Mokslininkai ir gydytojai manė, kad iki XXI a. pradžios Europoje pavyks visiškai išnaikinti kai kurias pavojingas vakcinomis kontroliuojamas ligas. Deja, šiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti – pastaraisiais metais fiksuojami tymų protrūkiai Vakarų ir Vidurio Europoje. Gydytojai dėl to kaltina prieš skiepus nukreiptą judėjimą. Neskiepyti savo vaikų nusprendžia ir dalis Lietuvos tėvų.

Daugybę metų sergamumas tymais Europoje sparčiai mažėjo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) džiaugsmingai skelbė, kad iki 2010-ųjų Europoje tymus pavyks visiškai išnaikinti. Tačiau nuo 2008 m. Europoje vienas po kito fiksuojami šios ligos protrūkiai. Bulgarijoje nuo 2009-ųjų pavasario iki dabar tymais susirgo apie 20 tūkst., Šveicarijoje 2006–2009 m. šia liga apsikrėtė 4,4 tūkst. žmonių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais tymų protrūkių kilo ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje.

Beje, tymai – ne vienintelė išsivysčiusioms šalims vėl ėmusi grasinti liga, kurią vakcina buvo beveik įveikusi. Šiemet Tadžikistane kilo poliomielito, galinčio sukelti paralyžių, protrūkis. Per pusmetį užregistruota 430 šios ligos atvejų, iš kurių 19 baigėsi mirtimi. Iš Tadžikistano poliomielitas pasiekė ir Rusiją, kurioje šiemet užfiksuoti septyni susirgimai. Taigi nors PSO 2002-aisiais Europos regioną paskelbė laisva nuo poliomielito ligos sukėlėjo zona, Europos medikai su baime stebi, kaip Tadžikistanui sekasi suvaldyti šį protrūkį.

Visi šie Europoje ar netoli jos įvykę protrūkiai neleidžia nusiraminti ir Lietuvos medikams: nuo 2007 m. šalyje nebuvo registruotas nė vienas tymų atvejis, bet šią vasarą du lietuviai ligos užkratą parsivežė iš Didžiosios Britanijos ir Italijos. Vis didesnis gyventojų mobilumas, kelionės po visą pasaulį leidžia greičiau plisti ir pavojingoms ligoms.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad tymai, galintys sukelti rimtų komplikacijų ir net mirtį, – labai greitai ir lengvai plintanti liga. Žmogus gali apsikrėsti vien užsukęs į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantysis. Šis virusas net gali atkeliauti per ventiliacijos angą iš kito kabineto, kuriame sėdi tymais sergantis žmogus.

“O štai poliomielito virusas plinta per vandenį, gali plisti ir oro lašeliniu būdu, todėl jis lengvai įvežamas į kitas šalis. Ir rizika, kad jis gali atkeliauti į Lietuvą, išlieka”, – pabrėžė specialistė. Pasak jos, Lietuva jau nusipirko specialios vakcinos ir yra pasirengusi, jei poliomielitas atkeliautų iki Lietuvos.

Kas nutiko, kad kadaise labai grėsmingos, o pastaruosius dešimtmečius beveik išnaikintos ligos vėl ėmė belstis į Europos duris? Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis, 90 proc. visų šiomis ligomis susirgusių žmonių buvo neskiepyti, tad medikai kaltina Europoje ir JAV prasidėjusį prieš skiepus nukreiptą judėjimą, kurio šalininkų vis daugiau atsiranda ir Lietuvoje.

Neskiepijo nė vieno vaiko

29 metų vilnietė Ieva Giedraitytė augina penkerių metų dukrą ir trejų metukų sūnų. Abu jie nė karto neskiepyti, nors paprastai vaikai pirmaisiais gyvenimo metais paskiepijami nuo dešimties ligų. Jaunos mamos požiūris į skiepus nepasikeitė ir tuomet, kai abu vaikai susirgo viena iš skiepais reguliuojamų ligų – kokliušu.

