Ar kas prisimena, kad dabartinė valdančioji koalicija turi pavadinimą – Permainų?

Kiek jis atitinka realybę praėjus beveik trejiems iš ketverių kadencijos metų? Prasidedant Seimo rudens sesijai parevizuokime, ką ji žadėjo pradėdama kadenciją. Juolab gali būti, kad kas padaryta – tas padaryta: didelių vilčių į paskutiniuosius, priešrinkiminius kadencijos metus dėti negalima. Oficiali Seimo statistika rodo, kad priešrinkiminiais 2008-aisiais Seime socialiniai ir žmogaus teisių klausimai tarp visų priimtų teisės aktų sudarė beveik ketvirtadalį – 23,7 proc. Deja, didžioji jų dalis buvo populistiniai, neadekvatūs ekonominei situacijai, o ypač jos prognozėms – sprendimai ilginti ir didinti motinystės išmokas, kelti valdininkų ir mokytojų algas.
Kadencijos viduryje parlamentarai rinkėjus užmiršta – 2010 m. daugiausiai teisės aktų priimta dėl paties Seimo veiklos, bet imtos judinti ir kai kurios mirtinai pribrendusios sisteminės reformos. Tačiau ar užteks politinės valios priimti joms reikalingus teisės aktus prasidėjusioje rudens sesijoje?

Palikimas: ką rado, tą paliks

Pradėkime nuo to, nuo ko pradėjo ši valdančioji koalicija – nuo palikimo revizijos. Prieš trejus metus tuomet nauji valdantieji, centro dešinieji, Vyriausybės veiklos programoje skundėsi iš socialdemokratų paveldintys “sunkią naštą visuomenę slegiančių neišspręstų problemų ir socialinių negerovių”. Pirmučiausia bėda įvardytas “valdžios atstovų ciniškas savanaudiškumas, valdžios įstaigų veiklos neskaidrumas ir suvešėjusi korupcija”.
Deja, situacija pakito nedaug. Tik keli pavyzdžiai. Korupcijos skandalas Sveikatos apsaugos ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasose, už pavaldinio nuodėmes atsistatydina sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Bet ligonių kasos toliau perka prašmatnius automobilius, sveikatos draudimo lėšas deda į banką, o krizės prispausti ligoniai patys prisimoka už gydymą. Ką jau minėti istorijas, kai tuomečio Seimo nario Lino Karaliaus šeimos nariai pamaloninami 20 tūkst. Lt nesamam projektui. Ūkio ministras Dainius Kreivys priverstas pasitraukti iš posto paaiškėjus, kiek skyrė pinigų savo šeimos įmonėms, tačiau premjeras susikompromitavusį eksministrą pasikviečia į visuomeninius patarėjus.
Seimas ne vienos sesijos prioritetu skelbė kovą su korupcija, priimta nemažai “korumpulus” varžančių įstatymų, tiesa, dažnai prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva, Seimui stengiantis trūks plyš sušvelninti jos siūlymus, kaip kad buvo griežtinant bausmes už finansinius nusikaltimus. Gal todėl korupcijos suvokimo indekse ženklių pokyčių į gera nėra, o šešėlinės ekonomikos dalis, Laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, stabiliai siekia apie 27 proc.
Antras prieš trejus su trupučiu metų įvardytas juodasis palikimas – “nevienodas ir interesų veikiamas teisingumas”. Čia vėl tenka priminti, kad permainos teismų sistemoje vyko dažniausiai prezidentės iniciatyva. Tačiau kol kas pasitikėjimas teismais tesiekia 15,3 proc., nors dabartiniams valdantiesiems perėmus valdžią jis siekė 21 proc. Mažai vertas teisingumas, kuriuo retas tiki.
Toliau buvo įvardytas “smunkantis ekonomikos prieaugis, žmones skurdinanti dviženklė infliacija”. Šiai valdančiajai daugumai teko nepavydėtinas pasaulinės krizės laikotarpis, tad negalima lyginti šio laikotarpio ekonomikos parametrų su ekonomikos burbulo laikais. Tačiau naktinė mokesčių reforma buvo klaida, kurią iš dalies pripažinę taisė patys valdantieji. Antra vertus, reikia įvertinti, kad Lietuva išvengė Graikijos padėties, tiesa, daugiau paprastų piliečių, o ne valdininkų ir viso viešojo sektoriaus sąskaita.
Jau prieš beveik trejus metus valdantieji buvo įžvalgūs ir skundėsi, jog palikimo gavo “gresiantį energetikos kainų šuolį”, tačiau nieko nepadarė, kad jo išvengtų. Išardytas “Leo LT” (taip pat spaudžiant prezidentei), suformuoti nauji dariniai. Tačiau kur dideli pinigai – ir dideli interesai, nesvarbu, kas valdžioje. Šilumos įstatymą (kurį taip pat parengė prezidentė), galėjusį sumažinti kainas vartotojams, interesų grupėms kol kas pavyko Seime užvilkinti.
Permainų koalicija skundėsi “didele ir nemažėjančia socialine diferenciacija, didžiuliu gyventojų emigracijos ir protų nutekėjimo mastu, piliečių ryšių su tėvyne ir valstybe silpnėjimu”. Geriau jau būtų nesiskundę, nes šie rodikliai ir dėl krizės, ir dėl valdančiųjų neįžvalgumo tik didėja. Tikrai ne tik krizė, bet ir cinizmas, savanaudiškumas, dvejopi standartai krizės akivaizdoje Vyriausybės, premjero, Seimo reitingus numušė iki nebūtų žemumų.

