Niekam ne paslaptis, kad efektyvios socialinės politikos vykdymas, esant finansų krizei, nėra lengvas. Visų pirma mes turėjome apsaugoti Lietuvos socialinę sistemą nuo visiško finansinio bankroto, prie kurio buvo privedusi ankstesnė Vyriausybė, nors ji dirbo ne ekonominės krizės sąlygomis.

Pašalpos buvo nemokamos jau dvi savaites, „Sodros“ rezerve vietoj anksčiau sukauptų beveik 1,5 mlrd. Lt liko… 900 mln. Lt deficitas! Tuo pačiu metu krito bendros pajamos į socialinio draudimo biudžetą, nes daugelis įmonių pateko į blogą ekonominę situaciją.
Kaip parodė laikas, mums pavyko stabilizuoti padėtį ir santykinai mažai paliesti socialines programas. Suprantama, tai buvo padaryta sumažinus poreikį kitiems valstybės reikalams.
Kita vertus, krizė leido geriau pamatyti esamos sistemos trūkumus ir ją patobulinti. Buvo iš esmės pertvarkyta darbo biržos, draudimo nuo nedarbo sistema, suteikiant galimybę įvairiose programose dalyvauti privačiam verslui. Priminsiu, kad ekonominio pakilimo laikotarpiu kai kuriais atvejais vienam bedarbiui įdarbinti buvo išleidžiama 100 tūkst. Lt.
Per pastaruosius ketverius metus smarkiai suefektyvinta pašalpų mokėjimo sistema. Ir pradėtas sėkmingas eksperimentas, perduodant dalį socialinių pašalpų mokėjimo tvarkyti pačioms savivaldybėms. Tai leido sutaupyti kai kuriais atvejais iki 20 proc. socialinės sistemos pinigų ir gerokai sumažinti galimybę atvažiuoti pasiimti pašalpų mersedesais.
Net ir esant sunkiai finansinei situacijai, pagaliau mūsų valstybė ryžosi įgyvendinti plačią neįgalių žmonių paramos programą, ratifikuodama Neįgaliųjų teisių konvenciją. Pavyko išsaugoti didžiausias motinystės išmokas Europos Sąjungoje. Galų gale buvo garantuotas socialinis draudimas menininko statusą turintiems asmenims, ko nepasisekė padaryti net ir tuo metu, kai pinigų valstybės biudžete netrūko.
Taip pat buvo iš esmės peržiūrėti šeimos politikos prioritetai. Pavyko pasiekti susitarimą tarp Seimo frakcijų dėl šeimos politikos plėtros ir kartu priimti Nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo. Sukurtas efektyvus priežiūros instrumentas, Susitarimo priežiūros taryba, kurios atstovus delegavo nevyriausybinės organizacijos. Taip pat buvo priimtas Šeimynų įstatymas, padidintos išmokos šeimynose augantiems vaikams. Iš esmės susitarta dėl pagrindinių socialinio draudimo reformos principų, Seime patvirtintos reformos gairės, leidžiančios užtikrinti ateityje, net ir esant blogėjančiai demografinei situacijai, normalias pensijas mūsų senyvo amžiaus žmonėms. Atsirado šeimos įmonės, subsidijavimo sistema naujai pradedantiems ir kuriantiems verslą.
Suprantama, dar daug ką reikia nuveikti, priimant socialinio draudimo reformos įstatymus, kurie svarstomi Seime. Tai reikalauja plataus politinio sutarimo, bet mes daugeliu klausimų savo politines nuostatas esame suderinę netgi su opozicinėmis frakcijomis. Labai svarbu, kad atsiranda bendras supratimas, jog socialinės problemos niekur nedings. Ateityje, mano nuomone, svarbiausi uždaviniai bus gimstamumo skatinimas, nedarbo ir socialinės atskirties mažinimas, emigrantų sugrąžinimas į tėvynę.