Tyrimas tokiu pavadinimu, atliktas „Northway“ medicinos centro iniciatyva,  paliudijo nenuginčijamą tiesą, kad sveikata tikrai rūpinamės. Ne veltui dažniausiai vienas kitam ir linkime sveikatos.

Austė Merkytė

Kodėl privati medicinos klinika ėmėsi jai nebūdingos veiklos – sociologinio tyrimo? Viena iš jo iniciatorių „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja, medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė paaiškino, kad gydytojams labai svarbu susisteminti žinias apie iš praktikos jau seniai pažįstamus pacientų tipus, kad būtų galima lengviau juos identifikuoti ir kiekvienam pritaikyti psichologiškai artimiausią gydymo metodiką.

„Kiekvienas žmogus turi labai savitą požiūrį į sveikatą, kuris ir lemia, kaip ja rūpinamasi. Tačiau norėjome, kad mūsų kasdieniai stebėjimai ir hipotezės būtų patvirtintos reprezentatyviu tyrimu, – aiškina gydytoja. – Kiekvienas savaip suprantame sveikatą, savaip reaguojame į ligas ir savaip su jomis kovojame. Tai, kaip žmogus rūpinasi savo sveikata, lemia daugybė veiksnių – nuo charakterio savybių iki auklėjimo, nuo finansinės iki šeiminės padėties. Mūsų tyrimas rėmėsi žmonių emocijomis, kurias jiems sukelia liga ar apsilankymas pas gydytoją. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai lemia labai daug veiksnių.“

„Northway“ specialistai kartu su tyrimų bendrove TNS LT nusprendė šį fenomeną nuodugniai ištirti ir sugrupuoti Lietuvos gyventojus pagal jų požiūrį į sveikatą ir rūpinimosi ja elgseną.

Atliekant tyrimą išaiškėjo, kad savo sveikatos būklę didžioji dalis lietuvių (55 proc.) vertina gerai – jaučiasi visiškai arba beveik sveiki. Ketvirtadalis šalies gyventojų savo sveikatą vertina vidutiniškai, o tokių, kurie savo sveikatą vertintų blogai ar labai blogai, yra mažiausiai – 21 proc.

„Tyrimas, kurio metu buvo apklausiami gyventojai visoje Lietuvoje, taikant vieną pažangiausių pasaulyje „NeedScope“ tyrimų metodologiją, leido išskirti šešis universalius rūpinimosi sveikata elgsenos tipus, labai praversiančius kasdieniame darbe. Atpažinus, kokiam tipui žmogus priklauso, gydytojui tampa lengviau su juo bendrauti, pritaikyti jam priimtiniausius gydymo metodus ir maksimaliai patenkinti jo poreikius“, – teigia A.Mastavičiūtė.

Daugiausiai darnos siekėjų ir rūpestingųjų

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų galima priskirti prie  darnos siekėjų, o 25 proc. – prie rūpestingųjų kategorijos. Šios dvi grupės į sveikatą bei rūpinimąsi ja žvelgia skirtingai. Pirmiesiems sveikata suteikia ne tik gerą fizinę savijautą, bet ir puikią emocinę būklę. Sveikata jiems leidžia jaustis laimingiems ir net populiariems.

Rūpestingųjų tipas įdomus tuo, kad jiems sveikata suteikia saugumo ir ramybės jausmą, tačiau jie rūpinasi ja ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų. Dauguma šio tipo žmonių jaudinasi, kad susirgę sukels nepatogumų ir rūpesčių savo artimiesiems.

Darnos siekėjais galima vadinti žmones, kuriems svarbiausia – optimizmas ir pozityvumas, todėl net ir susirgę jie elgiasi įprastai ir tikisi tik geriausio. Liga jiems – natūralus dalykas, kurį tiesiog reikia išgyventi ir net kažko iš jo pasimokyti. Daugiau nei pusė, 54 proc., šio tipo atstovų teigia, kad savo sveikata rūpinasi tiesiog stengdamiesi mąstyti optimistiškai ir vengdami streso. Reguliariai sveikatą tikrinasi 39 proc. darnos siekėjų. Liga darnos siekėjams – tai ryšio su kitais praradimas.

