Dž. Barysaitės nuotr.

Baimė, kad 2014–2020 m. Lietuvai teks pratintis gyventi su mažiau ES milijardų, beveik praeityje. Jei, žinoma, Europos Vadovų Tarybos sunkiai pasiekto kompromiso dėl 959 mlrd. eurų ES biudžeto naujam septynerių metų finansiniam laikotarpiui euforijos nesugadins Europos Parlamentas, kuriam Lisabonos sutartis suteikė kur kas daugiau galių – netgi atmesti suderėtą finansinę programą.
“Nors neišsiderėta maksimalių norėtų tiesioginių išmokų ūkininkams, menkesnė, nei siekėme, suma skirta Ignalinos atominės jėgainės uždarymo darbams, derybų baigtis Lietuvai iš esmės gera, pagrindiniai tikslai pasiekti”, – vertina ES reikalų ekspertas, VšĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” (ESTEP) vadovas, buvęs Lietuvos stojimo į ES euroderybininko pavaduotojas dr. Klaudijus Maniokas.

Kur laimėjome, o kur praradome
Bendra Lietuvos išsiderėta suma artėjančiam naujam septynerių metų finansiniam ciklui didėja beveik dešimtadaliu. Prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais dr. Jovita Neliupšienė džiaugiasi, kad Baltijos šalims pavyko išsikovoti Sanglaudos fondo išimtį vadinamojoje “lubų” taisyklėje: įrodžius, kad krizė labiausiai palietė Baltijos šalis, joms taikytas didesnis koeficientas – 2,59 proc. BVP, o kitoms – 2,35 proc. BVP. Tai Lietuvai leis gauti iš šio fondo 1,3 mlrd. Lt daugiau nei 2007–2013 m.
Tačiau, kaip pastebi K.Maniokas, dėl Sanglaudos fondo pinigų konkuruojame su naujomis ES šalimis, o dėl išmokų ūkininkams tenka susidurti ir su didžiųjų ES valstybių, suprantama, ir didžiųjų ES biudžeto donorių, interesais. Kaip pasakoja J.Neliupšienė, derantis dėl išmokų ūkininkams siekta, kad būtų vadovaujamasi principu, jog mažiausiai gaunantieji turi kuo greičiau priartėti prie ES vidurkio. Lig šiol Baltijos šalių ūkininkai gaudavo apie 53 proc. ES vidurkio, išsiderėjome 75 proc. vidurkio, o tai realiai reiškia, kad sumos didėja 70 proc.
“Vis dėlto reikia pripažinti, kad mūsų ūkininkų sąnaudos – darbo jėgos kaina, žemės vertė, išlaidos už kai kuriuos ūkininkavimo produktus – mažesnės, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Antra vertus, mūsų ūkininkai nelabai ir konkuruoja su vokiečiais – daug produkcijos išveža į Rytus. Derantis dėl konkrečių sumų skaičiuojamos ir šios išlaidos”, – aiškina J.Neliupšienė.
Ignalinos atominės uždarymo darbams išsikovoti 410 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei pirminis 210 mln. eurų pasiūlymas, bet, žinoma, ne tiek, kiek norėjome. Tačiau, pasak prezidentės patarėjos, didžiausias laimėjimas, kad dokumente įrašyta nuoroda į Lietuvos stojimo į ES sutartį, kurioje minimas Ignalinos AE uždarymo finansavimas, be to, pinigai skiriami be įprasto jų panaudojimo laiko apribojimo. Tai reiškia, kad 2007–2013 m. nesugebėtus panaudoti apie 300 mln. eurų dar galėsime naudoti septynerius metus, nors paprastai ES programų pinigai turi būti įsisavinami ne ilgiau nei dvejus trejus metus pasibaigus finansavimo laikotarpiui.
Viską sudėję matome, kad jei tik protingai panaudosime šiuos kasmet vidutiniškai po 6,4 mlrd. Lt (apie 4,6 proc. BVP), tai gali smarkiai prisidėti prie Lietuvos pažangos.

Laimėtojais jaučiasi beveik visi, išskyrus prancūzus
Beje, pergalės nuotaika – daugelyje ES valstybių, gal tik išskyrus Prancūziją. Štai Estija susiskaičiavo, kad vienam gyventojui gaus didžiausią sumą – 3351 eurą (neskaitant ES paramos atominių elektrinių uždarymui keliose kitose šalyse). Jų gausima ES pagalba per septynerius metus taip pat didėja – ji 907 mln. eurų (arba 3,1 mlrd. Lt) didesnė nei 2007–2013 m. Estai mano, kad bendruose ES fonduose turėtų užtekti lėšų ir “Rail Baltica” projektui, tad dabar jau nuo Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos priklausys, kaip greitai šis projektas bus vykdomas. O bendradarbiavimas su Lietuva ir Latvija derybose dėl naujo finansinio laikotarpio biudžeto Estijos viešojoje erdvėje vadinamas ne tik svarbiu, bet gal net pačiu sėkmingiausiu per šalių nepriklausomybės daugiau nei dviejų dešimtmečių laikotarpį.
Lenkai džiaugiasi išlikę didžiausiais europinių pinigų gavėjais, nors bendras ES biudžetas pirmą kartą taip smarkiai sumažėjo. Lenkus tenkina tai, kad nesumažėjo tiesioginės išmokos jų žemdirbiams ir padidėjo gaunamų lėšų iš Sanglaudos fondo dalis.
Jungtinėje Karalystėje didžiuojamasi, kad bendro biudžeto sumažinimas – laimėjimas, pasiektas dėl britų ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel bendradarbiavimo. Tik prancūzai verkia, kad tai buvo Francois Hollande’o pralaimėjimas taupiųjų A.Merkel ir Davido Camerono duetui, nes nepavyko išlaikyti buvusio ES biudžeto dydžio.
O ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujanti Airija džiūgauja, kad tai geras ženklas jos pirmininkavimo metu: išmokos airių ūkininkams padidėjo, be to, šalis tikisi išlaikyti tą patį finansavimo lygį iš Sanglaudos fondų, nors yra priskiriama prie išsivysčiusių regionų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.