Kodėl prekybos centrų pajamos, lankytojų srautai ir netgi investicijos, apie kurias atverdami duris išdidžiai skelbė patys centrai, yra po devyniais užraktais slepiama paslaptis? „Veido“ sudaromam reitingui šiuos duomenis pateikė vos keli iš dviejų dešimčių Lietuvoje veikiančių prekybos centrų.

Aušra Pocienė

Šiemet, vertindami prekybos centrus, nusprendėme nesidairyti į blizgančius jų fasadus, o pasiremti objektyviais duomenimis, kurie geriausiai apibūdina bet kurio prekybos centro sveikatą. Ketinome prekybos centrus reitinguoti pagal vienam kvadratiniam metrui tenkančią apyvartą, lankytojų srautų dydį ir kitus aiškius bei objektyvius kriterijus. Tačiau ši informacija, pasak daugumos prekybos centrų atstovų, yra konfidenciali. Pasidalyti ja sutiko tik „Europa“, VCUP ir „Panorama“ su išlygomis, todėl prekybos centrų šį kartą nereitingavome.

„Nesame pribrendę tokiam viešumui“, – teisinasi prekybos centrų atstovai. Tačiau atrodo, kad konfidencialumu daugeliu atveju dangstoma ne itin sėkminga veikla, o galbūt ir nemaži prekybos centrų nuostoliai.

Apie tai gana atvirai ir nevyniodamas žodžių į vatą kalba prekybos centrų ekspertas Laurynas Mituzas. Pasak jo, akivaizdu, kad Lietuvoje prekybos centrai veikia žemiau reikiamo efektyvumo lygio, o jų pajamos, skaičiuojant nuomojamam kvadratiniam metrui, yra palyginti labai mažos.

„Visame pasaulyje prekybos centrų valdytojų misija yra padėti apginti prekybininkų antkainius. Todėl ne tik siekiama, kad prekybos centras būtų pats gražiausias, turėtų geriausius nuomininkus, geriausią valdymą, prekes bei paslaugas ir pritrauktų pirkėjų, bet apie tai ir komunikuojama. Lietuvoje – viskas atvirkščiai. Prekybos centrai savo nuomininkams padeda prekiauti, skelbdami, kad čia yra pigiau, viliodami akcijomis ir nuolaidomis. Sakykite, ar Kalėdos nėra priežastis leisti pinigus? O mes vėl girdime apie pirkėjų laukiančias stulbinančias nuolaidas, akcijas, prekes už pusę kainos. Ir taip prekiaujama ne du kartus per metus, kaip visame civilizuotame pasaulyje, o ištisus metus“, – sako L.Mituzas, į Lietuvą atvedęs ne vieną užsienio prekybos kompaniją, tarp jų ir suomių drabužių tinklą „Seppala“, šiuo metu besitraukiantį iš Baltijos šalių ir Rusijos.

Pasitraukimo priežastis, pasak L.Mituzo, – mažas pelningumas. Dėl to Lietuvą lankstu apeina ir kiti tarptautiniai investuotojai bei prekybininkai.

„Europoje yra pakankamai daug prekybininkų, kurie norėtų ateiti į Lietuvą, tačiau nenori būti esamuose prekybos centruose, nes jų netenkina kvadratinio metro apyvarta. O naujų geresnių centrų Lietuvoje niekas nestato. Jau penkerius metus po to, kai 2009 m. duris atvėrė „Ozas“, Vilniuje neatsirado nė vieno naujo prekybos centro ir artimiausiu metu neatsiras. Ką tai reiškia? Kad verdame savo sultyse ir sukamės uždarame rate: neaugame, netobulėjame, nejudame į priekį“, – vertina prekybos centrų specialistas.

Tačiau atrodo, kad Lietuvoje naujų prekybos centrų niekas nė nepasigenda, vartotojams jų irgi tarsi netrūksta.

„Klausimas galbūt turėtų būti formuluojamas ne apie vartotojo nenorą ar negalėjimą pirkti, leisti pinigų, bet apie prekybos centrų nesugebėjimą tų pinigų pritraukti, – atremia L.Mituzas. – Akivaizdu, kad dirbdami neefektyviai prekybos centrai pritraukia tik nedidelę vartojimui skirtų pinigų dalį. Tuo tarpu vien Vilniaus gyventojų perkamoji galia, arba vartojimo išlaidos, siekia apie 9 mlrd. Lt per metus. Žmonės turi pinigų, bet jie guli banko sąskaitose arba išleidžiami kitur.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.