Praėjusią savaitę Vilniuje vykstant konferencijai “Lietuvos gyventojų finansinė elgsena ir švietimo perspektyvos” buvo padaryta išvada, kad lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visada adekvačiai vertina savo finansines žinias.

Tokias išvadas leidžia daryti kovo mėnesį “Swedbank” asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atlikto tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, kad didžiausia gyventojų dalis yra sunerimusi dėl mažų atlyginimų ir didėjančių kainų, tačiau tik nedaugelis žvelgia į ilgalaikę perspektyvą: kokio dydžio pensiją gaus ateityje (ir tai tik vyriausi respondentai), kaip įvykdys visus turimus finansinius įsipareigojimus. Be atlyginimų ir kainų, nerimą gyventojams kelia pavojus netekti darbo, rizika susirgti, dalis nerimauja ir dėl būsto įsigijimo ar išlaikymo.

Tokios baimės, įvertinus šiandieninę Lietuvos gyventojų finansinę ir darbo rinkos padėtį, atrodo gana pagrįstos. Tad atrodytų, kad tiksliai identifikavus tai, ko bijome, tereikia imtis konkrečių kovos su tų baimių priežastimis veiksmų.

Žinoma, nepavyks paneigti, kad vienokiems ar kitokiems mūsų šalyje vykstantiems procesams (ir jų keliamam nerimui) didelę įtaką daryti gali ir tolimi gamtiniai, politiniai bei ekonominiai veiksniai. Štai, pavyzdžiui, rekordines aukštumas pasiekusios degalų kainos, daugelį vairuotojų verčiančios labai rimtai susimąstyti apie būtinybę keisti įpročius, daugiausia priklauso nuo įvykių naftos turtingose šalyse.

Kad ir kaip būtų, didelė dalis mūsų ateities vis dėlto priklauso nuo mūsų pačių. Išlaidos sveikatai bus kur kas mažesnės, jei tuo rūpinsimės nuolat, ne tik ligoms užklupus ar skausmui surietus. Išlaikyti augančius ir vis didesnių poreikių turinčius vaikus, išleisti juos į mokslus bus gerokai paprasčiau, jei kaupti tam pradėsime vos atžalai išvydus šį pasaulį.

Finansiniai įsipareigojimai netaps tokiu dideliu galvos skausmu, jei bus padengiami laiku ir nedidės kapsint palūkanoms už pavėluotas dienas. Galiausiai juk ir pensijos dydis veikiant trijų pakopų sistemai daug priklauso nuo mūsų pačių.

Savaime suprantama, ne visiems vienodai paprasta laikytis šių ir daugybės kitų patarimų. Galimybės gyventi sveiką finansinį gyvenimą išties gana glaudžiai susijusios su gyventojų gaunamomis pajamomis (juk kainos, mokesčių tarifai visiems vienodi). Vis dėlto šio komentaro pradžioje pateikta išvada apie gyvenimą šia diena ir nepakankamą rūpinimąsi ateitimi nėra iš piršto laužta, o pritaikyti ją galima visiems. Minėto tyrimo duomenys rodo, kad daugelis šalies gyventojų šiandien savo tikrąja finansine padėtimi tiesiog nesidomi.

Daugiau nei 10 proc. gyventojų, besinaudojančių finansų kaupimo priemonėmis, nieko nežino apie savo indėlių ir investicijų rūšį, sukauptą sumą bei terminus. Padėtis dėl pensijų kaupimo priemonių dar sudėtingesnė: viską apie pasirinktą kaupimo kryptį, rizikingumą, sukauptą sumą žino tik 15 proc., o nieko arba tik šį bei tą žino beveik 50 proc. šiomis priemonėmis besinaudojančių asmenų. Beveik penktadalis gyventojų prisipažino savo finansinio turto (pinigų grynaisiais ir sąskaitose, sukauptų sumų, investicijų vertės ir t.t.) dydį žinantys tik su didesne nei 5 proc. paklaida arba visai nežinantys.

Čia galima daryti dvi prielaidas. Gali būti, kad gyventojai iš tiesų nėra taip susirūpinę dėl ateities, kad tai priverstų juos atsakingiau žiūrėti į savo finansinę padėtį. Kartu tikėtina, kad gyventojams tiesiog trūksta asmeninių finansų valdymo žinių.

Pastarąją prielaidą patvirtina ir tai, kad net ketvirtadalis respondentų teigė, jog didžiausią įtaką jų finansinei elgsenai daro artimųjų, giminaičių, draugų ar kaimynų patarimai. Kas gali garantuoti, kad nuolat kintančioje finansų sistemoje gyvenimiška patirtis ar kaimynas nebus klaidinantis patarėjas? Kol kas šis klausimas telieka be atsakymo. Visuomenės finansinis švietimas ir pastangos, kad savo finansinę padėtį gyventojai vertintų visiškai realiai, yra labai svarbus, bet toli gražu ne vienos dienos darbas, kuriam reikia ne tik tuo užsiimančių institucijų susitelkimo, bet ir pačios visuomenės brandos.