Rūpestingieji, kurie iš prigimties yra jautrios asmenybės, net į menkiausius negalavimus gali sureaguoti labai rimtai. Dauguma respondentų, kurie buvo priskirti prie šio tipo, yra vyresni nei 40 metų, tarp jų daugiau moterų (63 proc.) nei vyrų (37 proc.). Rūpestingieji, daugiausiai dėmesio skirdami ne sau, o artimiesiems, į gydymo įstaigas dažnai nevaikšto, tačiau teigia besirūpinantys sveika gyvensena bei dvasine būkle. Tokie žmonės iš gydytojo ir viso medicinos įstaigos personalo tikisi supratimo, paguodos ir pagalbos, padedant susiorientuoti visame gydymosi procese.

Darnos siekėjų ir rūpestingųjų bruožai atitinka daugumos lietuvių požiūrį, prie jų galima priskirti kas antrą mūsų šalies gyventoją.

Reikliausi pacientai

Populiariausi tipai mums gerai pažįstami: turbūt ne vienas atpažino savo mamą ar žmoną kaip rūpestingąją, o draugų kompanijos sielą – kaip darnos siekėją. O štai rečiau sutinkami tipai geriau pažįstami medicinos profesionalams. Tai lemia ne tik mažesnis tokių pacientų skaičius, bet ir tai, kad jie nėra linkę dalytis savo sveikatos problemomis viešai. Nors ir tylūs viešumoje, gydytojo kabinete jie bus gerokai reiklesni nei anksčiau minėtų tipų atstovai.

Prie išskirtinumo siekėjų priklauso vos kas dešimtas lietuvis. Šio tipo požiūris vienodai būdingas tiek moterims (49 proc.), tiek vyrams (51 proc.). Sveikata jiems – gyvenimo kokybės garantas, tad su bet kokiais sveikatos sutrikimais jie nori kovoti greitai ir veiksmingai. Liga šiems žmonėms pranašauja, kad jie gali prarasti padėtį visuomenėje, o kartu ir pasitikėjimą savimi. Išskirtinumo siekėjai reiklūs ne tik kitiems, bet ir sau,  jie  laikosi griežtų taisyklių ne tik darbe, bet  ir rūpindamiesi  sveikata: propaguoja sveiką mitybą (51 proc.) ir rūpinasi pakankamu skysčių kiekiu (52 proc.). Su liga jie susidoroja kaip su įprasta darbine kliūtimi.

Pareigingieji, kurių Lietuvoje yra vos dviem procentais daugiau nei išskirtinumo siekėjų, taip pat gali būti apibūdinami kaip mėgstantys tvarką, kontrolę ir nepakenčiantys, kai kas nors klostosi ne pagal jų planą, pavyzdžiui, kai juos užklumpa liga. Tarp šios kategorijos žmonių daugiau vyrų nei moterų. Pareigingieji stengiasi išvengti net mažiausios rizikos galimybės, todėl siekia viską apgalvoti iš anksto. Jų norą kontroliuoti savo savijautą ir būti fiziškai bei emociškai stipriems atskleidžia ir statistika. Kas antras pareigingasis teigia, kad didelį dėmesį skiria savo mitybai, du iš penkių reguliariai tikrinasi sveikatą ir nuolat sportuoja. Būdami reiklūs sau, tokie asmenys kelia didelius reikalavimus ir gydytojui, ir visam medicinos įstaigos personalui.

Nuomonė apie sveikatą daro jai didžiulę įtaką

Kiekvienas žmogus turi skirtingus savo sveikatos būklės vertinimo kriterijus. Vieniems atrodo, kad yra sveiki tol, kol fizinė būklė nepriverčia jų atsigulti į ligoninę, kiti pastebėję menkiausią simptomą, pavyzdžiui, vos pakilus temperatūrai, iškart kreipiasi į specialistus. Nuomonė apie savo sveikatos būklę dažnai iš tiesų turi įtakos sveikatai. Jeigu žmogus prastai vertina savo sveikatą, tikisi ligų, tuomet liga dar labiau sustiprina tą neigiamą savijautą, ji suvokiama kaip gniuždantis likimo smūgis. Tiems, kurie vertina savo sveikatą gerai (pvz., žaismingieji) ir į užklupusią ligą žiūri „pro pirštus“, psichologinis nusiteikimas dažnai leidžia ir greičiau pasveikti.