“Neskiepyti vaikų apsisprendžiau besilaukdama pirmojo vaiko. Mane paveikė argumentai, kad vaiko imunitetas formuojasi, tad skiepas ką tik gimusiam vaikui – labai didelis krūvis. Ypač sunkus išbandymas imuninei sistemai yra sudėtiniai skiepai”, – savo apsisprendimą motyvavo jauna mama, dirbanti darželio auklėtoja.

Jai pritaria ir ketverių metų dukrą auginanti Alina Olchovičė, taip pat nusprendusi neskiepyti savo dukrelės. “Aš skaičiau daug literatūros už ir prieš. Nulėmė apsisprendimas, kad neskiepysiu, nes dviejų trijų dienų kūdikio visiškai nesusiformavęs imunitetas – skiepyti tokiu momentu nusikaltimas”, – pabrėžė ji.

Taip manančiųjų gretos Lietuvoje didėja. Privačiame darželyje, kuriame dirba I.Giedraitytė, iš dvidešimties vaikų – maždaug pusė neskiepytų.

Kita “Veido” pašnekovė nenorėjo atskleisti savo vardo, nes nepaskiepijusi antrojo vaiko sulaukė net artimų žmonių nepritarimo. Jauna mama, pavadinkime ją Rimante, augina ketverių metukų sūnų ir metukų ir trijų mėnesių dukrytę.

Pirmąjį savo vaiką moteris skiepijo, tačiau po kiekvieno skiepo sūnus blogai pasijusdavo – vaikas buvo labai alergiškas, temperatūra pašokdavo iki 40 laipsnių karščio. Tad besilaukdama dukrelės Rimantė pradėjo domėtis skiepais. Pirmiausia jaunai mamai nerimą sukėlė perskaitytas tyrimas, kad skiepai gali sukelti autizmą, tad moteris gilinosi toliau ir net iš JAV parsisiuntė knygų apie skiepų žalą.

Tiesa, Rimantė užsiminė, kad norėtų dukrą prieš jai pradedant lankyti darželį paskiepyti nuo tuberkuliozės ir raudonukės, bet kol kas pasiskiepyti vien nuo raudonukės Lietuvoje neįmanoma – apsauga nuo šios ligos įgaunama tik pasiskiepijus trivalenčiu tymų, raudonukės ir kiaulytės (epideminio parotito) skiepu. Tokia vakcina skiepyti dukrelės mama nenori. Skiepų priešininkai tvirtina, kad būtent šis skiepas gali padidinti riziką susirgti autizmu. Rimantė abejoja ir dėl visų kitų skiepų, ypač moteris nesupranta, kam vaiko organizmą apkrauti hepatito B, kuris perduodamas tik lytiniu būdu ar per kraują, skiepu.

Visos kalbintos mamos remiasi dar vienu argumentu – ligų, nuo kurių Lietuvoje skiepijami vaikai, beveik arba visai nėra. Visais šiais argumentais vadovaujasi ir kitų Europos šalių tėvai, protestuojantys prieš skiepus. Tačiau medikai atkerta: tų ligų būtent dėl to ir nėra, kad visuomenė masiškai nuo jų skiepijama.

“Kuo daugiau sergančiųjų, tuo didesnė ligos sukėlėjo koncentracija ore ir tuo didesnė grėsmė aplinkiniams, kurie neskiepyti, užsikrėsti. Žmonės nesuvokia, kad neserga būtent dėl to, kad yra paskiepyti. Už tokį lengvabūdišką požiūrį gamta davė gerą pamoką, kai Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse 1995–1996 m. užfiksuotas difterijos protrūkis”, – tvirtino gydytoja infektologė Virginija Mačionienė.

Panika dėl autizmo nepagrįsta?

Teiginiai, esą skiepai sukelia vaikų autizmą, tiek Lietuvoje, tiek Europoje būna vieni kertinių, nulemiančių daugelio tėvų apsisprendimą neskiepyti savo atžalų. Panika dėl skiepų ir autizmo ryšio prasidėjo 1998 m., kai medicinos žurnalas “Lancet” išspausdino dr. Andrew Wakefieldo tyrimą, tvirtinantį, kad tarp trivalenčio tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepo bei autizmo gali būti ryšys.