Kas gerai, kad padarė, o kas – blogai

Ką valdantieji nuveikė įgyvendindami savo pačių programą, Vyriausybės interneto svetainėje kruopščiai skaičiuojama. Tačiau ta diagramų ekvilibristika su realiu gyvenimu kai kur turi tiek pat bendra, kiek krizės įveikimo plano ataskaitos, kaip valdžia gelbėjo smulkųjį verslą, – nebent turimas omeny principas: nėra smulkiojo verslo – nėra problemos.
Laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė Vyriausybės programos esminių punktų vykdymo rezultatus suskirstė taip: gerai, kad padarė, blogai, kad padarė, blogai, kad nepadarė, gerai, kad nepadarė. “Kad reikia panaikinti apskritis, kalbėta seniai, bet ši Vyriausybė pagaliau tai padarė. Aukštojo mokslo reforma atrodė neįmanoma misija, o įvykdyta, ir jau yra teigiamų rezultatų”, – giria valdančiuosius R.Vainienė.
Tačiau kitų atliktų reformų sėkme ji abejoja: “Daug padaryta energetikos srityje, tik vargu ar galima už tai pagirti. Elektros srityje, mano vertinimu, atsirado ne gamybos ir skirstymo atskyrimas, o koncentravimas.” Tiesa, nemažai ekspertų, atvirkščiai, energetikos reformas priskiria prie Vyriausybės sėkmingų darbų.
R.Vainienei abejonių kelia valstybės įsitraukimas į kai kuriuos projektus, pavyzdžiui, “Rail Balticai” skirtos milžiniškos lėšos, pasistūmėta 7,5 km. Tačiau, kaip aiškina ekspertė, juk vis tiek kažkur arba vėžę reikės keisti, arba perkrauti vagonus, nes kroviniai vyksta ne į Lietuvą, o per Lietuvą iš Rusijos, kur vėžė nesikeis. Kur vyks tas keitimas, ten bus didelis ekonominis aktyvumas. “Rail Baltica” buvo suomių idėja estams.
Dėl neatliktų darbų didžiulius neigiamus padarinius, pasak LRRI prezidentės, sukels neįvykusios reformos socialinėje srityje. Viskas baigėsi tik pensinio amžiaus vėlinimu, o tai tėra vieno parametro keitimas. Didžiulis trūkumas – kad labai aktyviai žadėta gerinti verslo sąlygas, bet padaryta atvirkščiai. Seime galutinai sužlugdyta geležinkelio reforma. Tačiau R.Vainienė džiaugiasi, kad valdantieji neįvedė nekilnojamojo turto mokesčio, nors ketino tai padaryti, nes, jos manymu, tai nebūtų davę jokios naudos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tarp didžiausių darbų teisės srityje mini Baudžiamojo, Civilinio proceso kodeksų pataisas, ypač pailginant anksčiau nemotyvuotai trumpus senaties terminus, padidinant baudas už turtinius nusikaltimus, supaprastinant procesus, mažinant biurokratijos. Teismų įstatymu įtvirtintas teisėjų mobilumas leis teisėjus siųsti laikinai dirbti į tą teismą, kuriame bus padidėjęs krūvis. Prokuratūros įstatymo pataisos ne tik keis prokuratūros sistemą, bet ir didins atsakomybę.
O Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko manymu, vis dėlto didžiausia sėkmė, kad valstybė išgelbėta nuo finansinio paskendimo. “Tačiau dėl gyvenimo kokybės nepadarėm visko, ką žadėjom ir ko tikėjosi rinkėjai. Pagal ne demonstratyvių, o realiai padarytų darbų rezultatus, padarėm apie pusę darbų”, – vertina valdančiosios daugumos atstovas.