Kovotojai, prie kurių galima priskirti 13 proc. lietuvių, užklupus ligai jaučiasi pažeidžiami, silpni, bijo netekti lyderio pozicijos. Tačiau jie ne gailisi savęs, o susitelkia į naują tikslą – įveikti negalavimą. Kovotojų grupėje dažnai atsiduria vadovai, savo verslą turintys arba dirbantys gerai mokamą darbą žmonės, todėl ligą jie priima ne kaip organizmo įspėjimą pailsėti, o dažniau kaip laikiną kliūtį, kurią reikia kuo greičiau pašalinti. Gydytojo asmenyje šie žmonės neieško draugo ar užtarėjo, jiems gydytojas pirmiausia turi būti konkrečios ir profesionalios informacijos šaltinis.

Žaismingieji pacientai, kurie sudaro 16 proc. visų lietuvių, sveikatą vertina tik tiek, kiek ji jiems leidžia gyventi nerūpestingą, linksmą ir nevaržomą gyvenimą. Jiems, kaip ir kovotojams, liga yra laisvės netekimas ir didelis suvaržymas, tačiau kita prasme, todėl ir jų elgesys susirgus būna visiškai kitoks. Žaismingiesiems atrodo, kad geriausia priemonė kovoti su liga yra ją ignoruoti, todėl jie nevengia sirgdami vaikščioti po miestą ar susitikti su draugais. Toks požiūris dažnai būdingas jaunesniems žmonėms, tad galima sakyti, kad „žaismingieji“ labiau apibūdina gyvenimo etapą nei charakterio ypatumus. Nemaža dalis prie šios grupės priklausančių asmenų yra arba moksleiviai (11 proc.), arba neturintys darbo žmonės (18 proc.). Gydytojas tokiems žmonėms turi būti tarsi angelas sargas: nematomas, nekritikuojantis ir negąsdinantis, pasirūpinantis visomis smulkmenomis ir leidžiantis vėl gyventi aktyvų, visavertį ir nerūpestingą gyvenimą.

„Tai, kaip žmogus rūpinasi savo sveikata, kaip minėta, lemia daugybė veiksnių. Todėl nė vieno iš pateiktų segmentų rūpinimosi sveikata įgūdžiai nėra savaime ydingi, jie tiesiog skirtingi“, – teigia TNS LT tyrimų ekspertizės vadovė Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade.

Rūpintis sveikata pirmiausia turime patys

Statistikos duomenimis, mes, lietuviai, esame įpratę gydytis susirgę, tačiau ligų prevencijai vis dar skiriame mažai dėmesio. Vis dėlto tyrimas šią nuostatą lyg ir paneigtų. Todėl kyla klausimas, kaip yra iš tikrųjų. Ar ligų prevencijai skiriamas reikiamas dėmesys?

Pasak A.Mastavičiūtės, yra žmonių, kurie jaučia pareigą rūpintis savimi, tausoti, save, gyventi sveikai, nes žino, kad niekas už juos to nepadarys. Gydytojas gali sudėlioti sveikatos planą, pakviesti pasitikrinti, bet tai daryti turi pats pacientas. Esama labai skirtingų būdų rūpintis sveikata. Senyvo amžiaus žmonės mano labiau besirūpinantys sveikata vien gerdami daugiau vaistų, o pasiturintys žmonės mano išvengsią rimtų ligų investuodami daugiau pinigų į sveiką gyvenimo būdą.

Sveikatos vertinimas skiriasi ir tarp lyčių: vyrai linkę savo sveikatą vertinti pozityviau, moterys – atvirkščiai. Sveikatos vertinimas taip pat susijęs ir su žmogaus amžiumi: kuo vyresnio amžiaus žmogus, tuo jis kritiškesnis savo sveikatos atžvilgiu.

Ligų prevencija Lietuvoje populiarėja, tai patvirtina ir medikai. Vis daugiau žmonių supranta, kad ir jaučiantis gerai būtina tikrintis profilaktiškai. Atsiranda vis daugiau profilaktinio patikrinimo naudos viešinimo programų (pvz., prostatos, gimdos kaklelio, storosios žarnos), apie kurias gyventojai jau yra girdėję ir pozityviai priima gydytojo pasiūlymą pasitikrinti. Taip pat populiarėja sveikas gyvenimo būdas, kurį prieš dešimtmetį propagavę gyventojai galėjo būti palaikyti keistuoliais.