"Veido" archyvas

Neturite laiko sau? Gali būti, kad dėl to kaltas nesugebėjimas ištarti “ne”. Vienas paprastas žodelis gali gerokai sutrumpinti jūsų dienotvarkę.

Nesileiskite išnaudojama

Taip buvo jau gal tūkstantį kartų. Apsivertusi darbais visą dieną svajojote apie poilsį. Tačiau jau besiruošiant žygiuoti namo jus pagavo maldaujamas kolegos žvilgsnis: “Gal dar minutėlę pasiliktum ir man padėtum?”. “Žinoma”, – išgirdote savomis lūpomis tariamus žodžius, lyg jie būtų ne jūsų, ir tą pat akimirką save už tokį nuolankumą pasmerkėte.

O savaitgalį ir vėl graušitės nagus, nes sutikote prižiūrėti sesers šunį ir palaistyti gėles, kol ši bus išvykusi į kelionę.

Nors galbūt visai mielai būtumėte kur nors išvažiavusi ir pati.

Kaltininkas – vienintelis žodelis “taip”, ištartas tada, kai iš tiesų norėjote ištarti “ne”. Perdėtas nuolankumas – savybė, naudinga visiems, išskyrus jus pačią.

Baubas iš žodyno

Žodelis “ne” turi dvi paprastas raides. Tačiau per kukli lietuviška prigimtis dažnai paverčia jį pačiu sudėtingiausiu žodžiu. Jį išbraukiame iš žodyno ir vietoje jo kartojame “taip”, “žinoma” ar “galbūt”.  Net jei tai reiškia, kad leisime kitiems ant mūsų kuprų užlipti.

Kodėl kartais taip sunku ištarti “ne”? Dėl visko kalta baimė. Vieni bijo sugadinti žmogiškus santykius: ką pamanys kitas žmogus, jei atsisakysiu vykdyti jo prašymą, kas nutiks, jeigu jis įsižeis ir ims manęs nemėgti? Kitiems baisiau, kad nukentės jų įvaizdis: neva teikdami pirmenybę savo, o ne kitų žmonių norams jie gali pasirodyti esą savanaudžiai.

Tačiau tiesa šiek tiek kitokia: jeigu jūs nekreipsite dėmesio į savo interesus, kiti jų taip pat nepastebės. O tada beliks verkšlenti, kad esate išnaudojama.

Tai anaiptol nereiškia, kad negalima skirti savo laiko kitiems. Tačiau svarbu išmokti atskirti, kada sutinkate atlikti kokį nors darbą dėl to, kad iš tiesų norite ir galite padėti, ir kada užsikraunate jį ant savo pečių tik todėl, kad neišdrįsote atsisakyti.

Kodėl kartais verta ištarti “ne”?

• “Ne” naudingas jūsų interesams. Tai pats geriausias žodis, kurį galite ištarti kitiems savo įsipareigojimams. Kai ištariate “ne” vienam dalykui, lieka kur kas daugiau laiko tiems, kuriems anksčiau pasakėte “taip”.

• “Ne” leidžia išbandyti naujoves. Jei kelerius metus dalyvavote savo sūnaus klasės  tėvų taryboje ir rūpindavotės mokyklos reikalais, dar nereiškia, kad privalote tai daryti amžinai. Ištarusi “ne” atrastumėte laiko naujiems užsiėmimams.

• “Taip” – ne visada geriausias atsakymas. Jei prisiimsite per daug įsipareigojimų, nukentės tiek jų atlikimo kokybė, tiek jūsų sveikata. O kur dar nesibaigiantis stresas.

Pagalbos šauksmas: kaip reaguoti?

• Įsitikinkite, kad teisingai supratote, ko jūsų prašo. Nesusipratimai itin dažni. Kaip ir aną kartą, kai manėte, jog draugei reikės tik jūsų patarimo, kaip perstumdyti baldus svetainėje, o štai teko pačiai juos ir stumdyti. Perfrazuokite prašymą savais žodžiais ir įsitikinkite, kad abu kalbate apie tą patį.

• Prieš atsakydama visada leiskite sau prašymą apsvarstyti. Galbūt tai, ko prašo kitas žmogus, pareikalaus daugiau laiko ir pastangų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jūs turite teisę pagalvoti, ar papildomi darbai telpa į jūsų planus.

• Peržvelkite savo planus ir įsipareigojimus. Viršininkas nori užkrauti jums papildomą užduotį? Parodykite jam savo darbų planą ir paaiškinkite, kad jei sutiksite atlikti papildomą darbą, nukentės pirminės užduotys. Prisiimti atsakomybę už naujus darbus galima tik tada, kai dienotvarkėje yra laisvos vietos.

