Sugriovusi visą buvusios ankstesnės Vyriausybė įdirbį naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte, konservatorių valdžia gerokai pavėluotai susigriebė ieškoti naujo investuotojo. Karštligiškai, desperatiškai, iš anksto nusprendusi, kas būtų geras investuotojas, o ko ir iš tolo neprileisti. Nei kiek kainuos pačios statybos, nei naujoje atominėje gaminama elektra Vyriausybė nežino arba slepia nuo visuomenės. Tačiau patirtis sako, kad realiausias variantas – dar viena “Williams” istorija. Deja, tik to tikėtis galime vertindami įvykių visumą ir seką. Pasikartojimų ir sutapimų daug.
Tuomet skambiai buvo pasakyta, kad “Ivano prie vamzdžio neprileisim”. To rezultatas – dideli žaliavos transportavimo kaštai ir vienos aukščiausių degalų kainų Europoje. Šiandien vėlgi apie naujausias rusiškas technologijas net nekalbama. Nors “Rosatom”, glaudžiai bendradarbiaudama su vokiečių kompanija “Siemens”, jau pasiekė trečiąjį saugumo lygį, kurį pripažįsta tarptautiniai ekspertai, Vyriausybei nė minčių nėra bent pasidomėti Rusijos atominės energetikos pažanga.
Skirtingai nei Vyriausybė, neteigiu, kad būtinai turi būti tos ar kitos šalies kompanijos. Teigiu, kad neprotinga ignoruoti artimiausių kaimynų, kurie jau stato dvi elektrines regione. Taip teigdama, žinoma, rizikuoju eilinį kartą būti užsipulta ir apkaltinta konservatorių, tačiau niekuomet netylėsiu matydama politizavimą ten, kur jo neturėtų būti. Ne technologijų “tautybė”, o bekompromisis saugumas ir pati mažiausia kaina turi būti tie kriterijai, kuriais pridera vadovautis.
Tik skaidrus konkursas ir kietos derybos parodytų, kurios šalies kompanija tai gali užtikrinti. Pigesnė darbo jėga, geografinis artumas, mąsto ekonomika (dvi elektrinės jau statomos) – akivaizdu, kad Rusiją bent jau verta kviesti pokalbių. Juolab kad pačios konservatorių valdžios veiksmai nulėmė faktą – mūsų kaimynai elektrines jau stato. Kol Lietuva delsė ir vilkino apsisprendimą ir statybų pradžią, regione pradėti du nauji projektai. Todėl šiandien apsimesti, kad Rusija atominės energetikos plėtros procesuose šiame regione visai nedalyvauja, mažų mažiausiai naivu ir neišmintinga. Objektyviai vertinti situaciją ir ją išnaudoti savo šalies labui – bruožai, svetimi šiai Vyriausybei, todėl vargu ar kas labai nustebs, jei ir už elektrą mokėsime brangiausiai Europoje.