Kuo turtingesnės bibliotekos, kuo pažangesnės laboratorijos, kuo naujesnė įranga, kuo modernesnės auditorijos, kuo patogesni bendrabučiai – kiekviena aukštoji mokykla stengiasi, kad jos universitetinė infrastruktūra būtų aukščiausio lygio ir imponuotų studentams. Tad kaip šioje srityje sekasi Lietuvos universitetams ir kuriuose jų universitetinė infrastruktūra pati geriausia? Ši kartą nusprendėme panagrinėti valstybinius universitetus.

Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena, kad dar palyginti visai neseniai, prieš 20 metų, visą mokymosi medžiagą sudarė tik vadovėliai, rinkti tekstus tekdavo rašomosiomis mašinėlėmis, o atsiradus pirmiesiems kompiuteriams prie jų nusidriekdavo ilgiausios eilės. Šiandienos studentui tai atrodo nebeįsivaizduojama.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. habil. dr. Vytautas Basys prisimena, kad jam studijuojant mediciną tuometiniame Kauno medicinos institute dėstoma buvo visai kitaip, knygos buvo visai kitokios: “Turėjome tik vadovėlius, ir dauguma jų buvo rusiški. O dabar ir laboratorijose, ir per paskaitas naudojama kompiuterinė technika, kompiuteriniai atlasai, kompiuteriniai pjūviai. Viskas labai modernu.”

VU biblioteka – turtingiausia

Kai kalbama apie bibliotekas, tenka konstatuoti, kad patogiausios, moderniausios ir labiausiai kompiuterizuotos jos yra Mykolo Romerio universitete. Be to, ir bibliotekų darbo laikas tiesiog tobulas, nes jos dirba praktiškai visą parą.

Turtingiausia, žinoma, Vilniaus universiteto biblioteka. Jos fondus sudaro net 5,4 mln. vienetų spaudinių. Įdomu tai, kad vienam bibliotekos vartotojui vidutiniškai tenka 212,2 leidinio, o tai 3,3 karto daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį. Svarbu ir tai, kad, be centrinės VU bibliotekos, dar veikia 14 fakultetinių ir šešių VU centrų bibliotekos.

Centrinėje bibliotekoje veikia naujai įrengtos atviros auditorijos, kuriose nerašydami jokių prašymų studentai gali rengti susitikimus, dirbti grupelėmis. VU Studentų atstovybės socialinės srities koordinatorė Roma Fedosejevaitė džiaugiasi, kad centrinėje bibliotekoje įrengtas poilsio kambarys, kuriame yra mikrobangų krosnele ir virdulių, o netrukus, pasibaigus naujosios bibliotekos statybai, skaityklos dirbs visą parą, ir jose net bus įrengtos atskiros patalpos studentams pasnausti.

Antra pagal turtingumą – Kauno technologijos universiteto (KTU) biblioteka. Jos fonduose – per 1,33 mln. vienetų spaudinių, veikia dešimt skaityklų, įrengtos 639 skaitytojų darbo vietos, iš kurių 96 kompiuterizuotos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) 2009 m. surengtos studentų nuomonės tyrimo “Bolonijos procesas studentų akimis” duomenimis, iš valstybinių universitetų geriausiai studentų vertinamos Šiaulių universiteto (ŠU) ir Kauno medicinos universiteto (KMU) bibliotekos, prasčiausiai – Klaipėdos universiteto (KU) biblioteka. Iš tiesų įdomu, kad, būdamas nedidelis regioninis universitetas, ŠU sugebėjo sukaupti per 454,6 tūkst. vienetų spaudinių ir, turėdamas beveik 14 tūkst. registruotų vartotojų, įrengti jiems 571 darbo vietą, iš kurių net 234 kompiuterizuotos.

Laboratorijų lygis – pagal universiteto specializaciją

Po bibliotekų antromis pagal svarbą universitetuose derėtų laikyti laboratorijas ir jų įrangą. LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius įsitikinęs, kad technikos srityje geriausias laboratorijas turi KTU: “Šis universitetas daugiau susijęs su elektronika, mechatronika, mechanika, informacinėmis technologijomis, ir šiose srityse jo laboratorijos pažangiausios. Tačiau jei kalbėtume apie fundamentinius mokslus, pirmauja VU – tai biotechnologijų, lazerių ir kitos laboratorijos. O kai kalbama apie statybinių konstrukcijų, santechnikos ir kitus tyrimus, nebloga padėtis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).”

Mokslininkas pabrėžia, kad visi universitetai specializuojasi tam tikrose srityse, todėl juos lyginti sunku.

Čia derėtų paminėti, kad KTU studentų miestelyje žadama įkurti pasaulinio lygio Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą, kuriame bus plėtojamos Lietuvos ūkiui svarbios darniosios chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinės ir komunikacinės technologijos. Šio projekto vertė – 117 mln. Lt.

Šalia to būtina išskirti aukštųjų įtampų laboratoriją (ji vienintelė Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse), “Phoenix Contact”, valdiklių, valdymo sistemų (vienintelė Baltijos valstybėse), lanksčios gamybos, supervizorinio valdymo sistemų laboratorijas. KTU laboratorijos aprūpintos naujausia “Schneider Electric”, “Allen Bradley”, “Unitronics”, “Metso bei Phoenix Contact” technine programine bei mokymo įranga. Taip pat įrengtas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, kurio vertė – 14,4 mln. Lt. Čia įrengtos unikalios maisto technologijų laboratorijos su specialia mažo pajėgumo technologine įranga, leidžiančia imituoti duonos, alaus, pieno, mėsos, žuvies pramonėje vykstančius gamybos procesus.

