Psichinė sveikata
Kada visuomenei grąžinsime sergančiuosius psichikos ligomis?
Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ
Psichikos ligomis Lietuvoje dabar serga apie 6 proc. gyventojų, tačiau mokslininkai sako, kad jau 2020 m. šių ligų našta visuomenei padidės tris kartus.
Didėjančia progresija kylanti psichikos sveikatos sutrikimų kreivė akis bado gydytojams psichiatrams, kurie vis garsiau klausia: ar sugebėsime prisidėti, kad sergantieji grįžtų į sveikųjų visuomenę?
„Šiandien su depresija ar kitomis psichikos ligomis susirgusiais asmenimis tinkamai tvarkytis vis dar nemokame, kaip ir nesugebame jų išgydę integruoti atgal į visuomenę“, – tikina karjeros konsultantė Elvyra Andriuškevičienė, dirbanti VšĮ „Rastis“ (buvęs Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras), kuri 2001 m. teikė pagalbą asmenims su sunkiais psichikos sutrikimais (sergantiems šizofrenija ir pan.), o nuo šių metų ėmė teikti ir valstybės finansuojamą psichosocialinės reabilitacijos paslaugą, siekdama pacientų gydymą susieti su reabilitacija ir grąžinti juos į įprastą gyvenimą.
Du trečdaliai darbdavių, išgirdę mūsų įstaigos, iš kurios skambinu, pavadinimą, patikina, kad darbuotojų neieško, nors savo tinklalapiuose skelbia apie laisvas darbo vietas.
„Darbas visiems, taip pat ir žmogui, turinčiam psichikos ligą, yra svarbi gyvenimo dalis. Jis padeda palaikyti psichikos sveikatą, todėl praradus jį kenčia savivertė, pasitikėjimas savimi, o ilgesnį laiką nedirbdami jaučiame atotrūkį nuo darbo rinkos. Tačiau du trečdaliai darbdavių, išgirdę mūsų įstaigos, iš kurios skambinu, pavadinimą, patikina, kad darbuotojų neieško, nors savo tinklalapiuose skelbia apie laisvas darbo vietas. Tik trečdalis jų sutinka atverti savo įmonės duris žmonėms, kurie pasveikę ir pasirengę vėl įsilieti į darbo rinką. Taigi kur kas dažniau susiduriame su neigiamu darbdavių požiūriu, nors jis tik didina dirbančių naštą“, – apie darbdavių netoleranciją psichikos ligomis sergančių ir sunkiai į visuomeninį gyvenimą grįžtančių žmonių atžvilgiu pasakoja karjeros specialistė, kurios darbo praktikoje pasitaiko ir sėkmingos integracijos į sveikųjų visuomenę pavyzdžių.
Vienas jų – vaikų namuose augęs ir spec. mokyklą baigęs devyniolikmetis Julius (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Depresiją įveikęs, tačiau darbo patirties neturintis jaunuolis Psichosocialinės reabilitacijos centre praleido 10 mėnesių, per kuriuos buvo mokomas siūti, vėliau turėjo galimybę atlikti praktiką siuvimo įmonėje. Po trijų mėnesių darbdavys pasiūlė jam likti siuvykloje kaip pagalbiniam darbininkui. Vaikino darbas darbdaviui tiko, tik moteriškame kolektyve jis nepritapo. Tačiau darbdavys, matydamas jaunuolio norą ir pastangas, padėjo įsidarbinti kitoje įmonėje.
Sėkmės istorija šį atvejį galima vadinti dar ir todėl, kad, pamatęs vaikų globos namuose augusio giminaičio norą ir užsidegimą kabintis į gyvenimą, drauge gyventi jį pakvietė vienišas dėdė. Ši istorija tik įrodo, kad sėkminga integracija galima ir būtina, tačiau vis dar trūksta žmonių supratimo ir geranoriškumo.
Psichikos sveikatos specialistai sutaria, kad psichikos sveikatos puoselėjimas gerina visos visuomenės gyvenimo kokybę bei psichinę gerovę.
Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, žmonės, turintys psichikos negalią, – itin prastai vertinama visuomenės grupė. Įprasta manyti, kad tokie asmenys turėtų gyventi izoliuotuose globos namuose ir pan. Tačiau Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija įtvirtina asmenų su negalia teisę gyventi savarankiškai ir įsitraukti į bendruomenę. Psichikos sveikatos specialistai sutaria, kad psichikos sveikatos puoselėjimas gerina visos visuomenės (taip pat ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių bei jų globėjų) gyvenimo kokybę bei psichinę gerovę.
Išeitis – psichosocialinė reabilitacija
Depresijos mastas Lietuvoje per pastaruosius 12 metų smarkiai didėjo: 2000 m. šimtui tūkstančių gyventojų teko 380 susirgimų, 2012 m. – jau 856, o šiuo metu sergamumo kreivė toliau kyla.
