2011 Liepos 09

Jokia operacija negalima be priežasties

veidas.lt

Plastinės chirurgijos paslaugos ir Lietuvoje jau tampa įprastos, jų paklausa per pastarąjį dešimtmetį padidėjo trigubai. Tačiau kūnus operacinėse pasitobulinę tautiečiai tai nuo aplinkinių dažniausiai vis dar slepia.

Vilnietė Melita Mikalauskienė prieš aštuonis mėnesius vienoje sostinės plastinės chirurgijos klinikoje pasididino krūtis. Pagimdžiusi du vaikus trisdešimtmetė moteris taip sulyso, kad jos krūtų beveik neliko, nors iki pirmojo nėštumo M.Mikalauskienė didžiavosi C dydžio krūtine. “Baigusi maitinti vaikus, atrodžiau kaip berniukas, be jokių moteriškų iškilumų. Norėjau atgauti buvusias savo formas, būti vėl pati sau graži, todėl ryžausi operacijai”, – pasakoja moteris.
Apie krūtų didinimo operacijas ji perskaitė daug informacijos internete, išsiaiškino, kad komplikacijų rizika yra nedidelė, tačiau dar konsultavosi su septyniais plastikos chirurgais, kol ryžosi pasidailinti krūtis. Nors moterį operavusi gydytoja ne tik išaiškino, kuo rizikuojama gulantis ant operacinio stalo, bet ir pabrėžė nelengvą gijimo laikotarpį, M.Mikalauskienės tai neprivertė apsigalvoti. Už krūtų didinimą sumokėjusi apie 11 tūkst. Lt, šiandien ji džiaugiasi C dydžio krūtine.
Liko vienas vos nago dydžio randelis, kurio beveik nesimato, vis dėlto pirmą savaitę po operacijos dviejų vaikų mama prisimena su siaubu. “Skaudėjo visą krūtinės ląstą, negalėjau nei gulėti, nei sėdėti. Be to, pamačiusi rezultatą patyriau šoką – krūtinė buvo nenatūraliai iškilusi ir didelė. Tačiau jau po trijų mėnesių krūtys susiformavo ir tapo tokios, apie kokias svajojau”, – pasakoja M.Mikalauskienė.
Moteris prisipažįsta maniusi, kad pamatę didesnes jos krūtis pažįstami ir artimieji šaipysis dėl įdėtų implantų, tačiau aplinkinių reakcija nustebino. “Neketinau slėpti, kaip išdygo mano krūtinė, todėl jei kas paklausia, papasakoju apie operaciją. Niekas nepavadino manęs kvaile, kad veltui mėtau pinigus, ir nepasakė, jog negražiai atrodau. Nors kitų nuomonė man ir nėra svarbi, nes krūtis didinausi, kad pati gerai jausčiausi”, – dėsto M.Mikalauskienė. Ateityje ji dar kartą planuoja kreiptis į plastikos chirurgus dėl raukšlių aplink akis išlyginimo, tačiau kitų kūno vietų tobulinti neketina.

Populiariausias – krūtų didinimas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja Indrė Sakalauskaitė pastebi, kad šiandien į Lietuvos estetinės chirurgijos specialistus kreipiasi ne tik pramogų pasaulio atstovai ar labai turtingi žmonės, kaip buvo prieš dešimt metų. Tad ir plastinės chirurgijos operacijų atliekama beveik trigubai daugiau nei prieš dešimt metų. “Žmonės taupo pinigus plastinei operacijai ar nechirurginėms procedūroms, nes kūno trūkumai dažnai sukelia diskomfortą. Pavyzdžiui, užkritę vokai trukdo regėjimui, dėl suglebusių krūtų moterys nedrįsta nusirengti paplūdimyje, gyvenimą apsunkina padidėjęs pažastų prakaitavimas”, – vardija I.Sakalauskaitė.
Kauno medicinos universiteto docentas, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas sako, kad nepatogumų moterims kelia ir itin didelės krūtys. Dėl to šunta oda po krūtimis, veržia liemenėlė, sunku nešioti nemenką svorį, o tai gali atsiliepti stuburui.
Labiausiai tiek moterys, tiek vyrai išgyvena dėl nosies kuprelės. Vis dėlto mūsų plastikos chirurgai daugiau sulaukia moterų pacienčių, kurios dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų. “Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekamos nosies formos ir akių vokų korekcijos, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos”, – tvirtina K.Maslauskas.
Šių kūno vietų tobulinimas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai žmonių savo išvaizdą chirurgams patiki JAV, Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje, Meksikoje ir Japonijoje. Europoje pirmauja Vokietija ir Ispanija. Dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų procedūrų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekcijas (9,4 proc.). Populiariausios nechirurginės procedūros – toksinų ar neuromoduliatorių ir hialurono rūgšties injekcijos.