O autonominių mobiliųjų robotų laboratorija ypatinga tuo, kad joje dvimatėje ir trimatėje erdvėje kuriami autonominių robotų valdymo algoritmai sprendžiant aplinkos atpažinimo, vietos lokalizavimo ir maršruto planavimo uždavinius. Didžiąją dalį KTU laboratorijų įrangos finansuoja užsienio ir Lietuvos bendrovės.

Pakreipus kalbą apie biologiją ir geomokslus, V.Basys nė nesusimąstęs išskyrė VU laboratorijas. VU iš tiesų gali pasigirti pažangiausia įranga biochemijos ir biotechnologijos srityse. Biochemijos institutas turi 17 unikalių spektometrų, mikroskopų ir kitos įrangos, o vien Proteomikos centro aparatūros kaina siekia apie 5 mln. Lt. Medicinos, gamtos ir chemijos mokslų studentai žinias ir įgūdžius tobulinti gali VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro fizikos bendrojoje mokomojoje laboratorijoje, taip pat veikia kvantinės elektronikos mokomoji laboratorija bei mokomoji lazerinių technologijų ir optinių medžiagų laboratorija. Jos neabejotinai pirmauja tarp Lietuvos universitetų.

LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas mano, kad jo atstovaujamų mokslo sričių laboratorijos ir geriausios sąlygos mokytis yra VU ir KTU: “Tiesa, sudėtinga pasakyti, kuriame technologijos pažangesnės, nes KTU yra techniškasis universitetas, o VU – labiau fundamentinių mokslų.”
Remiantis sociologine apklausa, studentų geriausiai vertinamos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) laboratorijos, o blogiausiai – KU. Tiesa, KU gali pasigirti išplėtota jūrinių tyrimų infrastruktūra.

Pastatai sparčiai atnaujinami

Jei lyginsime pastatus ir auditorijas, geriausią įspūdį tarp universitetų daro MRU. Šalia 1982 m. pastatyto komplekso 1996 m. atsirado naujas mokomojo korpuso priestatas, o 2007 m. išdygo modernus auditorijų ir administracijos korpusas. Pasak studentų, tai didelis patogumas, nes nereikia lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, o šalia universiteto – Studentų namai, kuriuose įrengta valgykla. Ji studentų pripažinta maitinanti geriausiai, skaniausiai ir pigiausiai.

Nemažai lėšų renovacijai skiria ir KTU: nuo 2005 m. kasmet po maždaug 9 mln. Lt, o šiemet – net 15 mln. Lt. Šiuo metu sparčiai vyksta Dizaino ir technologijų bei Cheminės technologijos fakultetų senųjų pastatų renovacija.

Studentų apkausos duomenimis, auditorijos geriausiai vertinamos MRU, nebloga padėtis VDU, o blogiausiai vertinamos KMU auditorijos. Minėtos apklausos duomenimis, studentai geriausiai vertina ir MRU bendrabučius, neblogai – VDU, o blogiausiai – KU, VU ir VPU. Respondentų nuomone, labiausiai remontuotini bendrabučių dušai, tualetai bei virtuvės.

Beje, MRU bendrabučiai kaip geriausi minimi jau daug metų. Anksčiau daug kritikos sulaukdavo Vilniuje Saulėtekyje esantys “Niujorku” ir “Kamčiatka” populiariai vadinami VU ir VGTU bendrabučių korpusai. Vis dėlto padėtis po truputį gerėja – praeitin keliauja laikas, kai žiemą studentams tekdavo kambariuose mūvėti pirštines ir taikstytis su tarakonų kaimynyste. Šiuo metu aktyviai atnaujinami VU bendrabučiai, tvarkomos bendros patalpos – virtuvės ir koridoriai, pradedami tvarkyti studentų kambariai, o prieš keletą metų pakeisti visi sanitariniai mazgai, langai, sutvarkyti tualetai ir dušai.

Padėtis gerėja ir KTU bendrabučiuose, kuriuose gyvena 2767 studentai. Visuose kambariuose yra prieiga prie interneto, kiekviename bendrabutyje įrengtos savitarnos skalbyklos. Šiais metais baigiami renovuoti trys bendrabučiai.

Apskritai iš visų valstybinių universitetų geriausiai vertinama MRU infrastruktūra, prasčiausiai – KU. Specialiųjų poreikių (negalią turintiems) studentams geriausiai pritaikyta VDU ir MRU infrastruktūra, blogiausiai – KMU.

Geriausia universitetinė infrastruktūra

Tradiciškai laikoma, kad geriausia universitetinė infrastruktūra pasaulyje yra Harvardo, Jeilio, Prinstono, Stanfordo, taip pat Oksfordo universitetuose. Tai nieko nestebina, nes šios aukštosios mokyklos laikomos geriausiomis ir yra turtingiausios visame pasaulyje. Tuo tarpu pažangiausios laboratorijos įrengtos Masačusetso technologijos ir Kalifornijos technologijos institutuose.