Prieš pat teismo procesą J. Assangeas nusisamdė bene brangiausiai Didžiojoje Britanijoje apmokamus advokatus. Tačiau dauguma ekspertų yra įsitikinę, kad tai britų Aukštąjį teismą vargu ar privers pakeisti žemesniojo teismo nutartį.

Jullianas Assangeas buvo suimtas pernai metų gruodį Londone. Švedų valdžia šį australą kaltina

tuo, kad būdamas Švedijos teritorijoje, praėjusiųjų metų rugpiūtį išprievartavo dvi Švedijos pilietes.

Belmaršo teisėjas atmetė ginamojo teiginius, neva jei J. Assangeas bus išduotas Švedijai, pastaroji jį deportuos į JAV, kur jam už slaptos informacijos nutekinimą netgi gresia mirties bausmė. Žemesnysis teismas priėmė nutartį J. Assangeą perduoti Švedijai, australas pateikė apeliaciją, kurios nagrinėjimas Londone būtent prasideda šiandien.

Jullianas Assangeas, regis, ypač bijo ekstradicijos: birželio pabaigoje jis pakeitė visą jo gynėjų komandą, pasisamdęs du brangiausiai Anglijoje apmokamus advokatus – Garetą Birsą ir Beną Andersoną. „WikLeaks“ steigėjui teko nemažai paplušėti, kad būtų surinktas honoraras advokatų darbui apmokėti. Iš pat pradžių J. Assangeas planavo išleisti autobiografinę knygą ir jau buvo pasirašęs sutartis su JAV leidykla „Knopf“ ir Didžiosios Britanijos leidykla „Canongate“, kurių vertė – 1,5 mln. JAV dolerių. Tačiau prieš savaitę Britanijos spauda pranešė, kad australas persigalvojo: neva Jungtinėse Valstijose būsimojoje knygoje minimus asmeninius faktus gali panaudoti prieš jį teismuose kaip įrodymus. Persigalvojęs rašyti autobiografiją, australas nutarė pardavinėti vakarienę su juo. Tačiau norinčiųjų už vakarienę su „WikiLeaks“ steigėju pakloti tiek, kiek už vakarienę uždirba, pavyzdžiui, angų verslo guru Vorenas Baffetas (2,63 mln. dolerių), neatsirado. Australui pavyko surinkti 5 norinčiuosius, iš kurių kiekvienas už vakarienę sumokėjo po 575 dolerius.

Kiel vėliau ponas J. Assangeas nusprendė aktyviai rinkti aukas. Po to, kai „Wiki Leaks“ paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie karą Irake ir Afganistane ir pradėjo skelbti JAV valstyvės departamento slaptus susirašinėjimus, pinigai J. Assangeui pradėjo „tekėti upėmis“. Tačiau gana greitai su „WikiLeaks“ atsisakė bendradarbiauti pasaulinės mokėjimų sistemos „Mastercard“, „Visas“ ir „PayPal“. Australas tai įvertino kaip JAV valdžios spaudimą. Dėl to rinkti aukas tapo kur kas sunkiau. Birželio pabaigoje „WikiLeaks“ dar kartą pabandė priminti apie save ir viešai pasityčiojo iš „MasterCard“, perdirbdama garsiąją šios kompanijos vaizdo reklamą.

Parodija prasideda nuo žodžių: „20 spectelefonų, kurie gali likti anoniminiais – 5 tūkst. dolerių. Teismo išlaidos penkiose valstybėse – vienas milijonas dolerių. Serverių nuoma 40-tyje valstybių – 200 tūkts. dolerių. Suma, negauta už aukų pervedimą „WikiLeaks“ – 15 mln. dolerių. Papildomos išlaidos, susijusios su namų arešto sąlygomis – 500 tūkst. dolerių. Vaizdo siužeto pabaigoje pasirodo pats J. Assangeas. Jis sėdi priešais kompiuterio monitorių, kuriame rodomi revoliucijos Egipte sausį vaizdai. Balsas už kadro sako: „Žiūrėti kaip dėl tavo pastangų keičiasi pasaulis yra neįkainojama. Kai kurie žmonės nenori pokyčių. Visiems likusiems yra sukurtas „WikiLeaks“. Klipas baigiasi nuoroda į tinklalapį, per kurį galima paaukoti lėšų „kilniems „WikiLeaks“ tikslams.

Internete šį vaizdo siužetą peržiūrėjo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių. Kiek iš jų nutarė paaukoti, nežinoma. Tačiau daugelį internautų papiktino tai, kad J. Assangeas prisiėmė sau nuopelnus nuvertus Egipto prezidenta Hosnį Mubaraką.

Be to, anonsuodamas „WikiLeaks“ publikacijas, J. J. Assangeas pažadėjo parodyti „naująjį pasaulį“, tačiau JAV diplomatų susirašinėjimuose itin skandalingų faktų nebuvo paskelbta. Todėl su kiekviena diena „WikiLeaks“ publikacijos tampa vis mažiau populiarios, nors iš neva jų turimų 250 tūkst. slaptų dokumentų iki šiol tėra paskelbta šiek tiek daugiau nei 20 tūkstančių. Beje, pats australas labai aukštai vertina savo „nuopelnus“ pasaulio visuomenei. Vakarėlyje praėjusį savaitgalį, skirtame jo paties 40-čiui pažymėti, jis pakvietė Bredą Pittą, Andželiką Džoly, Džoni Deppą, Oprą Winfri ir dar nemažai pasaulio garsenybių, prašydamas pastarųjų jį užtarti prieš valdžią ir paaukoti nemenkas sumas neprognozuojamai jo ateičiai.

Daugelis šios bylos ekspertų tvirtina, kad nei garsenybių užtarimas, nei brangūs advokatai neišgelbės J. Assangeo ir jis bus išduotas Švedijai. Reikalo esmė net ne tame, kad prieš jį surinkta daugybė įrodymų, bet ir dėl to, kad Europoje susiklosčiusi praktika tokia, kad patenkinama 95 proc. bylų dėl ekstradicijos. Pavyzdžiui, vien Didžioji Britanija kiekvieną dieną išduoda po tris asmenis.

Jei bylos nuosprendis bus nepalankus australui, jis dar turės galimybę kreiptis į Didžiosios Britanijos Aukščiausiąjį teismą. Tačiau dauguma specialistų įsitikinę, kad kitą savo gimtadienį J. Assangeas jau praleis Švedijos kalėjime.