Lietuvoje procedūros perpus pigesnės

Šiandien Lietuvos specialistai savo profesionalumu ir naujausių technologijų taikymu beveik nebenusileidžia geriausiems užsienio gydytojams. Tad į gimtinę pasigražinti kūno atvyksta ne tik svetur gyvenančių lietuvių, bet ir užsieniečių. Tokių vienas iš Plastinės chirurgijos centro įkūrėjų Tautrimas Aštrauskas sulaukia apie 10 proc. O lietuvių, gyvenančių užsienyje, tarp gydytojo pacientų – daugiau nei pusė. K.Maslauskas, dirbantis plastinės chirurgijos klinikoje “Grožio chirurgija”, taip pat dažniau operuoja emigravusius tautiečius. Tarp klinikos “Vitkusclinic” pacientų – 5–8 proc. užsieniečių, o lietuvių emigrantų – maždaug 15 proc.
I.Sakalauskaitės nuomone, lietuviai grįžta į gimtinę operuotis, nes mūsų plastinės chirurgijos klinikų paslaugų kokybė ne prastesnė nei užsienio šalyse. Be to, Lietuvoje kur kas šiltesni gydytojų ir pacientų santykiai. Žinoma, įtakos turi ir kainų skirtumai. T.Aštrauskas sako, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje už plastines operacijas reikia mokėti dvigubai brangiau. Pas mus krūtų implantai kainuoja apie 10 tūkst. Lt, o ten – 20 tūkst. Lt, nors Lietuvoje jų kokybė, kaip ir gydytojų taikomi metodai bei technologijos, nesiskiria nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse.
Štai viena didžiausių naujovių – paties paciento kraujo plazmos panaudojimas. “Iš venos paimama kraujo, skystoji jo dalis atskiriama nuo kraujo raudonųjų ląstelių ir panaudojama kaip raukšlių užpildas ar suleidžiama. Taip stimuliuojamos odos ląstelės, todėl suglebusios vietos atsigauna, stabdomas odos senėjimo procesas, išlyginamos gilios raukšlės. Tai yra palaikomoji priemonė, todėl norint efektyvaus rezultato procedūrą rekomenduojama po metų pakartoti”, – apie naują metodą pasakoja I.Sakalauskaitė.
Naujausios technologijos be chirurginės intervencijos leidžia atlikti ir kitas procedūras. Pavyzdžiui, suleidus specialaus preparato galima koreguoti nelygią nosies kuprelę, paciento riebalus panaudoti raukšlėms lyginti, o botoksą – net pažastų prakaitavimui mažinti. Taip pat speciali kompiuterinė programa parodo, kaip atrodys per operaciją koreguota kūno dalis, pavyzdžiui, ar moters pasirinkta krūtų implantų forma jai tiks.

Scanpix
Jis prognozuoja, kad keisis ir lietuvių požiūris į kūno dailinimą, nes šiandien daugelis dar slepia, kad naudojosi chirurgų paslaugomis. “Retas kuris pacientas garsiai kalba apie atliktas procedūras, jiems gėda, bijoma apkalbų. Dažnai nori tokių procedūrų, kad aplinkiniai nieko nepastebėtų”, – teigia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja I.Sakalauskaitė.
Vakarų Europos šalyse gražintis padedant estetinės chirurgijos specialistams jau seniai įprasta, o JAV ir Kinijoje plastinės operacijos suvokiamos kaip pramoga ar kasdienis dalykas, gydytojų atliekamos procedūros dovanojamos net vaikams. “Būtų gerai, kad Lietuvoje iki tokio grožio suvokimo, kai medicina prilyginama paskraidymui oro balionu, neprieitume. Estetinė chirurgija taip pat yra medicinos sritis, kurioje jokia operacija negali būti atliekama be priežasties. Juk visada išlieka bendrų komplikacijų rizika. Tokių kaip žaizdos supūliavimas, kraujosruvų susidarymas, kraujo užkrėtimas”, – primena Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Jakutis.
Be to, yra rizika neišvengti ir specifinių komplikacijų. Po krūtų didinimo operacijos aplink implantą gali susidaryti kapsulė, kuri randėja ir glamžo jį, todėl jaučiamas diskomfortas, maudimas. Tokiu atveju implantai keičiami. Po riebalų nusiurbimo odoje gali atsirasti įdubimų, nelygumų. Atlikus vokų pakėlimo operaciją gali būti, kad pacientas negalės užsimerkti. “Nors tokių komplikacijų rizika labai nedidelė, tačiau visos operacijos yra intervencija į organizmą, todėl ne visada galima numatyti, kaip šis sureaguos. Tačiau jeigu operacija ar procedūra žmogui tikrai reikalinga, ji labai pagerina gyvenimo kokybę, išsprendžia estetines ir sveikatos problemas”, – apibendrina I.Sakalauskaitė.

