Kalbėdamas apie ateinančių metų prioritetus sveikatos apsaugos srityje ministras Vytenis Andriukaitis nešykšti pozityvių prognozių. Opozicija teigia, kad tai – tik tušti žodžiai, mat per visus 2013-uosius su sveikata susijusi padėtis praktiškai nesikeitė.

„Mūsų populiacija senstanti, ligota, su vis didėjančiais poreikiais, deja, lėšos sveikatos apsaugai nė kiek nedidėja. Svarstant apie finansinius Lietuvos sveikatos sistemos pokyčius aišku viena – bręsta politiniu požiūriu nepopuliarus sprendimas: teks didinti mokesčius arba įvesti papildomą draudimą“, – savo įžvalgomis dalijasi Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė.
Su tuo, kad sveikatos apsaugos sektoriuje katastrofiškai trūksta lėšų, o akis bado vis augančios jau ir taip milijoninės poliklinikų bei ligoninių skolos, sutinka medikai, pacientai, netgi svečiai iš užsienio.
Vienas jų – Europos pacientų forumo prezidentas Andersas Olausonas, Lietuvos pacientų padėtį pavadinęs tokia, kokia Europos šalyse buvo prieš keliasdešimt metų.
„Europoje giriamės sparčiai kylančia ekonomika, augančiu BVP, tačiau sveikatos apsaugos finansavimas ritasi vis žemyn. Šiemet pasiekėme dugną: nuo krizės iki šiol dar nėra buvę tokio prasto finansavimo. Šiuo metu daugelis medikų svajoja sugrįžti bent į krizės laiką. Vyriausybės programoje įrašyta: sveikatos apsaugai turėtų būti skirta 4,2 proc. BVP, deja, šiemet skirta tik 3,4 proc., o kitąmet žadama ne ką daugiau“, – konstatuoja Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas.
Tai viena nuomonė. O štai paklausykime, ką mano Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė. Plačiais užmojais garsėjantis socialdemokratas Vytenis Andriukaitis baigiantis 2013-iesiems apibendrina: kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, sveikatos sektoriuje įgyvendinta daugiau, nei buvo užsibrėžta.
„Bus smagu sulaukti ir tabako, ir klinikinių tyrimų direktyvos, ir farmakologinio mokesčio finalinių rezultatų. Taryboje aptarėme visą kompromisų paketą – manau, kad pirmininkavimo programą įvykdysime su kaupu“, – didžiuojasi ministras, neabejodamas, kad 2014-ųjų prognozės sveikatos srityje kur kas šviesesnės nei besibaigiančių metų. „Ekonominis augimas pačioje Europos Sąjungoje nėra toks greitas, kaip norėtųsi, tačiau manau, kad daugelį dalykų pavyks pakeisti teigiama kryptimi“, – žada V.Andriukaitis.
Užtat opozicijai priklausantys politikai tvirtina, kad ministras šneka vėjus. Esą jo kalbų visiems jau per akis, o štai veiksmų ir darbų nematyti.
Kad sveikatos apsaugos srityje susikaupė daugybė problemų, neneigia ir V.Andriukaitis, tačiau jis tai paaiškina dideliu savo užimtumu, esą daug laiko atėmė Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Kitąmet reformoms ministras žada skirti kur daugiau savo laiko ir jėgų. Bet tuo ir vėl sunku patikėti, nes V.Andriukaitis juk žada dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, be to, jis dar neatmeta ir galimo savo kandidatavimo prezidento rinkimuose. Taigi ir vėl laiko sveikatos apsaugai gerokai sumažės.
Visuomenei susiskaldžius dėl politikos senbuvio žadamų pokyčių (nemokamos sveikatos apsaugos) ir pradėtų vykdyti sveikatos apsaugos reformų (ypač privačios medicinos atžvilgiu), netrūksta manančiųjų, kad tos tariamos reformos mus gali sugrąžinti mažiausiai dvidešimt metų atgalios.
Taigi kokių pokyčių sveikatos apsaugos srityje 2014 m. galime tikėtis tokių nuotaikų fone, „Veidas“ teiravosi ilgamečių šios srities profesionalų.
Jei tikėsime ministru, tai jau ateinančiais metais turėtų sutrumpėti pacientų eilės, kreipiantis į medikus dėl receptinių vaistų (šie galios pusmetį, dėl to sumažės darbo šeimos gydytojams, palengvės gyvenimas ir pacientams). Kadangi ministras nėra privačios medicinos gerbėjas, nestebina ir jo pažadas kitais metais pasirūpinti, jog teisės aktai leistų užtikrinti viešojo sektoriaus prioritetą, kad visi suprastume, kas dengiama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), o už ką gali būti papildomai mokama.
Taip pat kitąmet ministras žada keisti ir ligoninių tarpusavio bendradarbiavimo principus, tai yra jos bus jungiamos į klasterius, kurie neva leis operatyviau bendradarbiauti tarp ligoninių, padės paskirstyti ligonių srautus, gydymo įstaigų darbas turėtų tapti efektyvesnis.
„Žinome, kad 2014–2020 m. yra numatytos kelios prioritetinės sritys – onkologija, kardiologija ir kardiochirurgija, organų ir audinių transplantologija, genetika, traumos ir išorinės priežastys, vaikų sveikata, todėl manau, kad toks gerai įgyvendintas klasterio modelis būtų tinkamas ir šiose srityse“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktoriaus prof. Kęstutis Strupas.
Daug vilčių profesorius sieja su molekuline ir individualizuota medicina, kuri atvertų naujas galimybes gydyti skirtingomis ligomis sergančius ligonius.