Pasirodo, ne visi storuliai yra vienodai stori. Vieni yra tiesiog nutukę, o kiti jau kenčia nuo pavojingo metabolinio sindromo. Tai labai dažnas reiškinys, kuris gali neigiamai paveikti net nėštumo eigą.

Šiais laikais antsvoris – ne tik pagyvenusių žmonių bėda. Juo vis dažniau skundžiasi jauni žmonės ir net vaikai. Daugelis mano, kad nutukimas tėra kosmetinė bėda, esą užtenka pabadauti – ir gelbėjimosi ratas ant liemenį išnyks.

Tačiau grįžus prie buvusios mitybos svoris ne tik grįžta, bet ir padidėja. Mokslininkai patvirtino ryšį tarp nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, cukrinio diabeto, cholesterolio ir šlapimo rūgšties kiekio. Visi šie sutrikimai ir sudaro metabolinį sindromą, kuris pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu, riebalų sankaupomis pilvo srityje, gliukozės apykaitos sutrikimu, sutrikusiu kraujo krešėjimu ir uždegiminiais kraujo žymenimis.

Svarbiausia šio sindromo priežastimi šiandien laikomas teigiamas energinis balansas, t.y. kai gaunamos energijos kiekis viršija sueikvojamą. Ir dėl to kaltas nemokėjimas taisyklingai maitintis. Į nutukimą linkę žmonės dažniausiai neturi apie tai jokio supratimo. Jie paprastai nevalgo pusryčių, visą dieną badauja ir prisivalgo vakare. Tuo tarpu kita kategorija nutukėlių valgo visą dieną nesustodami, net patys to nepastebėdami. O ką jau kalbėti apie tas moteris, kurios valgo tam, kad nuslopintų stresą, pataisytų nuotaiką ir atsikratytų depresijos. Beje, storulių valgiaraštis taip pat yra išskirtinis, jame pilna kaloringų ir riebių produktų. Tai tiesus kelias į nutukimą ar metabolinį sindromą.

Kuo pavojingas sindromas

• Sutrinka riebalų apykaita. Kai nutukimas vadinamojo pilvinio tipo, riebalai kaupiasi ne tik išorėje, bet ir vidaus organuose, sunkėja kepenų, žarnų, inkstų ir kitų organų veikla, todėl sutrinka riebalų apykaita – padidėja blogojo cholesterolio kiekis, trigliceridų koncentracija ir sumažėja gerojo cholesterolio kiekis. Sutrikus riebalų apykaitai pažeidžiamas kraujagyslių vidinis sluoksnis, todėl didėja kraujospūdis.

• Atlikus kraujo tyrimą padidėja uždegimą rodantys žymenys (pavyzdžiui, C – reaktyvus baltymas), keičiasi kraujo krešėjimas ir atsiranda didesnė trombozės rizika.

• Inkstų pažeidimas. Šlapime randamas baltymas rodo sutrikusią inkstų funkciją.

• Vystosi atsparumas insulinui. Įprastai gliukozė per ląstelės membraną turi patekti į jos vidų tam, kad virstų energija. Tačiau insulinui atspari membrana nepraleidžia gliukozės į vidų, todėl jos kiekis kraujyje padidėja. Tuo tarpu ląstelė badauja ir siunčia SOS signalus į smegenis. Be to, įkandin gliukozės kraujyje padidėja ir insulino kiekis. Nuolat padidėjęs insulino kiekis kraujyje ir sukelia visas metabolinio sindromo ligas, tarp jų ir antrojo tipo cukrinį diabetą.

• Organizme trūksta ir vitaminų A, E, C, B12 ir magnio. Dėl magnio trūkumo atsiranda polinkis sirgti tromboembolija, gali pradėti trikti širdies ritmas.

Kaip nustatyti

Metabolinis sindromas diagnozuojamas tuomet, kai moters liemens apimčiai siekiant 80 cm aptinkami bent du kiti veiksniai:

• Padidėjęs kraujo spaudimas (>135 mm Hg viršutinis ar >85 mmHg žemutinis);

• Toks nutukimas, kai kūno masės indeksas yra didesnis nei 30 kg/m2 ir/ar didelis liemens ir šlaunų santykis ( >0,85).