• Įsiklausykite į savo jausmus. Kokia pirma mintis jus aplankė išgirdus pagalbos prašymą? Jaučiate entuziazmą dėl atsiradusios galimybės ar tiesiog pagalvojote, kad turėtumėte tai padaryti. Antrasis variantas jums tesukels pyktį, kad negalite daryti to, ką norėtumėte. Todėl gerbkite savo jausmus ir leiskitės jiems pirmauti – nedarykite to, ko netrokštate.

• Atskirkite žmogų nuo problemos. Išgirdote, ko reikia jūsų draugui, bet šiuo metu negalite jam suteikti tokios paslaugos? Tai nereikš, kad jūsų draugystei turi kilti pavojus. Juk jūs neatstūmėte žmogaus, atstūmėte tik jo bėdą.

• Ieškokite alternatyvų. Jei labai norėtumėte padėti draugui, tačiau jo prašymas jums per sudėtingas, raskite kitų būdų, kaip parodyti, kad jis jums rūpi. Pasisiūlykite atlikti ką nors tokio, kas kainuos mažiau jūsų laiko ir pastangų.

Kalbos taisyklės

• Būkite mandagi, bet tvirta. Neaiškiais atsakymais ir įvairiausių formų “galbūt” sukuriate įspūdį, kad jus dar galima palenkti. Savo atsisakymu turite parodyti, kad esate tvirtai apsisprendusi.

• Nesiginkite ir neatsiprašinėkite. Kažko atsisakiusi jūs neprivalote teisintis. Pakaks trumpo atsakymo: “Negaliu, turiu kitų planų”. Jūs neturite jaustis kalta, nors ir negalite padėti.

• Nekurkite tuščių vilčių. Jos skaudina kur kas labiau nei atsisakymai. Pavyzdžiui, sakydama “pasistengsiu sudalyvauti tavo gimtadienio vakarėlyje”, manote išvengsianti atsakomybės, nes leidžiate žmogui manyti, kad jūs norėtumėte dalyvauti, o jeigu jums nepavyks, bus kaltos tik aplinkybės. Tačiau neišvydęs jūsų vakarėlyje žmogus, kuris tikėjosi jus išvysti, nusivils kur kas labiau nei tas, kuriam iš karto pasakėte “ne”.

• Pakartokite atsisakymą. Kartais vieno “ne” nepakaks: kita pusė gali bandyti jus paveikti įnirtingu prašymu. Tokiais atvejais nenusileiskite: jis kartoja prašymą, jūs kartojate atsisakymą. Keletą kartų pasakykite tą patį, tik kitais žodžiais – tuomet atsisakymas skambės įtikinamiau.

• Kalbėkite apie save, o ne apie prašantįjį. Paaiškinkite, kodėl jūs negalite išpildyti prašymo, užuot klaususi, kaip jis drįsta to jūsų prašyti. Tokie klausimai skamba kaip prašančiojo smerkimas, todėl kitą kartą jis gali nedrįsti į jus kreiptis.

• Sunkus sprendimas. Jei dvejojate, geriau dabar pasakyti “ne”, o prireikus apsigalvoti, o ne pasielgti atvirkščiai.

Skirtingoms situacijoms – skirtingi “ne”

• Tiesioginis “ne”. Tai trumpas ir aiškus atsisakymas. Pavyzdžiui, į kolegos kvietimą pietauti galite atsakyti be jokių pasiaiškinimų: “Ne, ačiū”.

• Supratingas “ne”. Pirmiausia parodykite kitam žmogui, kad suprantate, ko ir kodėl jis prašo, o atsisakymą palikite pabaigai. Pavyzdžiui: “Žinau, kaip tau reikia, kad kas nors šiandien pabūtų su tavo dukrele, bet šiandien aš jau turiu kitų planų”.

• Pagrįstas “ne”. Šiuo atveju jūsų atsisakymas pagrįstas aiškia priežastimi: “Šiandien negaliu su tavimi pietauti, nes turiu pabaigti vieną darbą”.

• Laikinas “ne”. Jis atideda sutikimą kitam kartui. Pavyzdžiui: “Šiandien negalėsiu su tavimi pietauti, bet pažadu rasti laiko kitą savaitę”. Tokius atsisakymus tarkite tik tada, kai nuoširdžiai norite įvykdyti prašymą, o ne tada, kai stengiatės atidėti atsakomybę.