25 proc. žmonių, sergančių depresija arba turinčių nerimo sutrikimą, nemano, kad serga psichikos liga.
Tačiau tai – oficiali statistika, apimanti tik tuos pacientus, su kuriais susiduria psichikos sveikatos specialistai, o juk 25 proc. žmonių, sergančių depresija arba turinčių nerimo sutrikimą, nemano, kad serga psichikos liga. Taigi klausimas, koks procentas mūsų visuomenės iš tiesų serga šiomis ligomis, o savo nenoru jų pripažinti padėtį tik dar labiau sunkina.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 450 mln. planetos gyventojų kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos ar elgesio sutrikimų bent kartą gyvenime patiria kas ketvirtas pasaulio gyventojas, na, o psichikos sutrikimų našta sudaro apie 13 proc. visų pasaulio ligų. Manoma, kad iki 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 17 proc.
Pasak E.Andriuškevičienės, viena galimų išeičių – pakankamas dėmesys psichosocialinei reabilitacijai. Ji gali grąžinti žmogų į bendruomenę, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti, įsitvirtinti, pats išsilaikytų ir netaptų našta artimiesiems.
„Mums tai itin aktuali problema, nes šių ligų kreivė šalyje auga. Antra vertus, nepamirškime, kad vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis į medikus, nuveda savo vaikus pas psichologus, o tai taip pat augina bendrą statistiką“, – dėmesį atkreipia pašnekovė. Šiek tiek daugiau antidepresantų už lietuvius vartoja tik portugalai.
Antidepresantais sprendžiamos ne medicininės, o socialinės problemos.
Dėl milžiniškų sumų, skiriamų medikamentiniam psichikos ligų gydymui, viešojoje erdvėje piktinosi jau ne vienas šalies psichiatras ir psichoterapeutas, pabrėždamas, kad antidepresantais sprendžiamos ne medicininės, o socialinės problemos. Tokia praktika, priklausomybių psichiatro Dariaus Diržio teigimu, yra ydinga.
Tiesa, momentines problemas ji numalšina, bet, kaip pastebi psichoterapeutas Zenonas Streikus, asmenybės vaistai nekeičia, kaip ir jos gebėjimo tvarkytis su iššūkiais, stresu. Tai atsakymas, kodėl gyvybiškai svarbu užtikrinti psichologų ir psichoterapeutų paslaugų prieinamumą poliklinikose ir ligoninėse.
Svarbiausia pamoka dar neišmokta
Psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras pateikia pavyzdį, kad Norvegijos sveikatos sistemoje psichologiniams gydymo metodams skiriama tiek pat lėšų, kiek ir gydymui antidepresantais. Panaši situacija susiklosčiusi ir Jungtinėje Karalystėje (jos vyriausybė dar 2009 m. investavo 170 mln. svarų į psichologines terapijas depresijai gydyti). O kas siūloma Lietuvoje? Atrodo, kad, be medikamentinio psichikos ligų gydymo, pasirinkimo tiesiog nėra.
Tiesa, su maža išlyga dailės terapijai, kuri kompensuojama valstybės. Psichologai ir buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sutaria, kad sergantiems vaikams ji kur kas veiksmingesnė nei psichologo konsultacija: mažieji pacientai jos metu kur kas lengviau atsiveria, tai įrodyta ir moksliškai.
R.Šalaševičiūtė neabejoja, kad jau netolimoje ateityje psichologų paslaugos bus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tačiau kada laukiami pokyčiai bus įgyvendinti – po trejų, penkerių ar 10 metų, pasakyti sunku. Esminė kliūtis – valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų negebėjimas susikalbėti. Susidariusi situacija panašėja į I.Krylovo pasakėčią, kai kiekvienas paiso tik savo interesų ir nenori vienas kito klausyti.
Milijonai eurų vis dar išleidžiami institucinės globos įstaigoms statyti ir renovuoti, nors ES įsipareigojimai žada visai ką kita.
Kitas aspektas, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, besirūpinančios socialine globa, projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavę apie 20 mln. eurų, 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą. Pasak Žmonių su proto negalia palaikymo centro (angl. Mental Disability Advocacy Center, MDAC) atstovų, milijonai eurų vis dar išleidžiami institucinės globos įstaigoms statyti ir renovuoti, nors ES įsipareigojimai žada visai ką kita (iki šiol išlieka psichosocialinių paslaugų trūkumas).
Nors šiuo aspektu Lietuva nėra labai išskirtinė – tokia tendencija pastebima ir kitose šalyse. Tačiau kaip žadame iki 2020 m. 40 proc. sumažinti neįgalių suaugusių asmenų ir 60 proc. vaikų, patenkančių į institucinę globą, skaičių?
