Nors prognozės nėra dėkingas dalykas, vaistinių veikloje ateinančiais metais galima nesunkiai numatyti būsimus pokyčius. Jų laukia ir vaistininkai, norintys ir galintys būti visateisiai bei lygiaverčiai sveikatos sistemos dalyviai, ir pacientai, besitikintys platesnio bei kokybiškesnio paslaugų spektro vaistinėse.

Vilma Kasperavičienė

„Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad maždaug septyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų vaistinėse labiausiai pasigenda vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, vaistų padalijimo į dienines vartojimo dozes ir nesudėtingų tyrimų, pavyzdžiui, cholesterolio lygio kraujyje nustatymo, paslaugų.

Šias ir kitas gyventojų nuomonės tyrime minimas paslaugas apima farmacinės rūpybos sąvoka. Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) direktorė Jūratė Kulberkienė tikisi, kad vieną didžiausių 2015 m. vaistinių veiklos pokyčių nulems Seime priimta Farmacijos įstatymo pataisa, kuri šią sąvoką įtvirtins.

Vaistinės laukia pokyčių, vaistinių laukia iššūkiai

Farmacinė rūpyba – tai platesnės apimties paslaugų vaistinėse paketas, leidžiantis labiau pasirūpinti pacientais, besilankančiais vaistinėse. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės nuomone, tikėtina, kad Seimas priims Farmacijos įstatymo pataisą, o Sveikatos apsaugos ministerija operatyviai parengs įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

„Kada tiksliai šios farmacinės rūpybos paslaugos galės būti įgyvendintos, priklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Manau, būtina atsižvelgti į žmonių poreikius, kad gerėtų paslaugų prieinamumas ir gyvenimo kokybė. Svarbu, kad mažėtų atskirtis tarp kaimo ir miesto, nes farmacinė rūpyba labiausiai reikalinga regionuose, mažų miestelių ir kaimų teritorijose“, – teigia D.Mikutienė.

Seimo narei pritaria ir NVPA direktorė. „Suprantama, priėmus įstatymą, jis įsigalios po kurio laiko. Tuo metu bus parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir teisiškai sudėliotos farmacinės rūpybos paslaugų teikimo detalės. Vaistinės, kurios priims sprendimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas, intensyviai ruošis minėtiems pokyčiams. Vaistinėms reikės parengti patalpas, patvirtinti veiklos procedūras, apmokyti personalą“, – prognozuoja J.Kulberkienė.

D.Mikutienės nuomone, labai svarbu vaistines aktyviau įtraukti kaip sveikatos sistemos dalyvį, suteikti joms ne tik papildomų galimybių dalyvauti sveikatinimo procese, bet ir atsakomybės konsultuojant pacientus.

Taigi galima drąsiai teigti, kad ateina metas, kai vaistinės galės ne tik pardavinėti vaistus, bet pasiūlyti gerokai daugiau. Viliamasi, kad papildomomis paslaugomis galėtų būti pripažinta vaistų pristatymas į namus, individualių dozių paruošimas (pvz., vyresnio amžiaus pacientams), lėtinėmis ligomis sergančiųjų pacientų priežiūra (kai gydytojas jau paskyrė gydymą), vaistų suderinamumo priežiūra.

Dėl kai kurių paslaugų įteisinimo jau dabar kryžiuojamos ietys. Viešojoje erdvėje neseniai paskleista abejonių dėl skiepijimo vaistinėse. „Svarbu pabrėžti, kad farmacinei rūpybai ir konkrečiai suaugusiųjų skiepijimui niekas iš esmės neprieštarauja. Kyla diskusijos tik dėl tvarkos, kompetencijų ir pan. Todėl, manau, šituos klausimus įstatymo įgyvendinamaisiais aktais išspręs Sveikatos apsaugos ministerija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kitos šalys farmacinės rūpybos paslaugas sėkmingai teikia, tai ir mums nėra priežasties abejoti ar išgyventi, jog Lietuvos vaistinėse nebūtų galimybių to įgyvendinti“, – abejones išsklaido Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Pacientų atimti neketina

NVPA direktorė pabrėžia, kad vaistininkai norėtų ir galėtų būti visateisiai bei lygiaverčiai sveikatos sistemos dalyviai ir dirbti kaip komanda kartu su kitais sveikatos specialistais. „Čia verta akcentuoti, kad vaistininkai neketina atimti veiklos nei iš gydytojų, nei iš slaugytojų. Vaistininkai siūlosi pasirūpinti pacientais tuomet, kai šiems jau yra paskirtas gydymas ir gydomasi savarankiškai. Be to, visi suprantame, kad geriau iš viso nesusirgti ir užkirsti kelią ligoms. Vaistininkai galėtų aktyviai dalyvauti ligų prevencinėse programose, pagelbėti pacientams greičiau įveikti sveikatos sutrikimus. O ir valstybei būtų nemaža pagalba mažinant pacientų eiles sveikatos priežiūros įstaigose bei taupant finansines lėšas. Verta pasinaudoti vaistininkų įgytomis žiniomis ir kompetencijomis, nepaliekant jų vien ,vaistų pardavėjais“, – kokios naudos duotų glaudesnis bendradarbiavimas tarp gydytojo ir vaistininko, vardija J.Kulberkienė.

