Mano supratimu, Lietuvoje bręsta dar viena krizė. Pagal stojimo į ES sutartį ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d. Lietuva turėjo pateikti Europos Komisijai atnaujintą planą, įskaitant ir investicijų planą, dėl Kauno, Mažeikių ir Vilniaus šilumos ūkio atitikties europiniams reikalavimams. Atsiliekame jau pusketvirtų metų. Spręsdamas iš “Vilniaus energijos” vidaus dokumentų apie statybos ir montavimo darbus, matau, kad dujų ir mazuto filtrų laiku taip pat nepastatysime. Bet jeigu kalbėtume apie biokuro projektą, su juo kol kas vėluojame tik mėnesį. Šiandien jo vertė netoli milijardo, bet kaina kasmet didės. Įrangos gamintojų nėra daug, ją reikia užsakyti ir laukti. Vien viešųjų pirkimų procedūroms prireiks metų. Jeigu viskas nusitęstų dar metus, kainos dar padidėtų, ir, matyt, Vyriausybė turėtų priimti sprendimą netaikyti viešųjų pirkimų tvarkos, o greičiau pirkti ten, kur tik įmanoma. Visa tai gultų ant vartotojų pečių.

Patį juodžiausią scenarijų galima pamatyti nuvažiavus į Tbilisį, Jerevaną ar Kišiniovą. Maždaug prieš septynerius metus Pasaulio banko atstovai dar svarstė, ar įmanoma išspręsti Tbilisio šilumos ūkio klausimus. Dabar jau sakoma, kad ne. Jeigu Vilniuje ateitų tokia diena, kai sostinės elektrinės dėl taršos normų neatitikimo būtų uždarytos taip, kaip buvo tiksliai pagal sutartį uždaryta Ignalinos jėgainė, manau, Lietuva tikrai atsidurtų pasaulio dėmesio centre. Būtų rodoma ir pasakojama, kaip lietuviai įsirengia “buržuikas”, veža malkas į daugiaaukščius ir kaip “Gazpromas” stato dujines katilines prie kiekvieno namo. Sau jau pasakiau: jeigu iki 2012 m. nepajudėsime iš dabartinės padėties, savo būstą daugiabutyje turėsiu iš karto parduoti, nes vėliau jo nebus kam pirkti.