"Veido" archyvas

Europoje šiuo metu aršiausi serbų, kroatų, lenkų ir anglų futbolo chuliganai

Skandalingas Serbijos futbolo aistruolių elgesys, dėl kurio škotų arbitras Craigas Thompsonas jau 7 minutę buvo priverstas nutraukti Genujoje vykstančias 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos varžybas tarp šeimininkų italų ir Serbijos vienuolikės, vėl privertė grįžti prie diskusijų apie futbolo chuliganizmo fenomeną. Daugiausia buvo aptarinėjama, dėl kokių motyvų serbų futbolo chuliganai griebėsi smurto. Vis dėlto daugelis analitikų pabrėžė, kad serbų futbolo gerbėjai neišskirtiniai – panašios problemos kamuoja nemažą dalį Rytų ir Vidurio Europos valstybių – nuo Balkanų iki mūsų kaimynų lenkų ar rusų.

Ko siekė serbai?

Kalbant apie serbų futbolo chuliganus, derėtų žinoti, kad jų propaguojamas smurtas dažnai susijęs ne tik su tarp futbolo komandų ir jų mėgėjų vyraujančiomis priešpriešomis, bet ir su politika. Linkstama manyti, kad įvykiai Genujoje buvo Belgrado “Crvena Zvezda” futbolo klubo sirgalių grupuotės “Delije” bandymas suvesti sąskaitas su Serbijos futbolo federacija, atleidusia iš komandos vyriausiojo trenerio pareigų tarp sirgalių itin gerbiamą Radomirą Antičių, taip pat bandymas atkeršyti vartininkui Vladimirui Stoikovičiui. Pastarasis, futbolo chuliganų nuomone, padarė nedovanotiną nuodėmę – “Crvena Zvezda” komandą iškeitė į jų mirtinus priešus Belgrado “Partizan” ekipą.

Vis dėlto daugelis giliau žvelgiančių specialistų tokiais aiškinimais nepasitenkino. Visoje šioje istorijoje užčiuopta ir politikos gijų. Teigiama, kad viso ko šaknų reikia ieškoti tarp itin senų įvykių, nutikusių Serbijoje prieš daugiau nei 20 metų. Tuometinis Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius susidūrė su dilema – “Delije” nariai, byrant komunistinei Jugoslavijai, buvo nusiteikę pernelyg nacionalistiškai, nepakentė komunistų ir kuo artimiausiai bendravo su opozicija. Šiaip ar taip, išeitis buvo rasta – pavojingus futbolo mėgėjus S.Miloševičiaus režimas ir saugumas pavedė sukontroliuoti jau ir užsienyje spėjusiam pagarsėti nusikaltėliui ir samdomam žudikui Želko Raznatovičiui, kuris geriau žinomas Arkano pravarde. Galiausiai iš “Delije” grupuotės narių buvo suformuotas sukarintas dalinys, pavadintas “Tigrai”. Šis dalinys išgarsėjo paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį per karus Kroatijoje ir Bosnijoje vykdytais etniniais valymais. Iš esmės S.Miloševičiui pasisekė, nes režimui pavojingų futbolo chuliganų neapykanta bent laikinai buvo nukreipta į išorę. Genujoje sulaikytas “Delije” lyderis Ivanas Bogdanovas prisipažino turintis karinės patirties Balkanų mėsmalėje, be to, jis dalyvavo ir 2008 m. chuliganams Belgrade šturmuojant JAV ambasadą.

Tiesa, galiausiai minėtieji “Delije” aistruoliai nusigręžė nuo S.Miloševičiaus režimo, kai šis praėjusio amžiaus pabaigoje prarado Kosovą. Ilgainiui futbolo chuliganai tapo aktyvia jėga verčiant diktatorinį S.Miloševičiaus režimą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškė, kad jie siekė Serbijos suartėjimo su Europa, – priešingai – juos vedė aklas nacionalizmas, o pats S.Miloševičius buvo apkaltinas būtent Didžiosios Serbijos idealų išdavyste.