Šiandien paslaugos žmonėms, turintiems psichikos ir proto negalią, šalyje padalytos tarp trijų ministerijų, nes skirtingos įstaigos turi rūpintis šių žmonių kasdienėmis reikmėmis, socializacija ir sveikatos priežiūra. Vienintelė šviesa tunelio gale tik ta, kad į dienos stacionarus (centrus) pacientams ir jų artimiesiems nebereikia važiuoti į kituose miestuose ar rajonuose esančias psichiatrijos ligonines, kuriose vienintelėse buvo teikiamos psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos. Pacientams sudaroma galimybė išlikti namų aplinkoje, jie neatitrūksta nuo šeimos ir įprastos kasdienybės.
Pasidomėjus, kodėl žmonės delsia kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė paaiškino, kad bijoma rizikuoti savo darbo vieta: „Jei asmuo nusprendžia gydytis, į psichologo konsultacijas, psichoterapiją vaikšto privačiai, taigi oficialių diagnozių nėra. Todėl ir tiksli statistika, kiek asmenų serga ar turi psichikos sutrikimų, Lietuvoje nežinoma.“
Taigi esminis klausimas, kada grąžinsime visuomenei psichikos ligomis sergančius asmenis ir paseksime geraisiais pavyzdžiais – Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Suomijos, Islandijos, padariusių pažangą psichikos sveikatos srityje, ir toliau lieka neatsakytas.
Aktualusis interviu
Į „Veido“ klausimus atsako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos
klinikos docentas dr. Arūnas Germanavičius.
– 5,5 proc. Lietuvos visuomenės serga psichikos ligomis. Koks sergamumas kitose ES šalyse?
– Gyventojų sergamumas depresija Lietuvoje nuo Vakarų Europos skiriasi ne taip smarkiai, bet ligotumas žmonių, kurie serga ir jų liga tęsiasi keletą metų, gerokai didesnis. Lietuvos, priešingai nei Vakarų Europos, situacija prastesnė, nes netaikome psichosocialinės pagalbos metodų. Psichiatrijoje labai svarbu sudaryti kiekvienam pacientui individualų gydymo planą, gydymą pritaikyti atsižvelgiant į paciento amžių, specialiuosius poreikius, somatinę būklę, kitas ligas, kuriomis pacientas serga.
– Kokios priežastys lemia didėjantį gyventojų sergamumą psichikos ligomis?
– Psichikos ligos yra nepaprastai paplitusios ir gali paveikti kiekvieną. Prie to prisideda spartėjantis gyvenimo tempas, negerėjantis psichologinis klimatas darbe, ypač mieste. Įmonėse, kurios sunkiau verčiasi ar atsiduria ties ekonominio išlikimo riba, darbdavių spaudimas didesnis. Taip pat – metų metais neišsprendžiamos šeimos problemos. Priminsiu, kad tokia depresija sukelia dėmesio, atminties ir nuotaikos sutrikimus, didina nuovargį, nerimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą. Ši liga pakerta darbingiausio amžiaus žmones (18–45 m.), todėl reikėtų būti atidesniems sau ir savo aplinkos žmonėms.
– Kuo graso negydoma liga?
– Ilgą laiką negydoma depresija gali pasireikšti psichoze – depresinio turinio kliedesiais ar haliucinaciniais pojūčiais kūne: žmogui ima atrodyti, kad jo kūnas nyksta, kad nebeveikia plaučiai ar kad jis miršta. Atsisakoma ne tik gydymo, bet ir maisto. Kartais tai pasireiškia perdėtu kaltės jausmu dėl nebūtų dalykų. Didžiausios bėdos kyla, kai negydoma depresija vis praskiedžiama alkoholiu. Vis dėlto depresija – išgydoma liga. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti jos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą.
– Medikai skundžiasi, kad sergantieji psichikos ligomis gana dažnai ieško kitų ligų, taip kankindami ne vieną specialistą. Ar galima depresiją supainioti su kita liga?
– Reumatinės ar endokrininės ligos išties gali priminti depresiją, todėl gydytojas neurologas turėtų profesionaliai atlikti savo darbą, atmesdamas kitas ligas. Skydliaukės veiklos sutrikimas ar galvos smegenų auglys kai kada savo simptomais gali panašėti į depresiją.
– Psichikos ligos – bene labiausiai stigmatizuotos. Kokia pacientų reakcija išgirdus, kad jiems reikia gydytis?
– Stigma egzistuoja iki pat šiol, todėl visiems susiduriantiems su psichiatrija pirmą kartą, tai yra didžiulis stresas, nežinomybė. Keliami klausimai, kaip reikės toliau dirbti, jei apie ligą sužinos bendradarbiai, ir pan. Dažniausiai pacientai renkasi slėpimo taktiką. Iš dalies suprantama, kodėl žmonėms šis kelias patrauklesnis, tačiau dažnai liga vis tiek išaiškėja, o sergančiajam tai nėra geriausias kelias. Nežinodami, kad žmogus ligotas, aplinkiniai gali su juo netinkamai elgtis.