Lentelė
Šalys, kuriose atliekama daugiausiai plastinių operacijų (skaičius per metus)
1. JAV (apie 3 mln.)
2. Kinija (2,5 mln.)
3. Brazilija (2,2 mln.)
4. Indija (apie 2 mln.)
5. Meksika
6. Japonija
7. Pietų Korėja
8. Vokietija
9. Turkija
10. Ispanija
Šaltinis: Tarptautinė estetinės plastinės chirurgijos draugija

Plastinių operacijų kainos Lietuvoje
Krūtų didinimas    8000–11 000 Lt
Vokų plastika    2000–7000 Lt
Nosies korekcija    5000–7000 Lt
Riebalų nusiurbimas    2000–7000 Lt
Šaltinis: Plastinės chirurgijos klinikų duomenysVisuomenė
Sveikata
Psl. 42,43

Plastinių operacijų Lietuvoje padaugėjo trigubai

Vaida Stoškuvienė

Plastinės chirurgijos paslaugos ir Lietuvoje jau tampa įprastos, jų paklausa per pastarąjį dešimtmetį padidėjo trigubai. Tačiau kūnus operacinėse pasitobulinę tautiečiai tai nuo aplinkinių dažniausiai vis dar slepia.

Vilnietė Melita Mikalauskienė prieš aštuonis mėnesius vienoje sostinės plastinės chirurgijos klinikoje pasididino krūtis. Pagimdžiusi du vaikus trisdešimtmetė moteris taip sulyso, kad jos krūtų beveik neliko, nors iki pirmojo nėštumo M.Mikalauskienė didžiavosi C dydžio krūtine. “Baigusi maitinti vaikus, atrodžiau kaip berniukas, be jokių moteriškų iškilumų. Norėjau atgauti buvusias savo formas, būti vėl pati sau graži, todėl ryžausi operacijai”, – pasakoja moteris.
Apie krūtų didinimo operacijas ji perskaitė daug informacijos internete, išsiaiškino, kad komplikacijų rizika yra nedidelė, tačiau dar konsultavosi su septyniais plastikos chirurgais, kol ryžosi pasidailinti krūtis. Nors moterį operavusi gydytoja ne tik išaiškino, kuo rizikuojama gulantis ant operacinio stalo, bet ir pabrėžė nelengvą gijimo laikotarpį, M.Mikalauskienės tai neprivertė apsigalvoti. Už krūtų didinimą sumokėjusi apie 11 tūkst. Lt, šiandien ji džiaugiasi C dydžio krūtine.
Liko vienas vos nago dydžio randelis, kurio beveik nesimato, vis dėlto pirmą savaitę po operacijos dviejų vaikų mama prisimena su siaubu. “Skaudėjo visą krūtinės ląstą, negalėjau nei gulėti, nei sėdėti. Be to, pamačiusi rezultatą patyriau šoką – krūtinė buvo nenatūraliai iškilusi ir didelė. Tačiau jau po trijų mėnesių krūtys susiformavo ir tapo tokios, apie kokias svajojau”, – pasakoja M.Mikalauskienė.
Moteris prisipažįsta maniusi, kad pamatę didesnes jos krūtis pažįstami ir artimieji šaipysis dėl įdėtų implantų, tačiau aplinkinių reakcija nustebino. “Neketinau slėpti, kaip išdygo mano krūtinė, todėl jei kas paklausia, papasakoju apie operaciją. Niekas nepavadino manęs kvaile, kad veltui mėtau pinigus, ir nepasakė, jog negražiai atrodau. Nors kitų nuomonė man ir nėra svarbi, nes krūtis didinausi, kad pati gerai jausčiausi”, – dėsto M.Mikalauskienė. Ateityje ji dar kartą planuoja kreiptis į plastikos chirurgus dėl raukšlių aplink akis išlyginimo, tačiau kitų kūno vietų tobulinti neketina.

