas labiau su korupcija kovoja, kieno šalyje žiniasklaida labiau nepriklausoma. Standartai apima praktiškai visas sritis – norime verslo skaidrumo ir švarios aplinkos.
Europos vertybės tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir siekiamybe. Kas dieną daromės ambicingesni ir norintys geresnių, aukštesnių standartų visose srityse, lygiuodamiesi į geriau gyvenančias, o ne su didesniais sunkumais susiduriančias šalis.
Europos Sąjunga kaip saugumo garantas
Netgi atmetus ekonominius nuostolius ir manant, kad europietiškos vertybės yra neva nelietuviškos, lieka kita sritis, dėl kurios niekas nesiginčija, – Lietuvos saugumas. Ar Lietuva be Europos Sąjungos galės jaustis tokia pat saugi? Ar abejodami ES nerizikuojame mūsų šalies nepriklausomybe? Prisiminkime istoriją: ES buvo sukurta siekiant užkirsti kelius karams ir šalių susipriešinimui. Būtent bendradarbiavimas įvairiais klausimais sujungė ES bei jų piliečius ir dabar net negalime įsivaizduoti karinio konflikto tarp ES šalių. Atvirkščiai – tikimasi nekvestionuojamos paramos grėsmės iš išorės atveju.
NATO ir JAV išlieka kertinis Lietuvos gynybos pagrindas. Bet kas tarnaus tarptautiniame NATO batalione Lietuvoje? Jam vadovaus Vokietija, taip pat prisidės ir tokios šalys kaip Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Prancūzija. Visos jos – ES steigėjos, suinteresuotos europietiško projekto sėkme. Demokratijos ir laisvos visuomenės idealų saugojimas yra ypač didelę reikšmę turinti motyvacija ne tik amerikiečių, bet ir visos Europos kariams bei sprendimų priėmėjams. Įsiveržimas į euro zonos valstybę (tarkime, Lietuvą) būtų tiesioginis ekonominis smūgis visoms ES šalims. Plėsdami savo ryšius su ES didiname ir savo saugumą. Jeigu rytoj atsibustume be Europos Sąjungos, tai didelė tikimybė, kad nebeturėtume sienos su kaimynais iš Rytų.
Europos Sąjunga nėra duotybė
Ekonominė ir politinė saviizoliacija ir netgi egzistencinė grėsmė valstybei būtų pagrindiniai Lietuvos pasitraukimo iš Europos Sąjungos padariniai. Ar tokios Lietuvos nori euroskeptikai? Veikiausiai ne. Nesakome, kad ES nesusiduria su problemomis. Daugelis priekaištaujame jai dėl per didelės biurokratijos ar reglamentavimo. Bet geriau galvokime apie ES tobulinimą, kaip ji geriau galėtų atliepti šalių ir jų piliečių lūkesčius, nes alternatyvos šiuo metu nėra. Izoliuotis? Šlietis prie Rusijos ir Baltarusijos? Nereikia būti naiviems, kad šiandienos globaliame pasaulyje vieni patys galėsime išlikti saugūs, užtikrinti gerovę mūsų žmonėms ar apginti verslo interesus.
Per daugiau nei 10 narystės ES metų Lietuvoje įvykusius pokyčius traktuojame kaip savaime suprantamus. Jeigu rytoj nebeliktų Europos Sąjungos, staigūs pokyčiai prasidėtų labai greitai. Įvertinkime tai, ką svarbaus turime, ir padarykime viską, ką galime, kad tai išsaugotume dėl savęs ir Lietuvos Europoje.