– Dažnai sergantysis atsisako kreiptis į medikus. Ką patartumėte tokio žmogaus artimiesiems?
– Su baime kreiptis į psichikos sveikatos specialistus žmonės susiduria daugelyje šalių. Šioje situacijoje artimieji, konsultuodamiesi su medikais, pasitelkia visus įmanomus būdus. Svarbu žinoti, kaip su pacientu kalbėti, kaip jį motyvuoti, kad žmogus nebijotų ieškoti pagalbos.
– Ar dažnai savo darbo praktikoje pastebite užleistos ligos atvejų?
– Pastebime smarkiai didėjantį piktnaudžiavimą raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais tarp vyresnio amžiaus moterų. Gydytojai šių medikamentų išrašo pernelyg dažnai, todėl jų veiksmingumas sumažėja. Pacientams išsivysto depresijos požymiai, tenka gydyti priklausomybę. Tik ją išgydžius galima imtis depresijos.
– Kaip vertinate nuo depresijos gydomų pacientų pagijimo sėkmę? Kas galėtų ją paspartinti?
– Kaip matyti iš kompleksiškai gydytų pacientų, sergančių sunkiomis depresijos formomis, kuriems buvo taikomos visos iki šiol Lietuvoje buvusios prieinamos gydymo priemonės, tik dviem trečdaliams gydymas buvo efektyvus, o trečdaliui nedavė laukiamų rezultatų, todėl labai padidėjo savižudybių rizika. Jei tik valstybė kompensuotų efektyvaus individualaus gydymo plano sudarymą, remiantis paciento DNR tyrimais, tiems, kuriems tai yra reikalinga, Lietuvoje gerokai padaugėtų nuo depresijos išgydytų žmonių.
– Kodėl Lietuvoje psichologų paslaugos vis dar nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)?
– Sveikatos apsaugos ministerija iki galo nesusitaria su politikais. Nepasiektas konstruktyvus sprendimas, kuris valstybėje galėtų išspręsti ne vieną svarbią problemą. Tai paaiškina, kodėl psichologai ir psichoterapeutai mieliau imasi privačios praktikos. Psichoterapija įteisinta ir kompensuojama iš PSDF, bet nėra psichologų ir psichoterapeutų, kurie dirbtų už tokį mažą įkainį. Sakome, kad ši paslauga visuomenei tiesiog neprieinama, priešingai nei vaistai.
Komentarai (3)
Komentuoti
Loading ...
Pavojingi trankvilizatoriai, kitaip vadinami anksiolitikai arba ataraktikai, grupe BENZODIAZEPINAI ir kiti, kurie sukelia dydeli pripratima ir priklausomybe, fizine ir psichine, atsisakymo sindroma ( abstinencija) kitaip vadinama lomkes. Pripratima sukelia gana sunki, jau po keleta savaiciu vartojimo rekomedojamos paros dozes, kai priprasit vartosit jau ne nuo tuos simptomus kurie buvo pries tai, o “gydysit” naujus simptomus, vis kelsit doze tam, kad pasiekti buvusio efekto bet tas efektas nepasekiamas, kad jaustumet save ne geriau, o neblogiau ! tai jau yra ne medicininis vartojimas, vartosit kaip narkomanai, nes narkotiku isdavimo vieta esme nekeicia, ar is pavartes ar is vaistines. Daugeli zmoniu daro klaida, kad vel ejna pas psichiatra ir jis vel israso trankvilizatori, dar pasunkinant jusu busena..kad atsisakyti nuo ju reikia kenteti savaites, ir tuo metu paremti organizma kitos nebenzodiazepininiu raminamuju grupes ir taip toliau, kol lomkes praies. atsisakyti gana sunkei net su pagalbiniais preparatais, lomkes gali buti ir 2 savaites ir menesi ir daugiau. Lomkes dazniausiai sunkesnes nei tie simptomai del kurios vartojat preparata. Psichiatrai daznai skyria tuos preparatus pacientams be visokiu normu, menesiui arba net puse meto vartuoti ir daugiau, to daryti visiskai negalima, tai yra dydele klaida skyrti tokius preparatus ilgesniam nei 10 – 14 dienu vartojimui, kai kuriuos maksimum menesi su kontrole, beda kad 70% psichotropiniu skyria ne psichiatrai , o seimos alegydytojai ir kiti alespecialistai, o kartais pardavineja vaistininkai be visokiu receptu. Dazniausiai skyria kai to visai nereikia, zmones vartoja ne pagal medicinines parodymus, vartoja ilgai, kai vartoja jaucia save blogai, tikrai nesveikai, nekalbu jau apie pripratima ir lomkes, tai jau isvis kitas reikalas. Trankvilizatoriai nieko negydo ir sveikesniais jus nepadarys.