Populiariausias – krūtų didinimas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja Indrė Sakalauskaitė pastebi, kad šiandien į Lietuvos estetinės chirurgijos specialistus kreipiasi ne tik pramogų pasaulio atstovai ar labai turtingi žmonės, kaip buvo prieš dešimt metų. Tad ir plastinės chirurgijos operacijų atliekama beveik trigubai daugiau nei prieš dešimt metų. “Žmonės taupo pinigus plastinei operacijai ar nechirurginėms procedūroms, nes kūno trūkumai dažnai sukelia diskomfortą. Pavyzdžiui, užkritę vokai trukdo regėjimui, dėl suglebusių krūtų moterys nedrįsta nusirengti paplūdimyje, gyvenimą apsunkina padidėjęs pažastų prakaitavimas”, – vardija I.Sakalauskaitė.
Kauno medicinos universiteto docentas, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas sako, kad nepatogumų moterims kelia ir itin didelės krūtys. Dėl to šunta oda po krūtimis, veržia liemenėlė, sunku nešioti nemenką svorį, o tai gali atsiliepti stuburui.
Labiausiai tiek moterys, tiek vyrai išgyvena dėl nosies kuprelės. Vis dėlto mūsų plastikos chirurgai daugiau sulaukia moterų pacienčių, kurios dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų. “Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekamos nosies formos ir akių vokų korekcijos, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos”, – tvirtina K.Maslauskas.
Šių kūno vietų tobulinimas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai žmonių savo išvaizdą chirurgams patiki JAV, Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje, Meksikoje ir Japonijoje. Europoje pirmauja Vokietija ir Ispanija. Dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų procedūrų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekcijas (9,4 proc.). Populiariausios nechirurginės procedūros – toksinų ar neuromoduliatorių ir hialurono rūgšties injekcijos.

Lietuvoje procedūros perpus pigesnės

Šiandien Lietuvos specialistai savo profesionalumu ir naujausių technologijų taikymu beveik nebenusileidžia geriausiems užsienio gydytojams. Tad į gimtinę pasigražinti kūno atvyksta ne tik svetur gyvenančių lietuvių, bet ir užsieniečių. Tokių vienas iš Plastinės chirurgijos centro įkūrėjų Tautrimas Aštrauskas sulaukia apie 10 proc. O lietuvių, gyvenančių užsienyje, tarp gydytojo pacientų – daugiau nei pusė. K.Maslauskas, dirbantis plastinės chirurgijos klinikoje “Grožio chirurgija”, taip pat dažniau operuoja emigravusius tautiečius. Tarp klinikos “Vitkusclinic” pacientų – 5–8 proc. užsieniečių, o lietuvių emigrantų – maždaug 15 proc.
I.Sakalauskaitės nuomone, lietuviai grįžta į gimtinę operuotis, nes mūsų plastinės chirurgijos klinikų paslaugų kokybė ne prastesnė nei užsienio šalyse. Be to, Lietuvoje kur kas šiltesni gydytojų ir pacientų santykiai. Žinoma, įtakos turi ir kainų skirtumai. T.Aštrauskas sako, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje už plastines operacijas reikia mokėti dvigubai brangiau. Pas mus krūtų implantai kainuoja apie 10 tūkst. Lt, o ten – 20 tūkst. Lt, nors Lietuvoje jų kokybė, kaip ir gydytojų taikomi metodai bei technologijos, nesiskiria nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse.
Štai viena didžiausių naujovių – paties paciento kraujo plazmos panaudojimas. “Iš venos paimama kraujo, skystoji jo dalis atskiriama nuo kraujo raudonųjų ląstelių ir panaudojama kaip raukšlių užpildas ar suleidžiama. Taip stimuliuojamos odos ląstelės, todėl suglebusios vietos atsigauna, stabdomas odos senėjimo procesas, išlyginamos gilios raukšlės. Tai yra palaikomoji priemonė, todėl norint efektyvaus rezultato procedūrą rekomenduojama po metų pakartoti”, – apie naują metodą pasakoja I.Sakalauskaitė.
Naujausios technologijos be chirurginės intervencijos leidžia atlikti ir kitas procedūras. Pavyzdžiui, suleidus specialaus preparato galima koreguoti nelygią nosies kuprelę, paciento riebalus panaudoti raukšlėms lyginti, o botoksą – net pažastų prakaitavimui mažinti. Taip pat speciali kompiuterinė programa parodo, kaip atrodys per operaciją koreguota kūno dalis, pavyzdžiui, ar moters pasirinkta krūtų implantų forma jai tiks.

