Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio didmiesčių išpopuliarėjo urbanistinė žemdirbystė, kai daržovės auginamos ant buvusių gamyklų ar daugiabučių stogų, o vietoj gėlių skveruose sodinami prieskoniniai augalai.

Štai Niujorke didžiausio pasaulyje daržo ant stogo plotas siekia net 6 tūkst. kv. m. Šiame mieste iki 2050 m. tikimasi 30 proc. vartojamų produktų pakeisti auginamais miesto daržuose. Berlyne taip pat kuriama vis daugiau daržų mieste. O Helsinkyje, kur miesto daržininkystė išplito 2008 m., daugelyje nenaudojamų miesto plotų auga ne tik žalumynai, bet ir pomidorai, agurkai, cukinijos. Suomiai daržoves taip pat augina ir balkonuose ar tiesiog prie daugiabučių specialiose dėžėse.
Pastaraisiais mėnesiais ir Lietuvoje jau kyla iniciatyvų populiarinti miesto daržininkystės idėją. Vienas tokių entuziastų – Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorius Mindaugas Danys ant buvusios „Sigmos” gamyklos stogo planavo kurti daržą, tačiau savininkai nusprendė vietoj lysvių daržovėms įrengti saulės baterijas.
Įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugio Pakalnio žiniomis, architektai, projektuodami naujas gyvenamąsias erdves ar biurus, taip pat siūlo įkurti nedidelius sodelius miesto centre, tačiau kol kas dar Vilniuje nei viena tokia idėja įgyvendinta nebuvo. „Prie gyvenamųjų namų vietoj pievelių ar dekoratyvinių augalų galėtų augti prieskoniai, daržovės. Taip miestiečiai turėtų galimybę būti arčiau žemės. Tai lyg tarpinis variantas tarp individualaus namo ir buto. Ypač tai būtų patrauklu gyvenantiems centre, o nekilnojamojo turto plėtotojams tai dar neišnaudota niša“, – mano M.Pakalnis.
Nors jis neabejoja, kad tokių projektų artimiausiu metu atsiras, tačiau vargu ar jie sulauks tokio populiarumo kaip Niujorke ar Helsinkyje. Mat daržus mieste vilniečiams puikiai atstoja kolektyviniai sodai.