"Veido" archyvas

Sena tiesa: vieniems atostogų sezonas yra poilsio ir atsipalaidavimo metas, kitiems, mintantiems iš ne tokios teisėtos veiklos, – pats darbymetis.

Pareigūnai ir patyrę keliautojai perspėja, kad ir per atostogas dera likti budriems, antraip stipriausiu kelionės įspūdžiu gali tapti susidūrimas su plėšikais arba kišenvagiais. Beje, niekdarių gali pasitaikyti ir vidury dykumos – tai gali paliudyti šio rašinio autorė. Todėl, net jei manote esantys vieni, nepalikite daiktų net ir užrakintoje mašinoje vos kelioms minutėms.

Tiems, kurie verčiau mokosi iš svetimų klaidų, patirties turintys žmonės pataria prieš kelionę paruošti nesudėtingus namų darbus: pasidaryti dokumentų kopijas, dėl visa ko užsirašyti ambasadų adresus, apdairiai susikrauti kuprinę. Kita vertus, jei netekote dokumentų ar pinigų – tai dar ne pasaulio pabaiga: svarbiausia neprarasti galvos ir šalto proto.

“Kad kelionės neapkartintų nemalonūs netikėtumai, patartina iš anksto pasidomėti, ar šalis, į kurią ketinate vykti, nėra įtraukta į Užsienio reikalų ministerijos sudarytą galimų nesaugių valstybių sąrašą”, – perspėja URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas.

Nedinkite be žinios

M.Lašas pataria, kad vertėtų namie liksiantiems artimiesiems ar draugams pranešti apie savo kelionės maršrutą bei kontaktus užsienyje, palikti informaciją apie kelionę apdraudusią agentūrą bei draudimo rūšį. Nepakenks, jei susižinosite toje šalyje esančios Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tikslų adresą bei telefono numerius, be to – pasidomėsite Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro skelbiamomis rekomendacijomis.

Jei praradote dokumentus, susirgote ar ištiko panaši bėda, būtinąją konsulinę pagalbą gali suteikti Lietuvos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga. Jei svečioje šalyje Lietuvos diplomatų nėra, teks kreiptis į kitos ES valstybės ambasadą.

“Lietuva su kai kuriomis ES valstybėmis yra sudariusi atstovavimo sutartis, todėl pirmiausia pagalbos reikėtų kreiptis į šalies, kuri atstovauja Lietuvai, atstovybę. Visi sąrašai bei kontaktai yra skelbiami Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje” – primena skyriaus vadovas. Nuo šių metų URM informaciją apie konsulinę pagalbą teikia visą parą.

Kad praradusieji dokumentus iš užsienio galėtų grįžti namo, atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje reikia gauti asmens grįžimo pažymėjimą. Norintieji gauti tokį dokumentą turi asmeniškai pateikti prašymą, dvi nuotraukas, jei turi – asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Laikinojo asmens grįžimo pažymėjimo rengimas, kaip perspėja ministerijos atstovas, gali užtrukti iki trijų dienų, nes pareigūnas privalo įsitikinti besikreipiančio asmens tapatybe. Ačiū kompiuteriams ir elektroniniam paštui: dažnai tikrinimo procedūrai pakanka kelių valandų.

Lietuvos atstovybėje išduotas grįžimo pažymėjimas kainuoja penkis eurus, kitų šalių atstovybėse gali tekti sumokėti gerokai daugiau. Tarkim, Namibijoje, kurioje nėra Lietuvos ambasados, suomių išduotas pažymėjimas kainavo 120 eurų.

Kortelės – saugesnės

Lietuvos bankų asociacijos viceprezidento Aido Budrio nuomone, saugiau į kelionę vežtis ne grynųjų pinigų, o mokėjimo kortelių. “Tikimybė, kad netekę kortelės neprarasite ir joje esančių pinigų, yra tikrai didelė – siekia net 99,8 proc.”, – pabrėžia jis.

Pasak bankininko, kiek ir kokių kortelių vežtis – asmeninis reikalas. Populiariausias pasaulyje derinys: debeto kortelė, skirta kasdienėms reikmėms, ir kredito kortelė, naudojama, kai reikia pasiskolinti pinigų ar gauti papildomų paslaugų.

“Debeto kortele galėsite atsiskaityti parduotuvėse, degalinėse, kavinėse, pasiimti grynųjų iš bankomatų. O kredito kortelė pravers, jei norėsite pasinaudoti kreditu, pavyzdžiui, patirsite nenumatytų išlaidų, rezervuosite automobilį ar viešbutį, atsiskaitysite lėktuvuose ir kitose vietose, kuriose nėra tiesioginio ryšio su banku”, – vardija A.Budrys.
Svarbiausia taisyklė, kurią žino visi, bet ne visuomet paiso: jokiu būdu nevalia laikyti visų kortelių vienoje vietoje. “Svarbu rūpestingai saugoti mokėjimo korteles, niekam neatskleisti ant jų užrašytų duomenų, nes jų gali pakakti atsiskaitant internetu. Dažna klaida – kortelės PIN kodą laikyti piniginėje prie kortelės ar išsisaugoti telefono atmintyje”, – primena bankininkas.

Jis perspėja, kad laikytis saugos taisyklių labai svarbu ir naudojantis internetine bankininkyste: dera saugoti asmeninę informaciją, o baigus darbą – nepamiršti išsiregistruoti.

Asociacijos prezidentas primena keletą paprastų taisyklių, kaip elgtis apdairiau. Štai jos: pinigus saugiau išsiimti bankomate, esančiame banko viduje. Apsidairykite, ar nepastebite ko nors įtartino. Kai renkate PIN kodą, įsitikinkite, kad jūsų niekas nestebi. Jei kortelė įstrigo bankomate, iš karto skambinkite bankui ir ją užblokuokite (kartais vagys specialiai užtaiso kortelės paėmimo ertmę ir vėliau paima įstrigusią kortelę).

