Portugalų istorikas Manuelis Rosa teigia, kad keliautojas, Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos anūkas.

Pastaraisiais metais buvo paplitusi nuomonė, kad K.Kolumbas buvo audėjo iš Italijos miesto Genujos sūnus. 2009-aisiais ispanų istorikas Alfonso Ensenatas de Villalonga tikino nustatęs, kad keliautojas turi škotiškų šaknų, rašo “Lietuvos rytas”.

Dabar dėmesį patraukė nauja teorija, teigianti, kad 1506 metais po keturių ekspedicijų į Naująjį pasaulį miręs keliautojas iš tikrųjų turėjo karališkojo kraujo.

Anot M.Rosos, K.Kolumbas buvo Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III Varniečio sūnus. O Vladislovas III buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos sūnus.

Iki šiol dauguma istorikų teigė, kad 1444 metais Vladislovas III žuvo per mūšį su osmanais ties Varna (Bulgarija).

Tačiau praėjusį mėnesį išleistoje knygoje “Kolumbas: nepapasakota istorija” (“Colon. La Historia Nunca Contada”) M.Rosa teigia, kad Vladislovas III per minėtą mūšį liko gyvas ir pabėgo gyventi į Portugalijai priklausantį Madeiros salyną.

Čia jis neva buvo žinomas kaip Henrikas Vokietis, vedė portugalų didikę ir susilaukė sūnaus, kuris vėliau tapo Amerikos atradėju.

JAV Dukeo universiteto mokslininko M.Rosos įsitikinimu, siekiant neatskleisti Vladislovo III tapatybės, susitarta slėpti tikrąsias 1451 metais gimusio K.Kolumbo šaknis.

“Teismai Europoje žinojo, kas jis buvo, ir saugojo jo paslaptį dėl savų priežasčių. Visas mūsų supratimas apie Kristupą Kolumbą 500 metų buvo paremtas dezinformacija. Mes negalėjome atskleisti paslapties, nes sekdami specialiai paskleistu melu, kuriuo siekta paslėpti jo tikrąją tapatybę, ieškojome ne to žmogaus”, – sako M.Rosa.

Aukšta K.Kolumbo kilmė padėtų paaiškinti faktą, kaip jis sugebėjo vesti kilmingą portugalę.

Istorikas teigia įrodęs, kad neva 1498 metais rašytas testamentas, kuriame K.Kolumbas teigė gimęs Genujoje, buvo suklastotas italų 80 metų po K.Kolumbo mirties.

Akademikas šią savo teoriją grindžia ir faktu, kad K.Kolumbo herbas panašus į Vladislovo III herbą. Be to, atradėjo bruožai buvo panašūs į lenkų. K.Kolumbas buvo rusvų plaukų, šviesios odos, mėlynų akių.

Dabar M.Rosa rengiasi palyginti lenkų karalių DNR su Sevilijos katedroje palaidoto K.Kolumbo sūnaus DNR.

“Aš jau paprašiau Krokuvos katedros leidimo ištirti Vladislovo II (taip Lenkijoje vadinamas Jogaila), kuris gali būti Kolumbo senelis, palaikus. Tai įrodytų teorijos teisingumą”, – sako M.Rosa.

Lietuvos istorikai M.Rosos teiginių apie lenkišką K.Kolumbo kilmę nenorėjo komentuoti, nes su portugalų istoriko knyga nėra susipažinę.

“Kad Vladislovas III žuvo Varnos mūšyje, faktiškai niekas neabejoja. Tačiau klaidžioja įvairios legendos, kad Vladislovas III tada išsigelbėjo. Kiek man žinoma, yra ne viena versija, kur Vladislovas III galėjo gyventi. Minėtoje knygoje irgi galėjo būti legendinis pagrindas”, – svarstė istorikas Tomas Baranauskas.