Nuomonė
Neleidęs baudžiamojon atsakomybėn patraukti opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko, Seimas parodė “dvigubą moralę”, pareiškė šį atvejį tyrusios specialios komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis.
“Aš patyriau vieną didžiausių nusivylimų Seime. Manau, kad tai yra dvigubos moralės ištransliavimas, parodymas. (…) Jo nusižengimas, arba įstatymo pažeidimas, prokurorams buvo pakankamai akivaizdus, kokią žinią mes paskleidėme visuomenei – kad Seimo nariai gali sau leisti nusižengti įstatymui ir vienas kitą palaikyti”, – po balsavimo žurnalistams sakė K.Masiulis.
Ketvirtadienį Seimas nedavė sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko – už teisinės neliečiamybės atėmimą balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 12, 28 balsuodami susilaikė. Kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, reikia, jog tokį siūlymą palaikytų ne mažiau kaip pusė arba bent 71 parlamentaras.
Komisijos pirmininkas K.Masiulis tokį parlamento sprendimą sakė galintis paaiškinti vienintele priežastimi – balsavimo vienasmeniškumo principą praeityje yra pažeidęs ne vienas Seimo narys.
“Iš tikrųjų tas balsavimas už kitus asmenis paspaudžiant gretimą mygtuką buvo pakankamai išplitęs ir niekas nelaikė, kad tai buvo pažeidimas. Niekaip kitaip negalėčiau paaiškinti, kaip žmonės paprasčiausiai palaikė kolegą, nes patys kažkada anksčiau buvo panašiai prasižengę”, – sakė K.Masiulis.
Tuo, jog panašių nusižengimų yra padaręs ne vienas Seimo narys, balsavimo rezultatus aiškino ir pats A.Sacharukas, teigdamas, jog jo atveju pradėjus bylą reikėtų analogiškai baudžiamojon atsakomybėn traukti visus prasižengusius.
“Tokių per paskutinius aštuonis metus buvo šešiasdešimt, kur bausti už vienasmeniškumą, senatis yra aštuoni metai”, – sakė A.Sacharukas, pats nepripažindamas prasižengimo esant pakankamu pagrindu pradėti bylą ir jį sakė esant tik procedūriniu.
“Manau, kad Seimas baigs tą temą. Aš aiškiai pasakiau iš Seimo tribūnos – aš nusižengiau Seimo statutui, jokių kitų veikų aš nepadariau, Statutas tam ir yra, kad būtų aiškiai atskirta, kas yra statutiniai procedūriniai pažeidimai. Jei vadovautis ta logika, kuria čia kai kurie vadovaujasi, tai už kiekvieną Statuto pažeidimą gali kelt bylą dėl piktnaudžiavimo”, – sakė A.Sacharukas.
Klausiamas, ar pradėtas tyrimas nebūtų buvusi galimybė apginti garbę – prokuratūrai arba nutraukus tyrimą, neradus nusikaltimo sudėties, arba sulaukus teismo sprendimo, A.Sacharukas sakė garbę apsiginsiantis, tik neatskeidė, kokiu būdu.
“Tai aš ją dar apginsiu (garbę – BNS). Žinau būdų, dabar nesakysiu”, – sakė Seimo narys, o teisinį imunitetą prašiusį panaikinti buvusį laikinąjį prokurorą Raimondą Petrauską sakė “darius cirką”.
“Aš negaliu prognozuot, aš nesu tas prokuroras, kuris čia atėjo cirką darė, kad prognozuočiau Konstitucinio Teismo išvadą, ir iškart pažeist visus teisės principus”, – klausiamas, kaip prognozuotų apkaltos proceso baigtį, sakė A.Sacharukas.
Ketvirtadienį balsavusiųjų prieš teisinio imuniteto panaikinimą Krikščionių partijos frakcijos nariui buvo visose Seimo frakcijose, išskyrus Tautos prisikėlimo partijos. Vieningai prieš balsavo arba susilaikė Darbo partijos, Krikščionių partijos bei partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijų nariai.
“Tuo viskas ir baigsis, mes ikiteisminio tyrimo nepradėsime”, – ketvirtadienį BNS sakė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Vytautas Kirdeikis, paklaustas apie balsavimo padarinius.
Anot jo, Baudžiamojo proceso kodekse aiškiai pasakyta, kada baudžiamasis procesas negalimas. Vienas iš pagrindų – kai nėra kompetentingos institucijos privalomo leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
“Jei nustatysime, kad ir toliau bus pažeidžiamas vienasmeniškumo principas, mėginsime dar kartą įtikinti Seimą, jog galėjo būti padarytas baudžiamasis nusikaltimas”, – sakė prokuroras.
Prieš balsavimą trumpai kalbėjęs pats A.Sacharukas dar kartą atsiprašė už savo elgesį.
“Tikrai gailiuosi, kad nusižengiau statutui, gera pamoka man ateičiai”, – sakė jis.
Jis prisipažino už kolegą Liną Karalių balsavęs sąmoningai, žinodamas, kokią atsakomybė tai užtraukia.
“Nusižengiau Seimo statutui puikiai žinodamas įstatymus ir Konstituciją. Žinojau, kad minėta veika aiškiai aprašyta Seimo statute, kaip vienasmeniškumo pažeidimas, nesąžiningas balsavimas. Tikėtis, kad su manimi bus eksperimentuojama, bus taikomos visos Lietuvoje įmanomos atsakomybės už statuto pažeidimą, neįsivaizdavau, netikėjau, kad taip įmanoma – konstitucinė, statutinė, baudžiamoji, dar prokurorai grasina civiline (atsakomybe – BNS)”, – sakė A.Sacharukas.
Buvęs laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas R.Petrauskas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi gegužės 28 dieną.
Prokurorai įtarė A.Sacharuką padarius tris nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.
Anot pareigūnų, yra duomenų, kad A.Sacharukas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė L.Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių.
Teigiama, kad A.Sacharukas tokiu būdu “suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys”.
Prokurorai mano, kad tokie Krikščionių partijos frakcijos narys padarė didelės žalos valstybei. “Buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Seimo – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas Seimo nario vardas”, – teigta prokurorų teikime.
Baudžiamajame kodekse už A.Sacharukui inkriminuotas veikas numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.
Nustatyta, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.
Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai L.Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.