Jei kortele atsiskaitote kavinėje, stebėkite visus padavėjo veiksmus, neleiskite kortelės nusinešti. Įsitikinkite, kad grąžinta kortelė yra tikroji, o ne padirbta.

Ten, kur nėra lustinių kortelių skaitytuvų, prieš patvirtindami mokėjimą PIN kodu ar pasirašydami čekyje, patikrinkite, ar nurodyta teisinga suma. A.Budrio manymu, prieš kelionę pravestų užsukti į banko, kurio kortelę vežatės, tinklalapį, atsižvelgti į patarimus, užsirašyti (o dar geriau – įsiminti) kortelės blokavimo telefoną. Praradusieji kortelę į banką turėtų skambinti negaišdami: bankas kortelę blokuos bet kuriuo paros metu. Naudingos informacijos galima rasti ir tinklalapyje www.kortelekasdien.lt.

Patikliems – kišenvagių spektakliai

Keliautojams skirto tinklalapio www.makalius.lt įkūrėjas Rimvydas Širvinskas pritaria perpėjimams, kad ir per atostogas nederėtų pamesti galvos. Jo pastebėjimu, keliautojai dažniau atsipalaiduoja tose šalyse, kurios gyvena iš turizmo. Tačiau realybė graudesnė: kišenvagiams jų šalies prestižas vargiai rūpi.

“Veidas” šį pašnekovą sutiko Italijos sostinėje, kur R.Širvinskas filmuoja naują laidą “Makaliaus kelionės”. “Pamokomą pavyzdį vakar matėme vos atskridę į Romą ir metro važiuodami į viešbutį. Vagonas – pergrūstas, mes visus daiktus laikėme prie savęs. Traukinyje buvo ir grupelė jaunų vokiečių, kurie rėkavo, juokėsi, kilnojo rankas. Kai išlipome toje pačioje stotelėje, bendrakeleiviai pasigedo mobiliųjų telefonų…” – apie tai, kad ypač reikėtų saugotis viešajame transporte, primena pašnekovas.

Kitą įvykį laidos filmavimo grupė tą pačią dieną matė Vatikano Šv. Petro aikštėje, kurioje susirenka daug piligrimų iš viso pasaulio. “Dauguma žmonių buvo pasislėpę nuo saulės pakraščiuose, tarp aikštės kolonų. Į aikštės vidurį išbėgo maldininkę vaidinanti apsimetėlė ir pradėjo garsiai rėkauti, raudoti, melstis, žodžiu – patraukė visų dėmesį. Kol susirinkusieji steibeilijo į moterį, jos bendrininkai darbavosi minioje. Šalia mūsų sėdinti turistė pajuto, kaip vagis tyliai ir lėtai traukia rankinuką”, – vaizdingai naujais įspūdžiais dalijosi R.Širvinskas.

O štai Barselonoje gyvenanti keliautojo draugė į svečius atvykusias merginas pirmiausia perspėja, kad jokiu būdu negalima neštis rankinių užsikabinus ant peties, reikėtų diržą persimesti skersai. Antraip rizikuojate, kad tapsite pro šalį bėgančio “sportininko” auka arba rankinę nuplėš pravažiuojantis motociklininkas. Ten, kur daug žmonių – turgavietėse, metro, minioje, kuprines reikia neštis ne ant nugaros, o ant pilvo.

“Be to, niekada nesinešiokite visos sumos ir visų dokumentų vienoje rankinėje: dalį dėkitės į kišenę, dalį – į lagaminą, dalį – į rankinį bagažą. Jei turite ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę, vieną dokumentą visada neškitės su savimi, kitą pasidėkite į lagaminą viešbutyje”, – kaip išskaidyti riziką, primena keliautojas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis primena, kad prarastus asmens dokumentus reikia užblokuoti. Skubiai užblokuoti dokumento galiojimą galima per Lietuvos atstovybę užsienyje: gavęs jūsų prašymą, atstovybės darbuotojas susisiekia su Lietuvos migracijos tarnyba, kuri tai ir padaro.

Lietuvos konsuliniai pareigūnai gali:

• išduoti asmens grįžimo pažymėjimą užsienyje praradus pasą ar kitą dokumentą; išduoti atitinkamas pažymas užsienyje praradus vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonės registravimo liudijimą;

• užsienyje praradusiems pinigus suteikti informaciją, kokiais skubiausiais būdais artimieji Lietuvoje gali pervesti pinigų;

• jei būtina, susitikti su sulaikytais Lietuvos piliečiais ir aplankyti juos įkalinimo vietose;

• reikalauti, kad užsienyje suimtų ar nuteistų Lietuvos piliečių atžvilgiu būtų laikomasi tos užsienio valstybės įstatymų ir tarptautinių sutarčių.

Lietuvos konsuliniai pareigūnai negali:

• vykdyti vertėjų funkcijų;

• teikti banko ar pašto paslaugų;

• tarpininkauti dėl įsidarbinimo užsienio valstybėse, dėl užsienio valstybių vizų, leidimų gyventi ar dirbti jose;

• aprūpinti nakvyne ar kitokia gyvenamąja patalpa;

• užtikrinti gydymo ar įkalinimo įstaigose geresnį aptarnavimą, nei jis teikiamas vietos gyventojams;

• iš savo asmeninių lėšų skolinti ar duoti pinigų, samdyti advokatą, apmokėti ligoninės, viešbučio ir kitas sąskaitas;

• kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.