Trankvilizatoriai seni, pagaminti 1950m – 1980m ir gana toksiski kaip ir antidepresantai. Sarase pirma ejna veikiamoji medziaga, skliaustuose pavadinimai ( originalai ir generikai )
diazepam ( apaurin, diazepeks, relanium, relium, seduxen,valium, Faustan, Lamra, Stesolid, Tranquase, Valiquid, Valtrax, Tranquirit, Vatran, Noan)
bromazepam ( lexotanil, Lectopam, Lexotan, Bromazanil, Durazanil, Gityl, Lexaurin, Lexomil, Lexostad, Normoc, Lexilium, Brazepam, Rekotnil, Bromaze, Somalium, Calmepam, Compendium, Creosedin)
lorazepam ir lopirazepam ( lorafen , LORANS, Ativan, Valeans, Tavor, Tolid, Somagerol, Laubeel )
alprazolam ( XANAX , XanaxXR, Frontin, xans, zans, alprax, cassadan, helex, zomiren, Esparon, Tafil)
clonazepam ( Klonopin, Rivotril )
clorazepate ( Tranxene, Novo-Clopate, clorazepate dipotassium )
Zolpidem ( ambien, Stilnox, Hypnogen )
Zolpiclon ( Somnols, Zopitin, Imovane )
tofisopam ( grandaxin, Emandaxin, Grandaxin, Seriel )
chlordiazepoxide ( Elenium, Librium, Multum, Radepur )
oxazepam ( tazepam, nozepam, Serax, Adumbran, Azotranquil, durazepam, Mirfudorm, Noctazepam, PRAXITEN, Sigacalm, Uskan )
estazolam ( Estazolam TC, desmethylalprazolam, ProSom, Eurodin
midazolam ( dormicum, Fulsed, Versed )
nitrazepam ( Eunoctin, Radedorm, Berlidorm )
triazolam ( halcion )
Flunitrazepam ( Rohypnol )
Temazepam (Normison, Restoril, Signopam, Euhypnos, Levanxol, Maeva)
medazepam ( Azepamid, Nobrium, Raporan, Ansilan, Mezapam, rudotel )
Buspiron ( Spitomin )
Lormetazepam ( loramet , noctomid, Ergocalm, Loretam , Minias, Dilamet, Sedaben, Stilaze, Nocton, Pronoctan, Aldosomnil, Ipnolor, Luzul )
Prazepam ( Reapam , Centrax, Demetrin)
Halazepam ( Paxipam, Alapryl, Pacinone )
Adinazolam ( Deracyn)
Flurazepam (Dalmane , Dalmadorm, Staurodorm )
Nimetazepam (Erimin)
Loprazolam (triazulenone) Dormonoct, Havlane, Sonin,Somnovit )
Clobazam (Frisium, Urbanol, Onfi , Tapclob )
nordazepam ( calmday )
dikalii clorazepas ( tranxene )
brotizolam ( lendormin )
zaleplon ( sonata )
Tetrazepam ( Mobiforton, Musaril, Rilex )
Pavojingu antidepresantu sarasas, kurie istverkia biologinius procesus nervu lastelese, griauna jusu nervus fiziskai, sukelia ligas, denervuoja organus, po ilgo vartojimo pradeda skaudeti organai, sukelia agresija, nemiga, impotencija, silpnaprotiste, zmogus praranda darbo igudzius, mokytis igudziu spraradimas, griauna jusu kuna ir smegeni, krenta endokrinine sistema, sirdies kraujagisliu sistema, vyrskinimo sistema, kepenu sistema, inkstai. Zmogus praranda savisaugos instinkta gali ir save nuzudyti ir kita. Psichotropines, psichoaktivios preparatai augina zudikus ir narkomanus. Amerikoje ir europoje stovi jouda zyme ant situ preparatu, tai yra auksciausia rizika, iskart pasakyta kad sukelia savizudybe, ir taip toliau. Tuo labiau iki 25 metu vartoti negalima. Taip pat sukelia galvos skausmus, viduriu uzketejima, o tai organizmo intoksikacija, nes toksinai turi isejti is zarnynos, o jie ejna atgal i krauja, tai burnos sausuma, kada seiliu nera dauginasi bakterijas ir grybelis, pavojus yra visam organizmui, nes jie kaip ir sakiau griauna normali neuronu funkcionavima. Antidepresantas problemu nesprendzia, nedaro zmogu sveikesni ar laimingesni,vartok tu nors keleta metu. Taip pat sukelia priklausomybe, atsisakimo sindromas, abstinencija baisi, paprastai “lomkes”. Nes lasteles po tokiu sintetiniu narkotiku nezino kaip jiems veikti ir atstatyti organizma beveik neimanoma po ilgo vartojimo. Pagal esme tai legalieji sintetiniai narkotikai is vaistines, kurie nieko neskyriasi nuo narkotiku is lauko. Psichotropus, tropus reiskia turi trauka prie psichikos. Psichoaktivus keciantis samone. Preparatai stipriai iejna i jusu homeostaze, keicia organizmo veikla, po antidepresantu vartojimo jau neimano atstatyti jusu organizma. Ir nei vienas specialistas tai ne imsis daryti, tai kainuoja brangiai ir neefektviai.