Regis, kaip tik nacionalizmas slypi ir už įvykių Genujoje. Kalbama, kad Serbijos futbolo chuliganai palaiko glaudžius ryšius su kai kuriomis šalies saugumo struktūromis ir radikaliomis dešiniosiomis partijomis, kurios siekia užkirsti kelią Serbijos narystei Europos Sąjungoje. Neatsitiktinai kalbama, kad riaušės Italijoje buvo būtent mėginimas pakenkti Briuselio ir Belgrado dialogui.

Kad ir kaip ten būtų, Serbijos politikams ir teisėsaugai dar reikės įdėti daug darbo, kad futbolo chuliganai būtų pažaboti. Šiuo metu šalies Konstituciniame Teisme svarstomas prašymas uždrausti net 14 futbolo chuliganų organizacijų, kurios susijusios su ekstremizmu, narkotikų, ginklų prekyba, prostitucijos tinklų organizavimu.

Kaimynų problemos

Tiesa, futbolo chuliganizmas nėra vien serbų problema. Su panašiomis problemomis susiduria jų kaimynai kroatai, kur didžiausių problemų kelia Zagrebo “Dinamo” sirgalių grupuotė “Bad Blue Boys” ir Splito “Hajduk” chuliganų grupuotė “Torcida”. Per abiejų šių ekipų susitikimą gegužę policijai teko areštuoti net 90 riaušes kėlusių sirgalių, daugiau nei 20 žmonių per susirėmimus patyrė sunkių sužalojimų.

Futbolo chuliganizmas kelia daug problemų ir mūsų kaimynams lenkams. Tą galėjome patirti ir patys. 2000 m. Vilniuje kilo susirėmimai tarp Vilniaus “Žalgirio” ultrų iš Pietų IV grupuotės ir Chožuvo “Ruch” aistruolių. Be to, sostinėje prieš trejus metus apsilankę Varšuvos “Legia” sirgaliai paliko visiškai nusiaubtą Vilniaus “Vėtros” stadioną. Šiemet Šiauliuose lankėsi kita Lenkijos komanda – Krokuvos “Wisla”, iš kurios aistruolių policijai teko konfiskuoti ir peilių, ir mačečių, ir kitokių ginklų. “Wislos” komandos konfliktas su kita šio miesto komanda “Cracovia” Lenkijoje yra žinomas “šventojo karo” vardu, o abiejų grupuočių nariai kovose vieni prieš kitus nesivaržo naudoti ginklų. 2006 metais vienas toks susirėmimas pareikalavo 21 metų vaikino gyvybės.

Ne ką ramesni ir kitų Lenkijos klubų chuliganai. Štai rugpjūtį Bydgoščiuje vietos komandos sirgaliai bandė užpulti Lodzės “Widzew” aistruolius. Neramumus bandę malšinti pareigūnai buvo apmėtyti akmenimis, turėklų nuolaužomis, strypais. Keturi pareigūnai buvo rimtai sužeisti. Tiesa, jau spalį Bydgoščiuje policija atsakė specialia operacija, buvo sulaikyti 26 futbolo chuliganai, kaltinami neteisėtų  susirėmimų organizavimu. Be to, įtariama, kad minėti chuliganai palaiko glaudžius ryšius su vietos narkomafija. Visiems sulaikytiesiems gresia kalėjimas iki trejų metų. Metų pradžioje panaši operacija buvo įvykdyta Poznanėje.

Sugriežtėjusi teisėsaugos kova su futbolo chuliganais veikiausiai turėjo įtakos, kad chuliganizmo lygis tarp futbolo sirgalių, palyginti su laikotarpiu prieš penkerius metus, kiek sumažėjo.

