Balsuok atsakingai, DELFI nuotr.

Artėjant Seimo rinkimams politinės partijos skuba pateikti savo programas, o kandidatai į Seimą – pranešti rinkėjams, ką jie rengiasi nuveikti Lietuvos ekonomikoje 2016 – 2020 m.

Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

Siekdami padėti rinkėjams įsiklausyti į tai, ką jiems sako kandidatai ir išmokti vertinti bei pateikti tinkamus klausimus, eilė žymių žurnalistų ėmėsi iniciatyvos “Balsuok atsakingai”, kurios metu visoje Lietuvoje organizuojami kandidatų į Seimą debatai.

Atsakingam ir informuotam balsavimui taip pat svarbu žinoti, kokias problemas Lietuvoje mato kompetentingos tarptautinės organizacijos ir kaip jos siūlo šias problemas spręsti.

Dar gegužės mėnesį Europos Komisijos pateiktos ekonominės rekomendacijos Lietuvai kartu su kiek anksčiau paskelbta visapusiška Lietuvos ekonomikos iššūkių analize – puikus įrankis įvertinti politinių partijų bei kandidatų į Seimą teikiamus pasiūlymus.

Lietuva neabejotinai nusipelno gerų vertinimų: sėkmingai susidorojus su krize, 2012-2014 metais bendrojo vidaus produkto augimas vidutiniškai siekė 3,3 proc. kasmet, o 2015 m., nepaisant padidėjusios išorinės ekonominės rizikos, BVP augo ir toliau, o užimtumas darbo rinkoje didėjo.

Tačiau tai nereiškia, kad viskas Lietuvos ekonomikoje šiandien yra gerai ir kad ji yra tinkamai parengta ateities iššūkiams.

Viena esminių problemų – ypač greitas darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas. Dėl nepalankių demografinių tendencijų, aukštos emigracijos ir prastų visuomenės sveikatos rodiklių Lietuva – greičiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė. Nuo 2001 m. gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3,5 mln iki mažiau nei 3 milijonų, o ilgalaikė Eurostato prognozė – 2030 m.  darbingo amžiaus gyventojų sumažės dar 35 proc.

Svarbu tinkamai įvertinti ekonomines gyventojų skaičiaus mažėjimo  pasekmes. Jau šiandien trečdalis nedarbo lygio mažėjimo yra susiję ne su naujų darbo vietų kūrimu, o su statistiniu efektu – darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimu.

Jau šiandien trečdalis nedarbo lygio mažėjimo yra susiję ne su naujų darbo vietų kūrimu, o su statistiniu efektu – darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimu.

Demografinėms tendencijoms nesikeičiant toliau mažės tinkamų darbuotojų, o tai kels problemų ilgalaikiam ekonomikos augimui ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui, ypatingai – pensijų sistemai. Todėl reikalingos dvi veiksmų kryptys. Viena vertus, imtis priemonių, galinčių sustabdyti ar bent jau sulėtinti darbingo amžiau gyventojų mažėjimą. Kita vertus, ruošti Lietuvos ekonomiką, kad net ir mažėjant gyventojų skaičiui būtų išlaikytas ekonomikos augimas ir Lietuvos artėjimas prie labiausiai išsivysčiusių ES šalių.

Pirmoji kryptis nelengva ir susijusi su reiškiniais, išeinančiais už ekonominės politikos ribų – demografija ir emigracija. Tačiau čia Komisija siūlo atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą, apie kurį šiame kontekste dažnai nepagalvojame – didelį darbingo amžiau žmonių mirtingumą. Nors jis mažėja, vis dar išlieka didžiausias Europos Sąjungoje, o Lietuvos sveikatos srities rezultatai yra vieni prasčiausių ES, net lyginant su kai kuriomis šalimis, kuriose išlaidų sveikatos apsaugai lygis toks pat žemas (pvz., Estija, Rumunija, Lenkija). Komisijos skaičiavimais, dėl žmonių iki 65 m. mirtingumo darbo jėga Lietuvoje mažėja 4,6 proc., lyginant su potencialiu jos lygiu, apskaičiuotu naudojant vidutinį ES mirtingumo lygį. Sveikatos priežiūros sistemos trūkumai apima pernelyg didelį naudojimąsi stacionarine priežiūra ir mažas išlaidas prevencijai bei visuomenės sveikatai. Tačiau darbingo amžiaus žmonių mirtingumo priežastys yra įvairios, o jo mažinimas galimas tik bendromis visų politikos sričių pastangomis.

Antroji veiksmų kryptis reikalauja pereiti nuo žemų kaštų, žemų technologijų ekonomikos prie įgūdžių ir inovacijų ekonomikos. Jau dabar Komisija mato, kad dėl spartaus darbo užmokesčio augimo ir sulėtėjusio darbo našumo augimo gali mažėti Lietuvos verslo konkurencingumas. Našumo augimą stabdo tai, kad naujos technologijos ekonomikoje diegiamos ir naudojamos netolygiai, o inovacijų lygis yra žemas. Kadangi šalies darbo našumas sudaro tik du trečdalius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių vidurkio, yra daug galimybių ateityje užtikrinti Lietuvos artėjimą prie turtingiausių valstybių rodiklių. Tam reikia imtis priemonių našumui didinti ir gerinti naujų technologijų diegimą bei įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas.

Siekiant sušvelninti neigiamus darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo padarinius bei užtikrinti šalies perėjimą prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos,  taip pat svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Pastebima, kad nemaža dalis moksleivių neįgyja pakankamų pagrindinių gebėjimų. Todėl svarbu užtikrinti aukštą mokymo mokyklose kokybę. Be to, Komisija pastebi ir skatina spręsti dėstymo aukštojo mokslo įstaigose kokybės ir gebėjimo skatinti inovacijas trūkumus. Šiame kontekste būtina labiau skatinti akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimą, nes tai galėtų padidinti technologijų perdavimą realiajai ekonomikai.

Gyventojų mažėjimo tendencijos pradeda atsispindėti darbo rinkoje, nes kai kuriuose ekonomikos sektoriuose pradeda trūkti kvalifikuotų darbuotojų. Ateityje ši problema tik aštrės. Tad svarbu didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Galiausiai, jau daugelį metų Komisija atkreipia dėmesį į Lietuvos galimybes tobulinti mokesčių sistemą. Reikia pabrėžti, kad Lietuvos mokesčių ir BVP santykis, rodantis bendrą šalies mokesčių lygį, yra vienas mažiausių ES. Plečiant ir restruktūrizuojant mokesčių sistemą galima sumažinti darbo jėgos, ypač – mažai uždirbančiųjų, apmokestinimą, o papildomas pajamas gauti iš  mokesčių, kurie nėra tokie neigiami ekonomikos augimui – pavyzdžiui, aplinkos teršimo ar turto mokesčių. Tai ne tik pagerintų mažai uždirbančių asmenų įdarbinimą, tačiau taip pat padėtų valstybei rasti papildomų lėšų ilgalaikiams sprendimams srityse, kuriose jų labiausiai reikia, tokiose kaip pensijos ar socialinė apsauga, bei pasiruošti galimoms ateities ekonominėms problemoms, su kuriomis maža ir atvira ekonomika kaip Lietuva gali bet kada susidurti.