• Trigliceridų (riebalų) koncentracija kraujo serume yra ≥1,7 mmol/l.

• Gerojo cholesterolio koncentracija – ≤1,1 mmol/l.

• Gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ≥ 6,1 mmol/l.

• Šlapimo rūgšties koncentracija > 420 mikromol/ l

Nėštumas ir sindromas

Jei metabolinio sindromo iki šiol išvengėte, jis gali atsirasti kartu su nėštumu. Mat tam tikros nėštumo komplikacijos ateityje gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis arba cukriniu diabetu. Nėštumas moteriai yra tarsi testas, pagal kurį galima prognozuoti, kokios sveikatos galima tikėtis ateityje.

Viena nėštumo komplikacijų – preeklampsija gali sukelti padidėjusį arterinį kraujospūdį, inkstų veiklos sutrikimus (tai rodo baltymas šlapime). Kitas lemtingas metabolinio sindromo pranašas – gestacinis (nėščiųjų) diabetas, kuris susijęs su padidėjusiu jautrumu angliavandeniams. To priežastis – placentos hormonas. Jeigu nėštumo metu moterį kamuoja padidėjęs kraujospūdis, tai gali būti vertinama kaip nepriklausomas širdies kraujagyslių ligų arba kaip besiformuojančio medžiagų apykaitos sutrikimo pranašas.

Metaboliniam sindromui atsirasti didelės reikšmės gali turėti vitaminų ir mikroelementų (ypač vitamino D, magnio, cinko, chromo) trūkumas nėštumo metu ir vaikystėje. Svarbios ir kitos priežastys, pvz., itin kaloringas maistas, mažas fizinis aktyvumas, lėtiniai uždegimai, didelis toksinų kiekis ir kt.

Akušeriams ginekologams nėščiųjų nutukimas ir metabolinis sindromas pirmiausia svarbus tuo, kaip jis paveiks nėštumą, gimdymą ir pogimdyvinį laikotarpį. Nėščioms aptukusioms ir nuo metabolinio sindromo kenčiančioms moterims dažniau gresia persileidimas, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, preeklampsija ir netgi sunkiausia jos forma  – eklampsija, gestacinis diabetas, vaisiaus pernešiojimas. Vaisius gali būti per mažo arba per didelio svorio.

Gimdymo metu į nutukimą linkusioms nėščiosioms gali sutrikti gimdymo veikla, atsirasti kraujavimas,  dažnesnės operacijos ir naujagimių gimdymo traumos.

Nestorėkite!

Norite sužinoti, kaip išvengti metabolinio sindromo? Stenkitės nesustorėti! Na, o jeigu sunku kovoti su paveldimu polinkiu storėti, yra dar vienas labai paprastas patarimas – venkite saldumynų ir valgykite dažnai (5–6 kartus per dieną), bet nedidelėmis porcijomis. Daugiau reiktų valgyti skaidulinių maisto medžiagų turinčių daržovių ir vaisių. Gresiant metaboliniam sindromui, neužtenka apriboti riebalų ir kalorijų kiekį, todėl derėtų kreiptis į dietologą. Jis dažniausiai sudaro tokią individualią dietą, kuri padėtų visiems laikams atsikratyti antsvorio.

Organizmui labai svarbu ir 30–40 min. fizinio krūvio. Fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje iki 40 proc. ir mažina riebalų kiekį iki 15 proc. Atliekant fizinius pratimus deginamos kalorijos, todėl krinta kūno masė. Tik reikia treniruotis reguliariai ir saikingai, o fizinį krūvį didinti pamažu, kad organizmas spėtų prie jo prisitaikyti. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo kasdienio pasivaikščiojimo, o vėliau įprasti dar ir treniruotis sporto salėje ar plaukioti baseine. Dėl fizinio krūvio geriausia iš anksto pasitarti su gydytoju, o per treniruotes – su treneriu. Tik pasikliaujant jų patarimais įmanoma normalizuoti kūno svorį nepakenkiant sveikatai, ypač nėštumo metu.

"Veido" archyvas