Praėjusį sezoną per 240 aukščiausiosios lygos rungtynių stadionuose užfiksuoti penki dideli neramumai. Tiesa, čia neatkreipiamas dėmesys į už stadiono ribų vykstančias kovas, kurios dažnai organizuojamos nuošalioje vietoje, kad būtų galima išvengti teisėsaugos dėmesio. Štai Bydgoščiuje 2008 metais slapta suorganizuotoje kovoje tarp vietos “Zawisza” chuliganų ir jų varžovų iš Poznanės “Lech” stovyklos dalyvavo net 140 asmenų.

Kiša koją rusams

Futbolo chuliganų elgesys gali tapti problema ir Rusijai, kuri aktyviai siekia teisės surengti 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą. 2018 m. planetos pirmenybes taip pat norėtų surengti ir anglai. Kovodami su šia šalimi, Rusijos futbolo klerkai ne kartą baksnojo pirštu į problemišką šios šalies futbolo sirgalių elgesį. Veikiausiai dabar lazda atsisuko kitu galu ir futbolo chuliganizmas Rusijoje, ko gero, yra didesnė problema nei pas britus.

Paskutiniai neramumai kilo tarp Dagestano sostinės Machačkalos klubą “Anži” palaikančių aistruolių ir Maskvos “Spartak” klubo sirgalių. Per spalio pradžioje Machačkaloje vykusias rungtynes vietos futbolo chuliganai apšaudė iš Maskvos atvykusių sirgalių autobusą. Vėliau riaušės vyko tiek stadiono prieigose, tiek pačioje arenoje. “Anži” klubo aistruoliai aiškina paprasčiausiai atsakę į fašistuojančių “Spartak” klubo sirgalių rasinius užgauliojimus. Rasizmas Rusijos stadionuose neretas reiškinys. Dar rugpjūtį Maskvos “Lokomotiv” sirgaliai stadione iškabino plakatą, kur dėkoja anglų “Everton” klubui, kad šis nupirko jų nekenčiamą juodaodį žaidėją Piterį Odemwingie.

Anglai problemą išsprendė

Taigi Rytų Europai futbolo chuliganizmas tapo itin rimta problema, o Anglija, kurioje praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir gimė futbolo chuliganų subkultūra, atrodo, savo problemas bent iš dalies išsprendė. Ekspertai pripažįsta, kad futbolo chuliganizmo, kaip reiškinio, išgyvendinti apskritai veikiausiai nepavyks, tačiau būtina stengtis kuo labiau sumažinti šio reiškinio mastą.

Anglai šią problemą ėmė spręsti griebdamiesi prevencinių priemonių. Buvo pabranginti bilietai, skirta daugiau lėšų apsaugos tarnyboms, stadionuose įrengta vaizdo stebėjimo technika, priešiškų komandų sirgaliai atitverti užtvaromis. Be to, aršiausiems chuliganams apskritai uždrausta patekti į stadionus. Maža to, futbolo chuliganams rungtynių dieną gali būti apskritai draudžiama važiuoti traukiniais arba net patekti į miesto centrą ar teritoriją, esančią netoli stadiono.

Galiausiai, siekiant išvengti aršiausių chuliganų kelionių į užsienyje vykstančias varžybas, nuspręsta reikalauti, kad nubaustas futbolo chuliganas, artėjant mačui, privalo policijai atiduoti savo pasą. Pastarąjį dokumentą jis tokiu atveju atgauna jau po varžybų.

Remiantis paskutiniais duomenimis, Anglijoje šiuo metu į stadionus uždrausta patekti 3,2 tūkst. futbolo chuliganų. 290 iš jų paaugliai, kurių jauniausiam vos 13 metų. Būtent jaunų futbolo chuliganų gausa labiausiai ir kelia nerimą Anglijos teisėsaugai. Vis dėlto iš šios šalies turėtų pasimokyti ir futbolo chuliganizmo problemas ketinantys spręsti rytų europiečiai.