Įspūdinga pastarųjų metų Baltarusijos ekonomikos plėtra primena Lietuvos geriausių laikų spurtą: nuo 2004 m. vidutinis realaus bendrojo vidaus produkto augimas kaimyninėje šalyje viršijo 8 proc., materialinės investicijos ir eksportas didėjo po 20 proc. kasmet, vidaus prekyba – 15 proc. 2010 m. Baltarusijos ūkio augimas buvo spartesnis nei daugumos kaimyninių šalių ir siekė 7,6 proc. (panašų metinio augimo tempą šalis išlaikė ir pirmaisiais šių metų mėnesiais – 7,8 proc.), pramonė ūgtelėjo daugiau nei 11 proc., infliacijos tempai, priešingai nei Europoje, pradėjo slopti.

Per pastaruosius metus Baltarusija užsirekomendavo kaip patraukli eksporto rinka, smarkiai padidėjo iš Lietuvos į ją išvežamų prekių ir paslaugų srautas. Vien per 2010 m. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją padidėjo beveik 48 proc. Tačiau šias optimistines tendencijas temdo keletas debesėlių: sparčiai didėjantis Baltarusijos einamosios sąskaitos deficitas, didelė skola ir išorinio finansavimo trūkumas.

Apie katastrofišką užsienio valiutos nepriteklių kaimyninėje valstybėje byloja nuo metų pradžios daugiau nei penktadaliu smukusios užsienio valiutos atsargos. Kovo 1 d. jos sudarė 4 mlrd. JAV dolerių, o apskaičiuotas išorės finansavimo poreikis 2011 m. gali siekti 8–10 mlrd. dolerių. Gyventojai ir verslas pradėjo masiškai supirkinėti dolerius ir eurus, kurių pasiūla rinkoje greitai išseko. Baltarusijos nacionalinis bankas buvo priverstas nuo 1 iki 30 dienų prailginti lėšų rezervavimo laikotarpį, perkant užsienio valiutą biržoje, ir rekomendavo komerciniams bankams smarkiai apriboti paskolų išdavimą užsienio valiuta. Keletas bankų visiškai sustabdė paraiškų priėmimą būsto ir vartojimo paskoloms gauti.

Įvertinusios šiuos deguto šaukštus, pagrindinės tarptautinės reitingų agentūros sumažino Baltarusijos kredito reitingą viena pakopa, iki itin spekuliacinio lygio: iš pradžių “Standard & Poor’s” pablogino Lietuvos kaimynės reitingą vienu laipteliu iki B ir suteikė šaliai neigiamą perspektyvą, po kelių savaičių tas pačias abejones patvirtino “Moody’s”, taip pat pabloginęs Baltarusijos skolinimosi reitingą viena pakopa. “Fitch”, reaguodama į gerokai suprastėjusią šalies finansų būklę, kovo mėnesį sumažino septynių Baltarusijos bankų reitingus.

Siekdamas palengvinti baltarusiškų prekių eksportą, šalies nacionalinis bankas praplėtė rublio kurso prekybos ribas nuo 8 iki 10 proc. nuo nustatyto oficialaus kurso. Ekspertai šį žingsnį vienareikšmiškai įvertino kaip paslėptą Baltarusijos rublio devalvaciją. Be to, mažai kas abejoja, kad ši priemonė yra tik laikinas sprendimas, vargu ar padėsiantis išspręsti susidariusias problemas.

Tad kas gi laukia Baltarusijos? Žinoma, scenarijų gali būti įvairių, tačiau dar viena 20–30 proc. devalvacijos banga yra labai tikėtina. Tuo labiau kad verslininkai ir gyventojai jau turi karčios patirties šioje srityje ir de facto pradėjo ruoštis galimiems pokyčiams – dar neatslūgo nepasitikėjimas valdžia nuo 2008 m., neužrūdijo prisiminimai apie naujametinę devalvaciją 2010 m. sausio 1 d. Be to, Tarptautinis valiutos fondas taip pat palankiai įvertino priverstinį valiutos kurso nuvertinimą bent 20 proc. Kita vertus, didėjančios žaliavų kainos ir gamybos sąnaudos kelia abejonių, ar dar viena vienkartinė devalvacija gali ilgam išspręsti konkurencingumo stokos problemą ir pritraukti daugiau užsienio valiutos. Dalį išorinio finansavimo trūkumo galima būtų padengti spartinant privatizaciją.

Baltarusijos valdžia jau kreipėsi į Rusiją ir Eurazijos ekonominę bendriją skubios pagalbos, tačiau antikrizinis fondas ir Rusijos vyriausybė nusiteikę suteikti prašomą 3 mlrd. JAV dolerių paskolą tik mainais už struktūrines reformas.

Pagrindinių bendrovių, tokių kaip naftos perdirbimo ir kalio kasyklos, privatizavimas gerokai palengvintų derybas, bet perleisti palankiomis sąlygomis brangiausias bendroves Baltarusijai būtų itin skaudus smūgis.

Dar viena išeitis – ryžtingas fiskalinės, pinigų ir kredito politikos griežtinimas. Tai reiškia, kad Baltarusijos valdžiai teks smarkiai apriboti darbo užmokesčio didinimą biudžetiniame sektoriuje, socialines išlaidas, kurių padidinimas siejamas su prezidento rinkimais, bei peržiūrėti paskolų suteikimo sąlygas valstybinėms bendrovėms.

Deja, bet kuris iš šių scenarijų ir jų kombinacija mažins šalies gyventojų perkamąją galią bei importą, taip pat ir iš Lietuvos.