Biudžetas – pagrindinis sesijos darbas

Žinoma, pagrindinis prasidėjusios rudens sesijų darbas – valstybės, savivaldybių, “Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Uždavinys – suvaldyti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc.
“Apie 20 proc. pensijoms skirtų pinigų – skolinti. Taip negalima daryti. Reikia atsisakyti kelių laipsnių pensijų, mažinti motinystės išmokas, socialines išmokas, kurios skatina nedirbti. “Sodros” reformos projektas – gal devintas, bet vis neužtenka politinio ryžto ją daryti. Tokią reformą prieš rinkimus daryti sunku, nes daug politikų skaičiuoja: bedarbių su šeimos nariais – pusė milijono. Geriau pažadėti, kad bedarbių pašalpos didės. Tačiau iš kur?” – stebisi K.Glaveckas.
Mokesčių didinti neplanuojama. Didesnių pajamų ketinama šįkart griežčiau reikalauti efektyvinant valstybės įmonių darbą.
Opozicijos atstovė, Seimo vicepirmininkė “darbietė” Virginija Baltraitienė apibendrina: “Praėjo trys ketvirtadaliai šios kadencijos, ir nieko gero. Nedarbas, emigracija. Valdantieji nieko nepadarė, kad žmogus Lietuvoje galėtų gyventi ir užsidirbti.”
LLRI prezidentė R.Vainienė valdantiesiems taip pat siūlo tęsti pradėtas iniciatyvas dėl centralizuoto valstybės turto ir akcijų valdymo, kontroliuojančių institucijų pertvarkos, vykdyti valstybės tarnybos reformą. “Bet, atrodo, valdantieji vynioja meškeres ir ruošiasi naujam žūklės sezonui”, – pranašauja R.Vainienė.

Kadencijos – trys ketvirtadaliai, nuveiktų darbų – nė pusės

Prasidėjusi Seimo sesija žada daugiau priešrinkiminio rūpinimosi rinkėjais, nei vilties, kad bus imtasi esminių “Sodros” ir kitų reformų.

Permainų koalicija: darbai ir klaidos

Gerai, kad padarė
Suvaldyta finansų krizė
Pradėta aukštojo mokslo reforma
Įgyvendinama apskričių reforma
Priimtas antikorupcinių įstatymų paketas
Pradėtos permainos teismuose
Pradėtos permainos energetikos sektoriuje
Priimtas Statybos įstatymas

Blogai, kad padarė
Skubotai įvykdė naktinę mokesčių reformą
Daliai ekspertų kelia abejonių permainos energetikos sektoriuje
Kelia abejonių “Rail Baltica” ekonominė nauda

Blogai, kad nepadarė
Net neparengta esminė “Sodros” reforma
Pablogintos sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui
Žlugo darbo vietų kūrimo, emigracijos mažinimo projektai
Neįgyvendinta daugiabučių renovacijos programa
Neįvykdyta esminė viešojo sektoriaus optimizavimo reforma
Neįgyvendinta valstybės valdymo reforma
Nepriimtas Šilumos ūkio įstatymas

Gerai, kad nepadarė
Neįvestas ekonomiškai abejotinas nekilnojamojo turto mokestis

Ką privalo padaryti per Seimo rudens sesiją
Patvirtinti 2012 m. biudžetą su ne didesniu nei 3 proc. deficitu
Priimti esminės “Sodros” reformos projektą
Priimti Šilumos ūkio įstatymą
Priimti partijų finansavimo įstatymo pataisas, atsisakant juridinių asmenų finansavimo
Priimti dokumentus dėl naujos branduolinės jėgainės
Priimti teisėkūros įstatymą
Priimti teisės aktus dėl supaprastintų teritorijų planavimo procesų

Šaltinis: “Veido” kalbinti ekspertai, Seimo nariai

Prasidedančioje Seimo sesijoje, tikėtina, vėl bus prisiminti rinkėjai: priešrinkiminiais 2008 m. Seime vyravo socialiniai, o kadencijos viduryje – 2010 m. – Seimo vidiniai reikalai