Sarase yra kaip tricikliniai ir MAO (monoaminooksidazes) antidepresantai, taip ir heterocikliniai (tetracikliniai) ir SASSI – Selektivieji Atgalinio Serotonino Suemimo Inhibitoriai ( inhibitoriai reiske blokatoriai ) arba kitaip vadinami SSRI – Selective Serotonine Reuptake Inhibitors, taip pat ir is kitu grupiu antidepresantai. Veikia jie visi plius minus vienodai, visi jie griauna neurolasteliu veikla, dopamino, seratonino, noradrenalino veikla, visa ta kas sukasi aplynk sinapse, tai priveda prie baisiausias pasekmes. Nes psichiatrai nieko protingiau sugalvoti iki siol negali.
Tai visi seni antidepresantai nuo 1950m iki 1990m.. Kai per 10 – 15 metu farmkompanijai baigiasi licenzija , jie sukuria nauja preparata truputi pakeites formule, kurie veikia ne tai kad negeriau, o ir blogiau. Visa ta darosi tam kad uzdirbti pinigus, nes kai kitas farmkompanijas pradeda gaminti pigus generikus, originalus preparatas parduodasi blogai. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka, nes atgal kelio praktiskai nera. Laime kitoje puseje. Vaistu psichiatrai neturi, tik neurutropiniai nuodai, neuroleptikai, antidepresantai, trankvilizatoriai, kurie problemu nesprendzia ir tikrai negydo.
Fluoxetine ( PROZAC, fluctin, Flux, Magrilan, Sarafem, Fluvanna )
Paroxetine ( PAXIL, SEROXAT, Arketis, Rexetin, Adepress )
Citalopram ( CELEXA, Cipramil, Pram, Ciral, Seropram, Cipram, Sepram)
Escitalopram ( CIPRALEX, Elicea, ESTAN, ESCITIL, Lexapro, Adescilan, Norestal, Sipralex, Sipralexa, Esipram, Seroplex )
Sertraline ( ZOLOFT, Stimuloton ,Asentra, seralina, Aleval )
Mirtazapine ( Remeron, MIRTASTAD, Mirzaten, Esprital )
Tianeptine ( Coaxil, Stablon,Tatinol, Tianeurax, Salymbra )
Duloxetine ( Cymbalta ,Dulasolan, Dulsevia, ONELAR, DuloxetineTeva )
Venlafaxine ( Efexor, Effexor XR, Elify, Lanvexin, Alventa,Viepax )
Desvenlafaxine ( Pristiq, Desfax )
Milnacipran ( Ixel, Savella, Dalcipran, Toledomin )
Trazodone ( Trittico retard ,Trittico AC )
Etoperidone (Axiomin, Centren, Depracer, Etonin, Etoran, Staff, Tropene)
Mianserin ( Depnon, Lantanon, Lerivon , Lumin, Norval, Tolvon )
Agomelatine ( Valdoxan, Melitor, Thymanax )
Vortioxetine ( Brintellix, Trintellix )
Vilazodone ( Viibryd )
Bupropion ( Elontril, Wellbutrin, Zyban)
Atomoxetine ( Strattera )
Maprotiline ( Deprilept, Ludiomil, Psymion)
Fluvoxamine ( Fevarin, Faverin, Floxyfral, Dumyrox, Luvox )
Amitriptyline ( Saroten, Sarotex, Elavil, Endep )
Amineptine ( Survector, Maneon, Directim, Neolior, Provector, Viaspera)
Dapoxetine ( Priligy, Westoxetin, Dumax, Duratia, Kutub, Lejam )
Clomipramin ( Anafranil )
Imipramin ( Neurax )
Nortriptyline ( Noritren, Nortrilen )
Desipramine (desmethylimipramine, Norpramin, Pertofrane)
Dosulepin ( dothiepin, Prothiaden, Dothep, Thaden, and Dopress
Reboxetine ( Edronax )
Oxitriptanum ( Triptosan )
Doxepin (DoxepinDura)
Amoxapine ( Asendin, Asendis, Defanyl, Demolox )
Moclobemide ( Amira, Aurorix, Clobemix , Depnil, Manerix )
Pirlindole (Lifril, Pyrazidol)
Metralindole ( Inkazan )
Phenelzine (Nardil, Nardelzine)
Tranylcypromine ( Parnate )
Selegiline ( Emsam )
Pavojngi neurolpetikai (antipsichotikai)
Tai dydele psichiatrijos artilerija, atrado neurolpetikus atsitiktinai kaip ir antidepresantus.
