BFL

Naujas karas. Arabų šalys per kelias dienas padarė tai, ko nesugebėjo per pastaruosius metus, – susivienijo į galingą koaliciją prieš Jemeno sukilėlius husius, nors štai taip vieningai pasipriešinti ISIS, vadinamajai „Islamo valstybei“, vis neatsirasdavo ryžto.

Pastarosiomis savaitėmis susidaro įspūdis, kad prieš Jemeno valdžią kovojantys šiitų sukilėliai husiai yra didžiausias blogis Artimuosiuose Rytuose, o štai iš šalies pasprukęs Jemeno prezidentas Abd Rabbuh Mansuras Hadi – didžiausias gėris, kurio ginti petys petin stojo jau keliolika arabų valstybių.

Neabejotinas Hadi nuopelnas yra tai, kad po Jemene įvykusio Arabų pavasario jis pakeitė nuožmų diktatorių Ali Abdullah Salehą. Ar pakeitė labai demokratiškai – kitas klausimas. Užtenka žinoti vien tai, kad per 2012 m. vykusius prezidento rinkimus jis buvo vienintelis kandidatas. Arba tai, kad, būdamas sunitas, net tapęs prezidentu nepajuto jokių sentimentų šalyje gyvenantiems šiitams – husiams, kurie, beje, pirmieji ėmė priešintis ankstesnio diktatoriaus Saleho valdžiai ir dar 2004-aisiais įsitraukė į pilietinį karą, bet jokio pagerėjimo nepajuto net ir po Arabų pavasario.

Saudo Arabija, pirmoji puolusi gelbėti Hadi kailio, pastarosiomis savaitėmis irgi atrodo kaip gėrio įsikūnijimas, nors šią šalį nuo 1952 m. valdo monarchai – diktatoriai, niekuo nenusileidžiantys nuverstiesiems kitose arabų valstybėse. Be to, būtent ši šalis suteikė prieglobstį ir geriausias gydytojų paslaugas iš Jemeno pasprukusiam nuverstajam diktatoriui Salehui.

Tačiau Saudo Arabija dabar yra teisiųjų pusėje ir telkia pajėgas kovai su husiais, o tam jau pasiryžo Kataras, Kuveitas, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Jordanija, Sudanas, taip pat Egiptas, Marokas, Pakistanas.

Kitaip sakant, Jemene, kuriame gyvena 23 mln. gyventojų, o aktyvus armijos personalas sudaro 450 tūkstančių, karinį perversmą įvykdė husiai, kurių yra šiek tiek daugiau nei šimtas tūkstančių, o jiems nuversti į pagalbą kviečiamas kone visas arabų (ir ne vien arabų) pasaulis.

Geriausią regione kariuomenę turinti Saudo Arabija pasiuntė į Jemeną karo lėktuvų. Į Saudo Arabijos pusę stojo ir visos Persijos įlankos monarchijos. Be to, Egiptas į Jemeną pasiuntė karo laivų, o didesnę ar mažesnę paramą žada ir kai kurios ne arabų valstybės, nuo Turkijos iki Pakistano, žadančios atsiųsti net sausumos pajėgų.

Bet ar visa tai dėl to, kad husiai – tikrai tokie grėsmingi?

Jemeno prezidentui – gal ir taip. Dar 2012-aisiais Hadi įvardijo husius kaip trečią didžiausią grėsmę jo šalyje po „Al Qaedos“ ir pakrantėse siautėjančių piratų. Tačiau kodėl husiai tokie grėsmingi atrodo kitoms valstybėms?

„Al Jazeera“ teigimu, atsakymas susijęs su Iranu. Kaip tvirtina Irano reikalų specialistė Fatima Alsmadi, Saudo Arabijos karinė operacija prieš husių maištininkus Jemene verčia manyti, kad šioje šalyje prasideda ne karas su maištininkais ir net ne sunitiško islamo pasaulio susirėmimas su šiitiškuoju, o Irano ir Saudo Arabijos kova dėl įtakos regione.

„Kai kurie Saudo Arabijos žiniasklaidos kanalai mėgsta konfliktą apibūdinti kaip konfliktą tarp sunitų ir šiitų, kad įgytų sunitiškos Saudo Arabijos visuomenės palankumą ir palaikymą. Šis konfliktas yra politinis galios ir įtakos regione tarp Irano ir Saudo Arabijos konfliktas“, – aiškina F.Alsmadi.

Kad tai ne (vien) sunitų ir šiitų akistata, liudija ir Vašingtono veiksmai. Mat dabar JAV aiškiai remia sunitišką Saudo Arabiją, nors kituose regiono konfliktuose – Irake bei Sirijoje – Vašingtonas kaip tik remia šiitiškas valstybes.

Nors pats Iranas neigia paramą husiams, būtent tokia prielaida yra pagrindinė konfliktą įsiūbavusi priežastis.

Iranas, būdamas įtakingiausia šiitų jėga Vidurio Rytuose, reguliariai teikia paramą daugeliui kitų šiitų grupuočių, įskaitant „Hezbollah“ Libane ir Irako vyriausybę, tad lyg ir akivaizdu, kad jo paramos turėtų sulaukti ir husiai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.