Nors Graikijos ekonomikoje atsiranda seniai neregėtų prošvaisčių, šalies piliečiams dar ilgai teks keiksnoti valdžią: atsigavimo procesas gali trukti net dešimtmečius.

28 darbo dienos per mėnesį ir 610 eurų už valandą siekiantis atlyginimas – tokias įspūdingas sumas prieš kelerius metus išsidalijo vienos Graikijos kvalifikacijos kėlimo stažuočių organizatoriai. Negana to, daugelis dėstytojų buvo tiesiogiai susiję su valdžios struktūromis: vienas jų – ministro sūnus, kita – departamento vadovo žmona. Jų veiklą dosniai finansavo Europos Sąjunga, skyrusi apie 75 proc. iš šešių milijonų eurų ir nereagavusi į signalus, kad šių lėšų panaudojimas – tiesiog pasibaisėtinas.
Byla dėl tokio pinigų švaistymo artimiausiu metu turėtų pasiekti teismą. Tačiau ji – tik viena iš daugybės panašių atvejų, leidžiančių suvokti, kodėl Graikiją šiandien kamuoja didžiulės ekonominės problemos.
Oficialiai prognozuojama, kad Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP), šiemet susitrauks 4,2 proc. Tiesa, 2014-aisiais jau prognozuojamas, nors ir vos įžiūrimas, vis dėlto augimas. Ekonomistai apskaičiavo, kad ilgas krizės laikotarpis Graikiją nustekeno maždaug tiek pat, kiek per Didžiąją depresiją buvo nustekentos Jungtinės Amerikos Valstijos, tada jų ekonomika smuko 30 proc.

Skolų padengti neįmanoma

Pakylėtas optimistinių kitų metų BVP prognozių Graikijos premjeras Antonis Samaras paskelbė, kad prieškrizinį lygį Graikija gali pasiekti jau po šešerių metų. Pasak vyriausybės vadovo, visuomenės pykčio bangą kėlusios priemonės – griežtas taupymas ir mokesčių landų užkamšymas – jau duoda rezultatų ir kloja pamatus ateities augimui.
Vis dėlto tokie pareiškimai atrodo šiek tiek skuboti, nes valstybės skolą nuo dabartinių 169 iki 110 proc. BVP tikimasi sumažinti ne anksčiau kaip 2020 m. o profsąjungos skaičiuoja, kad nedarbo lygis kitąmet Graikijoje gali išaugti iki 31 proc., laidodamas lūkesčius atkurti normalią darbo rinką dar mažiausiai dešimčiai metų.
„Brėžiamose projekcijose tikimasi, kad viskas vyks pagal planą, tačiau patirtis įrodė, kad jos visuomet buvo pernelyg optimistinės“, – pabrėžia „Standard Chartered“ banko analitikas Marias Maratheftis.
Patys graikai pagrindo džiaugtis kol kas neturi. Kaip „Veidui“ teigė šioje šalyje gyvenanti ir dirbanti lietuvė Milda Didžiulytė, darbuotojams iš užsienio algos yra sumokamos, tačiau vietiniai jų laukia po keletą mėnesių. „Girdime ir apie tai, kad kai kur atlyginimai apskritai nebemokami, – pasakojo Milda. – Tačiau ir patys graikai pritingi: nuolatos keikdami valdžią, jie nėra linkę imtis juodų darbų, kuriuos ir šiais laikais palieka imigrantams.“
Pasak milijardieriaus, vieno garsiausių pasaulio investuotojų George‘o Soroso, Graikija išsikasė tokio gylio duobę, kad pati viena jos užkasti nebesugebės: „Visi tą puikiai supranta: graikams niekada nepavyks grąžinti turimų paskolų, todėl vienintelis kelias yra jas nurašyti. Viešojo sektoriaus kreditoriams su tuo sutikus, investuotojai sugrįžtų – žinau tai iš savo patirties.“
Duodamas interviu žurnalui „Spiegel“ G.Sorosas pabrėžė, kad skolų nurašymas yra sudėtingas procesas, tačiau tam ypač besipriešinanti Vokietija turėtų susimąstyti apie galimas pasekmes. „Galingiausia Europos šalis Vokietija negali kratytis atsakomybės, nes situacija yra labai nestabili, – perspėja investuotojas. – Daug tautų išgyveno košmariškus laikotarpius ir išliko, tačiau Europos Sąjunga yra tik nebaigta suverenių valstybių sąjunga, kuri dešimtmečio stagnacijos neatlaikys. Be to, prisiminkime tarpukarį – Prancūzijos noras, kad Vokietija mokėtų reparacijas, lėmė Adolfo Hitlerio ir nacių atėjimą į valdžią. Dabar Graikijoje matome panašių tendencijų – kalbu apie „Auksinę aušrą“.“

Radikalų stiprėjimas

Aliuzijų į nacionalsocialistines idėjas ir simboliką neslepianti „Auksinės aušros“ partija tapo ryškiausiu signalu, kad ekonominiai nepritekliai gali paskatinti politinius pokyčius. Per praėjusius parlamento rinkimus kraštutinės dešinės partija laimėjo 18 mandatų iš 300, o pastaruoju metu, populiarumui, visuomenės apklausų duomenimis, išaugus iki rekordinių 11,5 proc., atsidūrė trečioje partijų populiarumo reitingo vietoje. Tiesa, neilgam – rugsėjo viduryje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad vienas partijos narių peiliu nudūrė kairiųjų pažiūrų reperį Pavlą Fyssą, todėl reitingas greitai smuktelėjo iki 7 proc.
Nepaisant to, nemaža dalis graikų pripažįsta palaiką „Auksinę aušrą“ vien todėl, kad ji meta iššūkį susikompromitavusiems sisteminiams politikams. Jų neatgraso ir faktas, kad partijos nariai garsėja motociklų reidais, per kuriuos lazdomis ir gelžgaliais puola imigrantus, jų darbovietes, kabinėjasi prie tamsesnio gymio praeivių, – 21 proc. respondentų už šią partiją balsavo būtent dėl nacionalsocialistinių idėjų.
„Man atrodo, kad Graikijoje nesuvokiamas šios situacijos pavojingumas“, – teigia Kolumbijos universiteto (JAV) istorikas Markas Mazoweris.
Tuo skandalai nesibaigė: prieš kelias savaites buvo suimta 20 „Auksinės aušros“ narių, tarp kurių – jos lyderis Nikas Michaloliakas ir kiti įtakingi nariai. Prokuroras partiją pavadino „kriminaliniu susivienijimu“ ir apkaltino nusikaltimais – nuo pinigų plovimo iki grobimų. Tai remiasi ir buvusių partiečių parodymais, kuriuose teigiama, kad „Auksinės aušros“ nariai yra apmokomi specialių kovos veiksmų, vėliau nukreipiamų prieš imigrantus ir kitų socialinių grupių atstovus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.