"Veido" archyvas

Ar žinote, koks maisto produktas žmogaus organizmui svarbiausias? Ne daržovės, vaisiai, ne mėsa. Tai – vanduo. Jis spartina medžiagų apykaitą, valo organizmą ir padeda išlaikyti stangrią odą.

Be vandens neišgyventume

Suaugusio žmogaus organizme vandens yra apie 65 proc., naujagimio – apie 75 proc., o vaisiaus motinos įsčiose – net 80 proc. Vanduo gyvybiškai svarbus beveik visiems organizmo procesams, be jo kūnas išgyventų vos keletą dienų. Žmogus, netekęs 12–20 proc. vandens, miršta apsinuodijęs savo paties medžiagų apykaitos produktais, kurie turi būti šalinami su skysčiais.

Mitybos specialistai suaugusiam žmogui kasdien siūlo išgerti 6–8 stiklines skysčių (geriausia vandens), nors ir nejaučiama troškulio. Tada užtikrinama normali medžiagų apykaita, kartu ir gera savijauta.

4 priežastys, kodėl reikia reguliariai gerti

• Švarus vanduo – geriausia kūno valymo priemonė. Reguliariai geriant, medžiagų apykaitos produktai atskiedžiami, todėl lengviau ir greičiau pasišalina iš organizmo.

• Oda ima vysti, kai netenka drėgmės. Reguliariai geriant vandenį, oda drėkinama ir iš vidaus.

• Stiklinė vandens prieš valgį mažina apetitą ir ilgesniam laikui pasotina.

• Prisiminkite: būdamos sveikos vandens niekada neišgersite per daug, o per mažai – galite.

Nelaukite, kol pradės troškinti

Kūnui labai svarbu, kad vandens išgertume tiek, kiek jo pasišalina su šlapimu ir prakaitu. Karštą vasaros dieną arba aktyviai sportuojant organizmas gali išgarinti apie 2,5–3 l vandens, todėl tiek pat jo turėtume ir išgerti. Nereikėtų laukti, kol ims troškinti, džiūti burna – tai ženklas, kad organizmui jau trūksta skysčių. Jų daug netekus ir neatsigėrus, gali imti svaigti galva, pradėti mirgėti akyse ir pan. Geriausia gerti dažnai ir po nedaug – 0,5–1 stiklinę vandens.

Ar reikia gerti valgant?

Egzistuoja daugybė “teorijų”, ar, tarkim, pietaujant reikia maistą užgerti skysčiais. Yra teigiančiųjų, kad to daryti nevalia ir kad atsigerti galima tik pavalgius ar net praėjus kelioms valandoms po pietų. Vanduo esą praskiedžia skandžio sultis ir maistas dėl to blogiau virškinamas bei organizmo paimamas. Mūsų kalbinti mitybos specialistai tokius teiginius atmeta.

Anot gydytojos dietologės, med. dr., Editos Gavelienės, gėrimas ir valgymas vienas kitam netrukdo: galima gerti prieš valgį, po jo ar valgant. Jeigu burnoje gaminasi per mažai seilių, o žmogus valgydamas negers, blogiau formuosis kąsnis, bus sunkiau ne tik ryti, bet ir skrandžiui virškinti. Stiklinė vandens prieš valgį gali sumažinti apetitą, kam tai yra aktualu. Ir atvirkščiai – nepatariama gausiai gerti valgio metu tiems, kuriems svorio reikia priaugti. Ar galima valgant gerti saldžių skysčių? Galima, tik vėlgi reikėtų atminti, kad jie gana kaloringi, tad besiliekninantiems geriau rinktis nesaldintus gėrimus.

Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos ekspertas Marius Baranauskas tikina, kad valgio metu geriamas vanduo tikrai netrikdo virškinimo. Atvirkščiai – jis padeda maistui įmirkti ir greičiau pasišalinti iš skrandžio į dvylikapirštę žarną. Anot jo, virškinimo sulčių veikla skrandyje būna daug veiksmingesnė, kai su maistu vartojami ir gėrimai. Valgį užgeriant nedideliu kiekiu vandens padidėja suvartoto maisto tūris, o tai palengvina virškinimo sulčių veiklą. Žinoma, perlenkti lazdos nereikia. Geriausia valgio metu išgerti 100 – 150 ml geriamojo vandens. Nereikėtų labai daug gerti ir prieš valgį ar po jo, nes anot specialisto, papildomas didelis gėrimų kiekis gali turėti neigiamą poveikį maisto virškinimo ir absorbcijos greičiui.

Kokį vandenį rinktis?

Šiandien parduotuvėse galima rasti daugybės pavadinimų geriamojo vandens. Mitybos specialistai skiria keturias jo rūšis.

Natūralus mineralinis vanduo. Tai giluminių gruntinių telkinių vanduo, kuriame yra įvairiomis proporcijomis ištirpusių mineralinių druskų. Lietuvoje natūralus geriamasis mineralinis vanduo išgaunamas iš gręžinių, esančių Druskininkuose, Birštone, Telšiuose, Antanave (Marijampolės r.), Varėnoje, Vilniaus rajone.

Mineralizuotas vanduo. Dirbtiniu būdu sukurtas mineralinis vanduo dažniausiai gaminamas skiedžiant natūralų mineralinį vandenį arba geriamąjį prisotinant mineralinių druskų. Chemine sudėtimi jis prilygsta natūraliam, tik yra pagamintas.

Šaltinio vanduo. Panašiai kaip ir natūralus mineralinis, šaltinio vanduo yra labai švarus giluminių šaltinių ar versmių vanduo. Išgautas jis iš karto pilstomas į butelius (nereikia valyti, filtruoti ar kitaip apdoroti). Nuo natūralaus mineralinio skiriasi ištirpusių druskų kiekiu – jų koncentracija būna nedidelė, prilygsta geriamajame vandenyje esančiai.
Geriamasis vanduo. Tai į butelius supilstytas gerai išvalytas vandentiekio arba specialaus gręžinio vanduo.

Išsitirkite šulinių ir gręžinių vandenį!

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vandentiekio vandenį gerti yra saugu, tačiau šulinių – anaiptol ne visada. Maždaug kas trečio (apie 30 proc.) Lietuvos šulinio vandenyje yra gerokai didesnis nei leistinas nitratų ar nitritų kiekis, o kas antro (maždaug 50 proc.) – užterštas įvairiomis bakterijomis. Ne ką patikimesni už šulinius yra ir negilūs vandens gręžiniai.

Nitratams ir nitritams ypač jautrūs kūdikiai ir vaikai iki trejų metų – nuo užteršto vandens netgi gali mirti. Nitritai (jais virsta ir dalis nitratų, paveiktų burnos bakterijų) kraujyje esantį hemoglobiną paverčia methemoglobinu, todėl ima blogėti organizmo aprūpinimas deguonimi. Apsinuodijus ima trūkti oro, pamėlynuoja oda, nuo didesnio kiekio vaikus ištinka mirtis. Skrandyje nitritai reaguoja su azoto junginiais ir sudaro druskas, galinčias sukelti vėžį. Nitratai ir nitritai nekeičia nei vandens skonio, nei spalvos, nei kvapo, jų nemažėja vandenį virinant ar filtruojant. Apie jų perteklių galima sužinoti tik mėginį ištyrus laboratorijoje.

Jei šulinys užterštas bakterijomis, geriant jo vandenį galima susirgti įvairiomis žarnyno ligomis: dizenterija, vidurių šiltine ir kt. Tik, kitaip nei nitratai, įvairios bakterijos žūva vandenį pavirinus.

Cheminiai (nitratų kiekio) ir mikrobiologiniai (užterštumo bakterijomis) vandens tyrimai daromi kiekviename rajone, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos padaliniuose. Tyrimų kainos: apie 24 Lt (nitratų kiekio) ir apie 52 Lt (užterštumo bakterijomis).