Tiesa, šiemet “Lancet” atšaukė šį straipsnį po to, kai Didžiosios Britanijos bendroji medikų taryba pripažino, kad A.Wakefieldo tyrimas buvo atliktas neetiškai, o teiginiai neteisingi. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžė, kad, be šio, daugiau nebuvo nė vieno medicininio straipsnio rimtame žurnale, kuris įrodytų, jog skiepai gali sukelti vaikų autizmą.

Profesorius nesutinka ir su teiginiu, esą vakcina suardo vaikų imunitetą. “Pasaulyje nebuvo nė vieno atvejo, kuris įrodytų, kad gavusiųjų visą vakcinacijos kursą imunitetas nusilptų ar jie būtų imlesni ligai. Vaikai ir suaugusieji kasdien kontaktuoja su įvairiais antigenais per orą, maistą ir treniruoja savo imunitetą. Vakcinos – lašas jūroje, palyginti su antigenais, kurie kasdien patenka į organizmą”, – pabrėžė jis.

O D.Razmuvienė pridūrė, kad tėvai elgiasi egoistiškai, atimdami vaikui galimybę turėti apsaugą.

Kam dar turime imunitetą

Pasipylę pranešimai, kad net nuvykus į Vakarų Europą galima susidurti ar net parsivežti tokias ligas, kaip tymai, kelia klausimą, kokią apsaugą vis dar turi dauguma mūsų. Nors vaikystėje atkentėjome skiepų antplūdį, ne visi skiepai ilgalaikiai. Prieš dešimtmetį Lietuvoje kilęs difterijos protrūkis priminė, kad šis skiepas galioja tik dešimt metų.

D.Razmuvienė pasakojo, kad tuomet Lietuvoje buvo paskiepyta apie 1,5 mln. gyventojų. Siekiant, kad panašus protrūkis nepasikartotų, šiuo metu visi norintys Lietuvos gyventojai ir vėl nemokamai skiepijami nuo difterijos ir stabligės. Tačiau gyventojai nuo šių ligų savo noru skiepijasi labai vangiai – šiemet kreipėsi vos 8 tūkst. žmonių.

Jei pastarąjį kartą skiepijotės vaikystėje, greičiausiai neturėsite imuniteto ir kokliušui, kurio skiepas taip pat suteikia apsaugą tik dešimčiai metų. Kokliušas medikams kelia nerimą, nes šia laikyta vaikiška liga dabar vis dažniau užsikrečia ir suaugusieji. “Šia vakcina valdoma liga skiepijami tik vaikai, bet pastebima, kad padidėjo sergamumas tarp paauglių ir suaugusiųjų. Svarstoma, kad reikėtų suaugusiuosius skiepyti ne tik nuo difterijos ir stabligės, bet ir nuo kokliušo”, – tvirtino prof. A.Ambrozaitis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai registruoti 233 kokliušo atvejai – penkis kartus daugiau nei 2008-aisiais. Anot D.Razmuvienės, tai labai sudėtinga liga, nes ligonį ištinka smarkūs kosulio priepuoliai, žmogus gali uždusti.

Nuo kitų ligų, tokių kaip poliomielitas ar tymai, vaikystėje gautų skiepų apsaugos paprastai pakanka visam gyvenimui. “Skiepytis nebereikia, jei žmogus normalaus imuniteto. Žinoma, visko gali būti, jei žmogus suserga onkologine liga, ŽIV ir jo imunitetas labai nusilpsta”, – paaiškino prof. A.Ambrozaitis.

Į skiepus nuo kiaulių gripo sukišti pinigai paleisti vėjais

Šiemet valstybė įsigijo 100 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupėms. Prof. A.Ambrozaitis paaiškino, kad šiemet bus skiepijama trivalente sezoninio gripo vakcina, kurioje yra pandeminio gripo antigenas, tad pasiskiepijusieji nuo sezoninio gripo šiemet įgis ir apsaugą nuo vadinamojo kiaulių gripo. Tuo tarpu valstybės išleisti milijonai vakcinai nuo kiaulių gripo įsigyti bus paleisti vėjais – lapkritį baigsis šios vakcinos galiojimas. Nors visi norintieji galėjo skiepytis nemokamai, iš 27 tūkst. dozių panaudota tik apie 6 tūkst.