"Veido" archyvas

Budapešte surengtoje pirmojoje Europos darbo mugėje, skirtoje padėti įsidarbinti užsienyje, daugiausiai vengrų domėjosi darbo rinką atvėrusiomis Austrija ir Vokietija. Lietuvoje taip pat šimtai lietuvių puolė krautis lagaminus į Vokietiją.

Nors šimtai lietuvių jau išvyko į Vokietiją, ekspertai mano, kad atsivėrusi šios šalies darbo rinka naujo emigracijos cunamio nesukels.

Praėjusią savaitę naujųjų Europos Sąjungos narių akys krypo į Vokietiją ir Austriją, atvėrusią savo darbo rinką šioms šalims. Tad nenuostabu, kad balandžio 29 d. pirmą kartą surengtoje Europos darbo mugėje Budapešte, skirtoje padėti jaunimui įsidarbinti kitose ES šalyse, Austrijos ir Vokietijos stendai buvo tiesiog apgulti. Tokias muges Europos Komisija šiemet ketina organizuoti visose ES šalyse – Lietuvoje ji vyks rudenį.

Tiesa, nereikėjo Lietuvoje nė darbo mugės, o šimtai darbu Vokietijoje susiviliojusių tautiečių autobusais jau ėmė traukti Vokietijos link. “Jau porą mėnesių jaučiame smarkiai padidėjusį keleivių srautą į Vokietiją. Turime daug maršrutų į šią šalį, bet jau maždaug mėnuo, kai išvyksta pilni autobusai. Sausį–balandį bilietų Lietuva–Vokietija (tik į vieną pusę) nupirkta 3,1 tūkst. – 42 proc. daugiau nei pernai”, – informuoja tarptautinių keleivių pervežimo bendrovės “Ecolines” Lietuvos ir Lenkijos regiono vadovas Remigijus Dvareckas.

Beje, lietuviai į Vokietiją traukia ne tik autobusais, bet ir nuosavais automobiliais, lėktuvais ar keltu iš Klaipėdos į Kylį. Štai bilietai į keltą išpirkti jau iki liepos mėnesio.

Paklausimų lavina užplūdo ir Vokietijos lietuvių bendruomenes. “Iš Lietuvos visuomet sulaukiu paklausimų, tačiau šiuo metu jų itin padaugėjo: vieni tiesiog rašo darbo skelbimus, kiti reikalauja surasti darbą, būstą. Gauname ir puikios kvalifikacijos specialistų gyvenimo aprašymų”, – pasakoja Vokietijos lietuvių bendruomenės Kelno ir Bonos apylinkės pirmininkė Ieva Kleinauskas.

Ne mažiau aktyvūs Vokietijos darbdaviai bei įdarbinimo agentūros, ieškančios lietuvių darbuotojų. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje biuro vadovo pavaduotoja Audra Ercienė tvirtina pastaraisiais mėnesiais sulaukianti daugybės kreipimųsi iš Vokietijos personalo tarnybų, norinčių bendradarbiauti su Baltijos šalių įdarbinimo agentūromis.

Vokietijos valstybinės įstaigos tūkstančių imigrantų antplūdžiui taip pat tvirtina pasirengusios. Planuojama, kad per ateinančius metus į Vokietiją iš naujųjų ES narių atvyks 100–140 tūkst. darbuotojų. “Kelno ekonomikos instituto skaičiavimais, Vokietijos mokslo ir technikos sektoriuje yra 117 tūkst. laisvų darbo vietų”, – įspūdingus skaičius pateikia Vokietijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Dalia Henke.

Be to, Europos užimtumo tarnybų tinklo “Eures” duomenimis, sausio mėnesį Vokietijoje buvo ieškoma apie 12 tūkst. finansų ir pardavimo specialistų, per 20 tūkst. slaugių ir kitų medicinos specialistų.

Šiemet aktyviau ieškoti darbuotojų ėmė ne tik Vokietijos ar Austrijos darbdaviai. Kovo pabaigoje išleisto Europos mobilumo biuletenio duomenimis, jau 2010 m. Europoje smarkiai padidėjo darbo jėgos poreikis, ypač prekybos, pramonės ir paslaugų sektoriuje. “Eures” statistika rodo, kad šiuo metu daugiausiai darbuotojų iš užsienio ieškoma Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje. Žinoma, mažiausiai darbo pasiūlymų “Eures” duomenų bazėje galima rasti labiausiai krizės pakirstose ir didžiausio nedarbo ištiktose valstybėse – Baltijos šalyse, Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.

Emigracijos banga nepasikartos?

Lietuvos darbdaviai baiminasi, kad dėl Vokietijos rinkos atsivėrimo dar labiau padidėsianti emigracija taps rimta kliūtimi Lietuvos ekonomikai atsigauti. Jau per krizę išryškėjęs struktūrinis nedarbas, kai esant 300 tūkst. bedarbių įmonės negalėjo rasti kai kurių kvalifikuotų darbuotojų, vis aštrės. Juo labiau kad vokiečių darbdaviai labiausiai ieško ne fabrikų darbuotojų, o kompetentingų ir kvalifikuotų specialistų.

Tačiau darbo rinkos ekspertai abejoja, ar pasikartos tokia emigracijos banga, kokia buvo nukreipta į Jungtinę Karalystę ir Airiją, o kai kurių darbuotojų trūkumą Lietuvoje labiau sieja ne su emigracija, bet su pasenusia švietimo sistema, rengiančia specialistus “į sandėlį”.

