Viešas trijų dešimčių žinomų verslininkų, politologų, teisininkų, žurnalistų, politikų kreipimasis į generalinį prokurorą laiduojant už STT suimtą ir į kalėjimą įkištą lobistą Andrių Romanovskį parodė, kad STT prarado pagrindinį savo galios įrankį – galimybę viešai prisegti žmogui „korumpuoto“ etiketę, nepateikiant jokių jo kaltės įrodymų.
Visuomenės atstovų laidavimas, kad jiems gerai pažįstamas vienas skaidraus lobizmo Lietuvoje pradininkų nesislapstys nuo teisingumo, nei prokurorui, nei teisėjams įspūdžio nepadarė, tad A.Romanovskis lieka už grotų (kai buvo rašomas šis komentaras, dar nebuvo paaiškėję prokurorų ketinimai pakeisti A.Romanovskiui kardomąją priemonę – red. past.). Bet ar galėjo būti kitaip, jei žinome, kokią bylą tirdama STT jį sulaikė? „Pareigūnai man pasiūlė rinktis – arba sėdžiu kalėjime dar mėnesį, arba davęs parodymus, kad Seimo narys Vitas Matuzas paėmė kyšį ir padarė kitus nusikaltimus, tą pačią akimirką einu į laisvę. Negaliu meluoti, tad pasirinkau grotas“, – rašoma jau po sulaikymo A.Romanovskio paskelbtame viešame laiške.
Štai taip – A.Romanovskis, regis, bandomas daryti pagrindiniu kaltinimo liudininku žymaus konservatoriaus, ilgamečio Panevėžio mero V.Matuzo byloje. Pats A.Romanovskis mano, kad Panevėžio STT agentai jį suėmė vien per savo neišmanymą, nesuprasdami, kas tai yra lobizmas ir lobistinė veikla. Jis arba labai naivus, arba nesuvokia, kad V.Matuzo byla patekusi į asmeninę prezidentės Dalios Grybauskaitės priežiūrą ir nuo jos baigties gali priklausyti ne tik dabartinio STT vadovo Žimanto Pacevičiaus tolesnė karjera, bet, galimas dalykas, visos šios institucijos likimas.
Kad D.Grybauskaitei labai norisi aptikti kokį nors „kompromatą“ konservatoriams, kurių dėka ji tapo prezidente, seniai ne paslaptis. Dar FNTT skandalo įkarštyje, kaip vieną neoficialių kaltinimų FNTT vadovams D.Grybauskaitė viešai įvardijo, kad šie netyrę bylų, kuriose galėtų figūruoti konservatoriai. Mat sklandė kalbos, esą tarp jos ir konservatorių vicepirmininko V.Matuzo įvykęs kažkoks susidūrimas dėl D.Grybauskaitės siūlytų įstatymo pataisų, draudžiančių verslui remti partijas.
Klausiamas, ar tikrai to būta, V.Matuzas nuo tiesaus atsakymo išsisuko, pastebėdamas, kad „mūsų valstybėje už nuomonę kol kas, dar tikiuosi, už grotų nesodinama“. Savo naivumą jis suvokė tuomet, kai generalinis prokuroras atėjo į Seimą prašyti V.Matuzo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Priešingai nei buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas, STT vadovas Ž.Pacevičius labai gerai suprato signalus, sklindančius iš rūmų S.Daukanto aikštėje. O ir kaip nesuprasi, jei tik atsikrausčiusi į juos prezidentė pareiškė, kad „STT veikla, nors ji ir vyksta, tačiau nėra patenkinama, nėra tokia, kokia galėtų ir turėtų būti“.
STT, kurios veiklos nerezultatyvumas jau seniai bado tiek visuomenės, tiek politikų akis, suvokė, kad turi iš esmės paskutinį šansą. Pasitreniravusi ant Lazdijų ir Radviliškio merų konservatorių (kurių sulaikymas didesnio visuomenės susidomėjimo nesukėlė), STT šių metų pradžioje kirto iš peties – pirma dviem paroms į areštinę įkišo bendrovės „Distewas“ vadovę Danutę Matuzienę, o netrukus pareiškė įtarimus ir jos vyrui V.Matuzui. Tai padariusi STT iš karto sulaukė viešos prezidentės malonės ir pagyrų.
„Džiaugiuosi, kad, pavyzdžiui, STT ir kitos institucijos, kurios pavaldžios prezidentui, yra santykinai depolitizuotos ir nebijo paklibinti nei valdančiųjų, nei opozicijos, – netiesiogiai aiškindama, kodėl FNTT vadovai buvę „blogiečiai“, o STT yra „geriečiai“, savo kadencijos trečiųjų metinių proga aiškino D.Grybauskaitė, vėliau pridurdama: – Turbūt jau pastebėjote, kad teisėsaugos institucijos išdrįso pirmą kartą paliesti aukštus politikos atstovus netgi iš pozicijos, valdančiosios daugumos. To niekada nebuvo anksčiau.“
Kadangi vienintelis „aukštas politikas iš valdančiosios daugumos“ yra V.Matuzas, tai akivaizdu, apie ką prezidentė kalba. Parodžiusi STT meduolį, D.Grybauskaitė nedelsdama jos vadovybei priminė ir bizūną, pastebėdama, kad sprendimą, ar palikti STT vadovauti Ž.Pacevičių, kurio kadencija baigiasi šiemet, ji padarysianti vėliau, „pasižiūrėjusi visų metų Ž.Pacevičiaus veiklos rezultatus“.
Įvertinus visas šias su V.Matuzo byla susijusias aplinkybes, galima tik užjausti į politizuoto, asmeniškumų kupino tyrimo mėsmalę pakliuvusį lobistą A.Romanovskį. Kita vertus, jis, pats to nenorėdamas, jau tapo visuomenės požiūrio į STT vykdomą veiklą persilaužimo priežastimi. Lig šiol buvo susiklosčiusi praktika, jog vien faktas, kad STT kažką sulaikė, pareiškė įtarimus ar parodė susidomėjimą, tapdavo tarsi neginčijamos korupcijos žyme. Mažai ką domindavo, kad STT triukšmingai į kamerą įkištas buvęs sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis netrukus buvo teismo švariai išteisintas, kaip ir buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, kuriam STT nesėkmingai bandė sukurpti kyšio davimo bylą. Arba kad per vadinamąjį Seimo korupcijos skandalą STT nerado nieko, ką galėtų inkriminuoti keturių pagrindinių Seimo partijų parlamentarams, pasikėsinusiems į „Gazpromo“ tarpininkės „Dujotekanos“ viršpelnius.
Triukšmingai pradėtus, bet šnipštu pasibaigusius STT tyrimus būtų galima vardyti ilgai. Netgi juokaujama, kad įstatymu įpareigojus STT vadovus viešai atsiprašyti visų tų, kuriuos jų tarnyba nepagrįstai sulaikė, televizijose turėtų atsirasti nuolatinė rubrika: „Žimantas Pacevičius atsiprašo“. Tad lobistą A.Romanovskį galima nuraminti – nors advokatams paplušėti teks, bet STT veikiausiai teks jį paleisti lygiai taip pat, kaip ir daugybę kitų triukšmingai sulaikytųjų. Ir švari reputacija nenukentės, nes, kaip rodo viešas jį ginančių žinomų visuomenės veikėjų kreipimasis, „susikompromitavusių tyrimų tarnybos“ metamais įtarimais jau nebetikima.

Triukšmingai pradėtus, bet šnipštu pasibaigusius STT tyrimus būtų galima vardyti ilgai.