Visu psichiatriniu psichoaktiviu tableciu,veikiamo metodas plius minus vienodas,visi jie griauna neurolasteliu veiklos funkcijas, griauna biologinius procesus lastelese.
Is pirmo nuo 1930 – 1950m psichiatrai dare zmonems operacija, vadinasi lobotomija, tai kai su virbalais per akys plakdavo smegenus, arba dalino smegenus, tas profesoris kuris operacija gavo nobelio premija, paskui kai mirties atvveju pasieke milijona, uzdraude, tada psichiatrai ir farmkompanijos sugalvojo preparata kuris ispirmo buvo kaip priesparazitinis kiaulems,sintezavo is jo neuroleptika, paziurejo kad kiaulems tai veikia kaip elektrosokas, o zmonems kaip lobotomija, ir 1950m sukure pirma sintetine neuroleptika (dar vadinasi chemine lobotomija), kad sustapdyti zmogu kuris turi psichikos sutirkimo simptoma, pvz psichoze, pirmas neuroleptikas buvo Chlorpromazinas (aminazinas, thorazinas ) nauduojamas iki siol..viska ka daro neurolpetikai tai stipriu cheminiu blokoja nervu pralaiduma, zaloja fiziskai nervus (nervu magistrales) ir visa organizma, organai negali veikti be geros nervu pralaidumo. Psichiatrai ta preparata taiko kaip suaugusiems, taip ir vaikuciams, bet parodyti nors viena isgydyta vaika ar suaugusi negali, nes priesparazitinis dazas kialuems, zmogu gydyti negali, per 200 metu psichiatrai neisgyde nei vieno zmogaus, yra toks neurolpetikas kaip promazinas, amerikoje taiko tik gyvunus ir paukscius “gydyti”, pvz kad papugas neislupinetu plunksnos, kitose salise ir zmonems taiko ir ipac vaikuciams , kurie turi bloga nuotaika, neklauso tevelius, arba turi daug energijos ir nenori klausyti mokytojus. Stato ADHD, autizma, ir pirmin.
Neuroleptikai griauna normalu nervu pralaiduma, zaloja nervu magistrales fiziskai, ir pasekmes tokias, kad zmogui atsiranda cheminis parkinsonizmas,akatizija, diskenzija, raumenu paralizavimas, kai zmogus negali nei stoveti nei guleti, nei sedeti, minasi is vienos kojos i kita, ne kontroliojamai kazka daro ir kada pilnai suzaloti nervu magistrales, organizmas nauduoja papildomus nervu kanalus, vadinasi kolateraliai, o ten jau kaip daejs nervu impulsas is smegenu ir atgal, taip daeis.. jus galit matyti tokiu zmoniu kuriems yra nekontroliojama veidos mimika, veido raumenai suzaloti, leizuvis islenda, akys islenda, seiles iki grindo ir taip toliau, tai viskas yra neurolpetiku pasekme, ir daznai visam gyvenimui, nepagydomai, vadinasi veliavoji diskenzija, ekstrapiramidines sutrikimimai. Kunas negali normaliai funkcionoti, skraida rankos, dreba kojos. Zmogaus kunas kuris vartoja neurolpetikus, griaunasi, prasideda depresijos, baime, haliucinacijos, kledesiai. O psichiatru teorija tokia kad zmogus tai gyvunas, ir jeigu jus pradesit griauti nervu pralaiduma, manipulioti su neurotransmiteriais synapse ir tarp lasteliu, tada jus kazka galit pagerinti, istikruju nieko tokio nera. Viskas prie ko priveda psichiatrija tai invalidumas. Vaikas kuri maitina su neurolpetikais pradeda neteisingai augti, smegenise atsyranda tustybes, vaikas tampa invalidas, zmogus kuris vartoja neuroleptikus be tu zalojimu kuriuos ivardinau virsuje, gali mirti iskart pvz nuo infarkto, net nuo silpniausiu neuroleptiku.