“Nemanau, kad Vokietijos darbo rinkos atvėrimas turės esminės įtakos bendram emigracijos lygiui iš Lietuvos. Daugelis tų, kurie planuoja išvykti padirbėti užsienyje, tai padarytų neatsižvelgdami į atsivėrusią Vokietijos darbo rinką. O padidėti emigracija iš Lietuvos galėtų tik tuo atveju, jeigu Vokietijoje būtų santykinai nesunku susirasti darbą už palyginti neblogą algą. Šiuo atveju matyti dvi prieštaringos tendencijos: viena vertus, Vokietijos ekonomika yra gana dinamiška, palyginti su daugeliu kitų senųjų ES narių, o tai didina darbo jėgos paklausą. Kita vertus, Vokietijos darbo rinka yra labiau reguliuojama nei, pavyzdžiui, Anglijos ar Airijos, todėl į ją sunkiau patekti”, – analizuoja Viešosios politikos ir vadybos instituto vyr. analitikas Egidijus Barcevičius.

Personalo atrankos ir vadovų paieškos bendrovės “Search Group Vilnius” direktorius Šarūnas Dyburis taip pat abejoja, kad atsivėrus rinkai žmonės masiškai patrauks į Vokietiją. “Pirma, ne tiek daug lietuvių moka vokiškai, o ten sudėtinga be kalbos. Antra, nekvalifikuoti darbuotojai, ieškoję darbo, jau išvažiavę. Trečia, norėjusieji išvažiuoti dirbti į Vokietiją rado būdų tą padaryti anksčiau. Yra tam tikra rizika, kad susivilios didelės kompetencijos medicinos darbuotojai, pedagogai, bet vienas esminių niuansų yra tas, kad kvalifikuotas specialistas turi gerai mokėti vokiečių kalbą”, – aiškina Š.Dyburis.

Barjeras – vokiečių kalba

Taigi menkos vokiečių kalbos žinios yra tas stabdis, galintis sulaikyti Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojus, bent jau kol kas. Tą patvirtina ir vokiečių darbdaviams tarpininkaujančios įdarbinimo agentūros Lietuvoje. “Personalo projektų valdymo” direktorė Jolanta Valiukėnienė informavo, kad šiuo metu įmonė gali pasiūlyti 50 darbo vietų Vokietijoje – didžiąją dalį kvalifikuotų: medikams, IT specialistams, inžinieriams, elektrikams, vadovams, slaugėms.

“Didelio ažiotažo tarp lietuvių nėra, nes skelbimuose rašome, kad nemokantys vokiečių kalbos nesikreiptų. Iš visų norinčiųjų dirbti užsienyje Vokietija domisi gal 10 proc., nes Lietuvoje mažai žmonių kalba vokiškai”, – dėsto J.Valiukėnienė.

Vokietijoje gyvenantys lietuviai įspėja, kad pasirinkus emigranto duoną neverta tikėtis lengvo gyvenimo, nes įsidarbinti pagal profesiją dažnai nepavyksta net vietiniams. Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis pasiryžusiems vykti į Vokietiją pataria nepriimti jokio darbo pasiūlymo be darbo sutarties ir žiūrėti, kad atlyginimas nebūtų per mažas. “Vietinė policija pasirengusi stipriai tikrinti darbuotojus ir darbdavius. Baudos didelės ir abiem pusėms skausmingos”, – įspėja A.Šiugždinis.

EK su nedarbu kovos mobilumu

Lietuvai vis labiau jaudinantis dėl emigracijos masto ir poveikio, Europos Komisija (EK) kaip tik ketina labiau skatinti darbuotojų judėjimą tarp ES šalių. Balandžio pabaigoje EK pradėjo vykdyti priemonę “Youth@Work” (Jaunimas ir darbas). “Neužtenka daugiau jaunimo įtraukti į švietimo sistemą – reikia padidinti jaunuolių mobilumą ES”, – kalbėdamas balandžio pabaigoje Budapešte surengtoje pirmojoje Europos darbo mugėje tvirtino ES darbo ir socialinių reikalų bei įtraukties komisaras Laszlo Andoras.

Taip tikimasi spręsti milžiniško jaunimo nedarbo problemą, nes šiandien net 5 mln. jaunų europiečių neranda darbo. Nors išvykimas į kitas šalis gali padėti laikinai sumažinti nedarbą, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims kyla rizika, kad jaunimas paprasčiausiai nebenorės grįžti, ir šalys ateityje patirs darbo jėgos problemų.

Antra kryptis, kuria nukreipta EK kovos su jaunimo nedarbu priemonė, – skatinti jaunimo įsidarbinimą smulkiose ir vidutinėse įmonėse bei jaunuolių verslumą, nes jaunų verslininkų Europoje šiuo metu labai mažai: tik 2,5 proc. savarankiškai dirbančių asmenų ES yra jaunesni nei 25 metų. Verslumui skatinti EK numačiusi finansinių instrumentų – 100 mln. eurų mikrokreditams, kurie bus skirti verslą kuriantiems jauniems žmonėms (Lietuvoje tai jau veikia), ir stažuotes užsienio įmonėse, kad jaunuoliai galėtų įgyti verslumo įgūdžių.