Mokslininkai jau sukūrė technologijas, kurios suteiks galimybę kiekvienam žmogui pačiam namuose pasidaryti sudėtingus kraujo, šlapimo ar seilių tyrimus, o gydytojams – per atstumą stebėti pacientų ligų eigą, užbėgti už akių širdies smūgiui ir net diagnozuoti vėžį ar ŽIV.

“Pirmą kartą istorijoje prieinama bus viso pasaulio medicininė informacija, turėsianti lemiamos reikšmės sustabdant naujų ligų ir pandemijų plitimą”, – neabejoja technologijos, pavadintos “laboratorija lustinėje kortelėje” (lab-on-a-chip) autorius, Williamo Rice’o universiteto bioinžinerijos ir chemijos profesorius Johnas T.McDevittas.
Jo išradimas – tai mažytis, vos kelių centimetrų ilgio prietaisas, veikiantis kaip sudėtingiausia laboratorija. Priklausomai nuo šios mini laboratorijos paskirties, ant jos pakaks užlašinti lašelį seilių, kraujo ar šlapimo, ir šis su internetu sujungtas prietaisas įvertins žmogaus sveikatos būklę bei nusiųs šią informaciją į duomenų bazę.
Šio išradimo rezultatai stulbinantys: žmogui, turinčiam tokį prietaisą namuose, nebereikia vykti į polikliniką dėl kraujo ar šlapimo tyrimo, o jį prižiūrintis gydytojas nuolat žino, kaip kinta paciento būklė.
Šis nepaprastas išradimas, manoma, iš esmės pakeis sveikatos apsaugą visame pasaulyje. Turtingose šalyse, tokiose kaip JAV ar Vokietija, jis leis sutaupyti milijardus dolerių per metus. O besivystančiose valstybėse ši lustinė laboratorija išgelbės milijonus gyvybių. Pandemijų atveju bus galima žaibiškai nustatyti susirgimo plitimo geografiją bei sukėlėjo mutavimą, ir gerokai anksčiau užkirsti kelią ligai.

Nuo infarkto iki ŽIV

Šiuo metu tokių lustinių laboratorijų yra sukurta jau keletas variantų, o jų kūrėjai savo išradimus nuolat tobulina. Dabar jau išbandytos lustinės laboratorijos, galinčios nustatyti žmogaus rūgščių-šarmų pusiausvyrą, įvertinti, ar organizme nėra metalų sankaupų, išmatuoti cukraus lygį kraujyje. Lustinės laboratorijos tiria ir organizme esančius toksinus, proteinus, antikūnus, oligonukleotidus.
Visai neseniai J.T.McDevitto vadovaujami mokslininkai jau pradėjo kurti ir ląstelių lygmeniu tyrimus atliekančias mini laboratorijas, kurios sugeba atlikti imuninės sistemos testus ir nustatyti ŽIV. Beje, būtent pastarojo tipo lustų kūrimui Austine įkurta atskira laboratorija, kurios gaminiai jau išbandomi JAV ir kai kuriuose Afrikos regionuose.
“Šioje laboratorijoje sukurta mikro lustinė technologija leidžia paprastai, greitai ir efektyviai suskaičiuoti kraujyje esančius baltuosius kūnelius ir įvertinti, ar žmogus užsikrėtęs ŽIV arba serga AIDS. Šių prietaisų efektyvumas jau išbandytas Bostono ligoninėse, o taip pat – Botsvanoje esančioje ŽIV tyrimų laboratorijoje”, – skelbiama žurnale “The Science”. Pabrėžiama, kad ši technologija ilgainiui ne tik taps galingu visame pasaulyje naudojamu diagnostikos įrankiu, bet ir leis atlikti tokių medicininių tyrimų, kurių iki šiol apskritai nebuvo.
Pavyzdžiui, nano technologijomis pagrįstas lustas bus programuojamas, ir galės vertinti skirtingus baltymus, esančius žmogaus seilėse. Mokslininkai tikisi, kad šie tyrimai leis iš anksto numatyti paciento polinkį į širdies ligas ir infarktą arba diagnozuoti infarktą vos jam įvykus. Tam skirtas prietaisas, pavadintas “Cardius”, yra maždaug mokėjimo kortelės dydžio, bus veiksmingesnis, negu dabar veikiančios didžiulės ir sudėtingos laboratorijos pažangiausiuose medicinos centruose, o testui atlikti reikės tik kelių lašų seilių ir vos penkiolikos minučių, kad jos būtų ištirtos.
Unikali yra ir kita namų sąlygomis naudoti pritaikyta mini laboratorija, skirta vėžio prevencijai ir ligos eigos stebėjimui. Vien šiais metais tokio prietaiso dėka gali būti išgelbėta tūkstančiai gyvybių, mat technologija leis iš anksto numatyti burnos ar gerklės vėžio grėsmę ir užkirsti jai kelią. Mokslininkai skaičiuoja, kad per metus ši vėžio rūšis diagnozuojama maždaug 34 tūkst. amerikiečių, iš kurių per metus miršta 8 tūkst., o išgyventi ilgiau nei penkerius metus nuo diagnozės turi galimybę tik pusė sergančiųjų.
Naujoji technologija, kuri leis ne diagnozuoti jau atsiradusį susirgimą, o pastebėti patologiją, mirčių skaičių turėtų sumažinti bent perpus, mat laiku pašalinus į patologiją linkusias ląsteles (tam gali pakakti paprasčiausio ląstelių “nušlifavimo” be chirurginės intervencijos), vėžys nebesusiformuoja.
“Svarbiausia, kad šis išradimas atveria naujas galimybes diagnozuoti vėžį vien iš seilių. Vystant technologiją, iš tų pačių seilių bus galima nustatyti ir insulto pavojų, taip pat ir įvairias vėžio rūšis”, – teigia mokslininkai “The Science” žurnale.