Chlorpromazine ( Aminazine, Thorazine, Largactil, Chlor-PZ, Klorazine, Promachlor, Promapar, Sonazine, Chlorprom, Chlor-Promanyl )
Haloperidol ( Haldol, Senorm, HaloperidolRichter, HaloperidolDecanoate )-
Quetiapine ( Seroquel, Ketipinor, Kventiax, Hedonin, SeroquelXR ) -
Clozapine ( Leponex, Alemoxan, Clozaril )
Olanzapine ( Zyprexa, Zalasta, Lapozan, ZyprexaVelotab, Zolafren, Zolaswift, ZYPADHERA )
Risperidone ( Rispolept, Risperdal, Medorisper, Rispoleptconsta, Aleptolan, Risset, Rispen ) -
Paliperidone ( Xeplion, Invega )
Cariprazine (Vraylar)
Lurasidone ( Latuda )
Ziprasidone ( Zeldox, Zypsilan, Geodon, Zipwell )
Iloperidone ( Fanapt, Fanapta, Zomaril )
Asenapine ( Saphris, Sycrest )
Lumateperone ( Lumateperon )
Sertindole ( Serdolect, Serlect )
Amisulpride ( Solian, Deniban, Amazeo, Amipride ,Amival, Soltus, Sulpitac, Sulprix, Socian )
Aripiprazole ( Abilify, AbilifyMaintena, Aricogan, Arisppa ,Lemilvo, PAXIFOR )-
Brexpiprazole ( Rexulti )
Thioridazin ( Melleril, mellaril, Sonapax, Thioril)-
Periciazine ( Neuleptil, Aolept, Apamin, Nemactil, Neulactil, Periciazinum, Propericiazine )-
Tiapride ( tiapridal, Italprid, Sereprile, Hipokin, Tialaread, Tiaryl, Tiaprim, Tiaprizal, Sereprid )-
Sulpiride ( Eglonyl, Dogmatil, Dolmatil, Espiride, Modal, Prometar, Sulpor )
Flupentixole ( Fluanxol, Depixol)
Chlorprothixene ( TRUXAL, Cloxan, Taractan )-
Promazine (Sparine)
Levomepromazin ( Tisercin ,Nozinan, Levoprome, Detenler, Hirnamin, Levotomin, Neurocil )
Zuklopentixole ( Cisordinol, Clopixol, Acuphase, CisordinolAcutard, CisordinolDepot )
Sultopride ( Barnetil, Barnotil, Topral)
Clopenthixole ( Sordinol )
Trifluperidol ( Triperidol )
Trifluoperazine (Triftazin, Eskazinyl, Eskazine, Jatroneural, Modalina, Stelazine, Terfluzine, Trifluoperaz ) -
Thioproperazine ( Cephalin, Majeptil, Thioperazine, Vontil ) -
Fluphenazin ( Moditen depo , Prolixin )
Perphenazin ( Trilafon, Trilifan, Etaperazine, Ethaperazine, Decentan, Emesinal, Fentazin, Perphenan ) -
Perazine ( Taxilan )
Trifluopromazin ( Siquil, Psyquil, Clinazine, Novaflurazine, Pentazine, Terfluzine, Triflurin, Vesprin )
Melperone ( Bunil, Buronil, Eunerpan )
Cyamemazine ( Tercian, cyamepromazine )
Melitracen (Adaptol, Dixeran, Melixeran, Thymeol, Trausabun)
Azaperone ( Stresnil, Fluoperidol )
Carpipramine ( Prazinil, Defekton )
Clocapramine ( Clofekton, Padrasen )
Mosapramine ( Cremin )
Pimozide (Orap)
Pipamperone ( carpiperone, floropipamide, fluoropipamide, Dipiperon, Dipiperal, Piperonil, Piperonyl, Propitan.
Pipotiazin ( Piportil , longum )
Droperidol ( Dehydrobenz peridol, Inapsine, Droleptan, Dridol, Xomolix, Innovar )
Benperidol ( Frenactil, Glianimon )
Fluspirilen ( Imap )
Timiperone (Celmanil, Tolopelon )
Bromperidol ( Impromen , Bromidol, Bromodol )
Penfluridol ( Semap, Micefal, Longoperidol )
Molindone (Moban)
Methoprazine ( Methotrimeprazine, Apo-Methoprazine )
Methophenazine ( Frenolon, Metofenazate, Metophenazate, Metofenazato, Metofenazatum
Dixyrazin ( Esucos )
Carbidinum ( Dicarbine dihydrochloride )
Prochlorperazine ( Metherazinum, Chlormeprazine, Chlorperazin, Compazine, Dicopal, Nipodal, Novamin,Compro, Prochlorpemazine, Stemetil, Temetil, Stemzine, Buccastem, Phenotil)
Alimemazine( trimeprazine, Methylpromazine, Nedeltran, Panectyl, Repeltin, Therafene, Theraligene, Theralen, Theralene, Vallergan, Vanectyl, Temaril) -
Remoxipride (Roxiam)
Zotepine ( Losizopilon, Lodopin, Setous, Zoleptil )
Perospirone (Lullan)
Blonanserin (Lonasen)
Piperacetazine (Quide)
Pipamazine (Mornidine, Mometine, Nausidol )
Tiotixene ( Thiothixene, Navane )