„Pasakyčiau paprastai: jei du specialistai rūpinasi ligoniu, tuomet tikrai gaunamas geriausias rezultatas. Vaistininkas geriausiai išmano apie vaistus ir jų vartojimą, gydytojas – apie ligas ir jų gydymą. Jei jie bendradarbiaus – paciento gyvenimo kokybė tikrai pagerės“, – glaudesnio bendradarbiavimo naudą įžvelgia ir D.Mikutienė.

Ekspertų nuomone, ateinančiais metais taip pat turėtų pajudėti prekybos vaistais internetu reglamentavimas, leisiantis tiekti pacientams nereceptinius vaistus nuotoliniu būdu. Dėl to turėtų pagerėti vaistų prieinamumas. Tikimasi sulaukti e. recepto, kaip sudėtinės e. sveikatos dalies.

„Norėtųsi tikėtis, kad vaistinės jau 2015 m. galėtų pradėti judėti esminio paslaugos kokybės gerinimo kryptimi – daugiau dėmesio skirti konsultacijoms, prevencijai. Taip pat tikiu ir manau, jog Sveikatos apsaugos ministerija darys viską, kad vaistų kainos mažėtų, tai ypač svarbu daugeliui Lietuvos žmonių“, – sako D.Mikutienė.

NVPA direktorė pastebi, kad, nepaisant visų sveikatos sistemos dalyvių pastangų, Lietuvos bendrieji rodikliai sveikatos srityje nėra geri, todėl pasistengti reikėtų visiems. „Taigi vaistininkai norėtų ir galėtų ateiti į pagalbą ir būti greitesnio, sėkmingesnio sveikimo bei sveikatos palaikymo grandinės dalimi. Verta pabrėžti, kad tik patys esame atsakingi už savo sveikatą, todėl turime visokeriopai ją tausoti ir ja rūpintis“, – primena J.Kulberkienė.

Box

Gita Krukienė, SAM Farmacijos departamento direktorė

Sveikatos apsaugos ministrė 2014-12-05 patvirtino Skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2014–2017 m. priemonių planą. Jos bus įgyvendinamos 2015-aisiais ir dar kelerius metus. Plane numatyta nemažai priemonių, kuriomis bus siekiama šviesti ir mokyti visuomenę, medikus bei vaistininkus vaistus skirti ir vartoti racionaliai. Taip pat numatoma plėtoti kompensuojamųjų vaistų skyrimo stebėsenos sistemą, skatinti racionalų antimikrobinių vaistų skyrimą bei vartojimą ir kt.

Šiuo metu rengiamas vaistų kainų mažinimo plano pakeitimas. Tikimės, kad jis bus patvirtintas dar 2014 m. ar 2015 m. pradžioje. Juo bus siūlomos naujos priemonės, leisiančios sumažinti senų, turinčių generinius analogus, vaistų kainas ir priemokas už jas. Šios priemonės turėtų skatinti vaistų gamintojus konkuruoti tarpusavyje mažinant vaistų, ypač generinių, kainas. Taip pat ieškoma galimybių ir mechanizmo, kaip užtikrinti, kad pacientai galėtų įsigyti pigiausių vaistų nemokėdami jokios priemokos.

Sumažinus generinių vaistų kainas, sutaupytos PSDF lėšos bus skirtos naujiems inovatyviems vaistas kompensuoti.

2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir Kompensuojamąjį vaistinių preparatų kainyną įtraukti nauji vaistai lėtiniam virusiniams hepatitui C (~Telaprevir~ (~Incivo~)); išsėtinei sklerozei (~Fingolimod~ (~Gylenia~)); prostatos vėžiui (~Abirateron~ (~Zytiga~)) gydyti.

Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija 2014-11-07 priėmė teigiamą sprendimą dėl kitų naujų vaistų lėtiniam virusiniam hepatitui C (~Boceprevir (Victrelis~)); išsėtinei sklerozei (~Natalizumab~ (~Tysabri~)); prostatos vėžiui (~Cabazitaxel~ (~Jevtana~)) gydyti kompensavimo. Šiam siūlymui 2014-12-05 taip pat pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

Artimiausiu metu, gamintojams pasirašius PSDF biudžeto valdymo sutartis su Valstybine ligonių kasa, nurodyti vaistai bus kompensuojami.

PR