Namų medicinos rinka auga žaibiškai

Miniatiūrinių namuose naudojamų laboratorijų kūrėjai neabejoja, kad šie prietaisai jau netrukus bus gaminami masiškai, o jų kaina bus prieinama ne tik išsivysčiusių šalių gyventojams. Kad šių išradimų ateitis – kiekvieno iš mūsų namai, neabejoja ir Pasaulinė sveikatos organizacija. Ji skaičiuoja, kad jau dabar mini laboratorijų kūrėjai yra vieni iš patentų lyderių Amerikoje, o tarp patentuotų ateities lustinių laboratorijų koncepcijų yra ir, tarkime, išradimai, leisiantys vertinti žmogaus metabolinę sistemą, žarnyno bakterijas ir kt.
Šių išradimų šviesią ateitį garantuoja ir gausus rėmėjų būrys. Pavyzdžiui, tarp J.T.McDevitto laboratorijų rėmėjų – Nacionalinis JAV sveikatos institutas, Billo ir Melindos Gates’ų fondas ir daugybė kitų.
Kad namų medicina sparčiai skinasi kelią į žmonių namus, liudija ir “PricewaterhouseCoopers LLP” tyrimai. Skelbiama, kad jau šiandien asmeniniams poreikiams pritaikytos medicinos rinka JAV vertinama apie 232 mlrd. JAV dol. ir artimiausiu metu turėtų augti maždaug po 11-15 proc. per metus.
Skaičiuojama, kad šios asmeniniams poreikiams pritaikytos namų medicinos rinkos vertė jau 2015 m. sieks 452 mlrd. JAV dol., ir apims visą pasaulį, ypač jei bus ištobulinti ir masėms pritaikyti būtent lustiniai prietaisai, namų sąlygomis leisiantys diagnozuoti ir stebėti įvairius susirgimus.
Pasak analitikų, be šių mikro laboratorijų, šiuo metu tobulinamos ir kitos namų medicinos technologijos – telemedicinos, sveikatos informacinių technologijų ir ligų valdymo paslaugų. Jų vertė šiandien siekia maždaug 4 mlrd. JAV dol., tačiau gali išaugti daugiau nei dešimteriopai ir jau 2015 m. siekti 100 mlrd. JAV dol.
Tai reiškia visiškai naujas galimybes net kompanijoms, kurios su medicina niekada neturėjo nieko bendro. Pavyzdžiui, nauji išradimai medicinoje gali tapti labai pelninga niša ryšio operatoriams, įvairių sensorių ir daviklių gamintojams, pagaliau – logistikos kompanijoms.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.