Jungtiniai Arabų Emyratai net skeptikus priverčia patikėti jei ne stebuklu, tai bent neįtikėtina sėkmės istorija, rodos, akimirksniu skurdžius žvejų kaimelius pavertusia prabangiais milžiniškų dangoraižių miestais.

Jei reikėtų Jungtinius Arabų Emyratus palyginti su kokiu nors pasakos personažu, bene labiausiai tiktų pamotės engiama Pelenė, netikėtai gavusi stebuklingą progą tapti karaliene. Tokių paralelių galima įžiūrėti susipažinus su šio krašto istorija. Priminsime, kad Persijos įlankos pakrantės teritorijoje, kurioje dabar įsikūrę JAE, dykumoje gyveno šeichų valdomos gentys, besiverčiančios kupranugarių auginimu, o pakrantėse buvo įkurti žvejų kaimeliai ir nedideli skurdūs miesteliai, kurių gyventojai ne tik gaudė žuvis, bet ir rinko perlus.
Europos šalims užmezgus prekybinius santykius su Indija, beveik šalimais nusidriekė vandens keliai, kuriais pirmyn atgal zujo laivai, prigrūsti prabangos prekių, tokių kaip šilkas ar prieskoniai. Tad pakrantėje savo bazes ėmė kurti piratai ir jau XVI a. ši vietovė buvo žinoma kaip Piratų krantas. Jūrų plėšikai taip įkyrėjo, kad turtingos šalys, tokios kaip Portugalija ar Didžioji Britanija, ėmėsi karinių veiksmų, kuriais siekė kontroliuoti šią teritoriją. XIX a. viduryje britams nusiaubus pakrantę ir sudeginus kelis miestus, septyni emyrai pasirašė taikos sutartį su Didžiąja Britanija. Amžina jūros taikos sutartis leido britams kontroliuoti Sutartinio Kranto, arba Sutartinio Omano (taip po sutarties pasirašymo pavadinta ši teritorija), užsienio reikalus ir gynybą, bet neturėjo teisės kištis į vidinius emyratų reikalus.
Padėtis iš esmės pasikeitė XX a. viduryje, kai Persijos įlankoje rasta milžiniškų naftos klodų: tada buvo nutraukta sutartis su Didžiąja Britanija, o septyni emyratai susijungė ir pasivadino Jungtiniais Arabų Emyratais. Šiandien JAE sudaro septyni emyratai: Abu Dabio, Dubajaus, Adžmano, al Fudžairos, Ras al Chaimos, Šardžos ir Um al Kaivaino.

Santūrioji sostinė
Prasidėjus naftos gavybai, dviejų ir šiaip turtingesnių Abu Dabio bei Dubajaus emyratų ekonomika pradėjo sparčiai augti ir greitai pasivijo turtingiausias pasaulio šalis. Nors pagrindinės pajamos gaunamos iš naftos, emyratai nemažai investuoja ir į kitus sektorius – finansų, statybų ar turizmo. Tarkime, JAE tikisi, kad per 2015 m. šalį aplankys net 25 mln. turistų. Ir atrodo, kad tokie skaičiai ne iš piršto laužti. Prabanga ir komfortas kiekviename žingsnyje, modernūs miestai, aukštosios technologijos visur, kur tik įmanoma, pasaulio rekordų vaikymasis bei karštis ištisus metus (idealiausias laikas europiečiams lapkričio–balandžio mėnesiais, kai vidutinė oro temperatūra svyruoja apie 26 laipsnius šilumos) pritraukia milžiniškus srautus turistų, o dalis jų čia grįžta ne kartą.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė Kristina Safadi su dviem sūnumis JAE atostogavo jau trečią kartą. Ir nors iš kelionės grįžo tik prieš kelias dienas, moteris sako, kad jau vėl ima svajoti apie viešnagę šioje šalyje ir jokie kiti egzotiniai kraštai jos nevilioja. “Aš ten atostogauju ir dėl oro, nes esu garantuota, kad jis visuomet bus geras, ir dėl prabangos”, – sako Kristina.
K.Safadi su vaikais paprastai atostogauja per moksleivių pavasario atostogas, nors tuo metu būna pats turizmo įkarštis ir visos paslaugos šiek tiek brangesnės. Štai devynios dienos penkių žvaigždučių viešbučio kambarys su vaizdu į Corniche bulvarą ir jūrą trims asmenims kainavo apie 9,6 tūkst. Lt. Tiesa, Kristina pabrėžia, kad tikrai galima rasti viešbutį, kuris trijų asmenų šeimai kainuotų kelis kartus brangiau ar gerokai pigiau, pavyzdžiui, 5,6 tūkst. Lt. Už vakarienę trims picerijoje “Pizza Hut” tenka pakloti apie šimtą litų. Na, o iš viso per atostogas Kristina išleido apie 12 tūkst. Lt.
Lietuvė poilsiui renkasi sostinę Abu Dabį, nes, pasak jos, būtent šiame mieste galima pajusti tikrą emyratų dvasią, kurios Dubajuje jau ir su žiburiu neberasi. Pavyzdžiui, vakare, kai leidžiasi saulė ir šiek tiek atvėsta, į 7 km ilgio Corniche bulvarą, nutiestą palei pat jūrą, išeina pasivaikščioti minios žmonių. “Vaikšto arabų šeimos: vyrai baltais ilgais apdarais, moterys, vaikai su auklėmis, o Dubajuje, kur tik pasisuksi – visur turistai, kur tik nueisi – vieni rusai”, – miestus lygina Kristina ir priduria, kad vis dėlto Dubajuje turistams yra gerokai daugiau veiklos, ir ji su vaikais porą kartų ten būtinai nuvažiuoja.
Iš tiesų, nors sostinė gerokai kuklesnė – nėra pasaulinių rekordų besivaikančių statybų ar septyniomis žvaigždutėmis besipuikuojančių viešbučių, jos nurašyti kaip nuobodžios nedera. Abu Dabyje verta aplankyti šeštą pagal dydį pasaulyje, akinamu baltumu švytinčią Šeicho Zaedo mečetę, atsikvėpti prie vieno iš daugiau kaip dviejų šimtų miesto fontanų. Pasak Kristinos, įdomu užsukti į didžiausią pasaulyje teminį parką uždarose patalpose – „Ferrari“ pasaulį. Čia skuba ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugę „Formulės 1“ gerbėjai, norėdami išbandyti bolidus imituojančius treniruoklius su autentiškais vairais ir sėdynėmis. Parke gausu su „Ferrari“ automobiliais susijusių atrakcionų, parodų ir kitų pramogų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.