Jokia operacija negalima be priežasties

T.Aštrauskas mano, kad plastinės chirurgijos procedūros Lietuvoje ir toliau sparčiai populiarės, nes senstant visuomenei žmonės norės atrodyti jauniau. Jis prognozuoja, kad keisis ir lietuvių požiūris į kūno dailinimą, nes šiandien daugelis dar slepia, kad naudojosi chirurgų paslaugomis. “Retas kuris pacientas garsiai kalba apie atliktas procedūras, jiems gėda, bijoma apkalbų. Dažnai nori tokių procedūrų, kad aplinkiniai nieko nepastebėtų”, – teigia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja I.Sakalauskaitė.
Vakarų Europos šalyse gražintis padedant estetinės chirurgijos specialistams jau seniai įprasta, o JAV ir Kinijoje plastinės operacijos suvokiamos kaip pramoga ar kasdienis dalykas, gydytojų atliekamos procedūros dovanojamos net vaikams. “Būtų gerai, kad Lietuvoje iki tokio grožio suvokimo, kai medicina prilyginama paskraidymui oro balionu, neprieitume. Estetinė chirurgija taip pat yra medicinos sritis, kurioje jokia operacija negali būti atliekama be priežasties. Juk visada išlieka bendrų komplikacijų rizika. Tokių kaip žaizdos supūliavimas, kraujosruvų susidarymas, kraujo užkrėtimas”, – primena Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Jakutis.
Be to, yra rizika neišvengti ir specifinių komplikacijų. Po krūtų didinimo operacijos aplink implantą gali susidaryti kapsulė, kuri randėja ir glamžo jį, todėl jaučiamas diskomfortas, maudimas. Tokiu atveju implantai keičiami. Po riebalų nusiurbimo odoje gali atsirasti įdubimų, nelygumų. Atlikus vokų pakėlimo operaciją gali būti, kad pacientas negalės užsimerkti. “Nors tokių komplikacijų rizika labai nedidelė, tačiau visos operacijos yra intervencija į organizmą, todėl ne visada galima numatyti, kaip šis sureaguos. Tačiau jeigu operacija ar procedūra žmogui tikrai reikalinga, ji labai pagerina gyvenimo kokybę, išsprendžia estetines ir sveikatos problemas”, – apibendrina I.Sakalauskaitė.

Lentelė
Šalys, kuriose atliekama daugiausiai plastinių operacijų (skaičius per metus)
1. JAV (apie 3 mln.)
2. Kinija (2,5 mln.)
3. Brazilija (2,2 mln.)
4. Indija (apie 2 mln.)
5. Meksika
6. Japonija
7. Pietų Korėja
8. Vokietija
9. Turkija
10. Ispanija
Šaltinis: Tarptautinė estetinės plastinės chirurgijos draugija

Plastinių operacijų kainos Lietuvoje
Krūtų didinimas    8000–11 000 Lt
Vokų plastika    2000–7000 Lt
Nosies korekcija    5000–7000 Lt
Riebalų nusiurbimas    2000–7000 Lt
Šaltinis: Plastinės chirurgijos klinikų duomenys

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. aura aura rašo:

    Ne tik jokia operacija negalima be priežasties, bet ir nebūtina. Kai dabar grožio pasaulis gali pasiūlyti tokią įvairovę procedūrų, tokių kaip kraujo plazmos injekcijos http://www.azuolynospa.lt/injekcijos-veidui/prp-autologiniu-lasteliu-injekcijos ir dar daug kitų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...