Patarimai, kaip elgtis griaudžiant ir žaibuojant
Per metus vidutiniškai bent 30 dienų griaudėja perkūnija. Kai oras pasidaro tvankus, o danguje ima blykčioti žaibai ir daužosi griaustinis, būkite budrūs ir atsargūs.
Pavojus iš nebegiedro dangaus
Žmonės labiausiai išsigąsta, kai žaibas nušviečia visą dangų ir pasigirsta stiprus perkūnijos trenksmas. Tačiau tuomet pavojus jau būna praėjęs, nes žaibo šviesa ir trenksmas mus pasiekia tuomet, kai išlydis būna įvykęs. Labiau reikėtų saugotis vertikaliai į žemę smingančio žaibo. Daugelis žino, kad perkūnijos metu negalima slėptis po aukštais medžiais, būti šalia metalinių konstrukcijų, pavojinga rankose laikyti metalinius daiktus ir net kalbėti telefonu. „Žaibas gali trenkti net į metalinį lietsargio smaigalį, todėl žaibuojant geriau juo nesinaudoti. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.
Žaibuojant, jei nėra kur pasislėpti, elkitės itin atsargiai: nemojuokite rankomis, nebėkite, nedarykite jokių staigių judesių.
Jei esate ne viena, o grupė žmonių, išsiskirstykite kas kelis metrus. Eiti galima tik esant neišvengiamai būtinybei. Kad žaibui būtumėte mažiausias taikinys, geriausia sustoti kuo žemesnėje atviroje vietoje, atsitūpti ant kojų pirštų, apglėbti rankomis kelius ir stipriai priglausti prie jų galvą.

Metaliniai daiktai, jei jų turite su savimi, gali prišaukti bėdą, nes į juos itin taikosi žaibas. Netgi skėtis, meškerė yra ypač pavojingi. Taigi, kol nenutiko nelaimė, padėkite juos kur nors nuošaliau.
Nesislėpkite po medžiu – nei po vienišu, nei ten, kur jų auga keletas. Ypač žaibus pritraukia ąžuolai, guobos, eglės, tuopos. Pasi
Sustokite ir, jei netoliese yra tiltas, slėpkitės po juo.
Skubiai išsemkite vandenį, jei valtis ar jachta toli nuo kranto.
Persirenkite sausais drabužiais. Atsisėskite kuo toliau nuo stiebo ant daiktų, kurie nelaidūs elektrai – kuprinės, gelbėjimosi liemenės ar batų. Patartina apsisiausti lietaus nepraleidžiančiu tentu ar skraiste taip, kad vanduo nutekėtų ne į vidų, o už borto. Svarbu, kad apsiaustas nesiliestų su telkinio vandeniu.

Atskiras blokelis
Kaip suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo žaibo
Žaibas gali pažeisti centrinę ir periferinę nervų sistemas, taip pat ir klausą, apakinti,  sulaužyti kaulus. Atsitikus tokiai nelaimei būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą (tel. 112, 03).
Jei žmogus judinamas neatsibunda, nekvėpuoja, neapčiuopiamas jo pulsas – greičiausiai ištiko klinikinė mirtis. Tuomet reikia kuo skubiau atlikti išorinį širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą ir nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
Esant pulsui ir žmogui kvėpuojant apžiūrima, ar nėra kitų sužeidimų. Nuo žaibo nukentėjusiesiems žaizdos gali būti elektros gavimo ir jos išlydžio vietose.
! Nebijokite liestis prie nukentėjusiojo nuo žaibo, žmogaus kūne elektra nesilaiko.

Dūmų detektoriai – gaisro sargai (blokas)
“Ar tiesa, kad savo namuose galima nesunkiai įsirengti prietaisą, perspėjantį apie gresintį gaisro pavojų”, – teiraujasi Virginija iš Kėdainių.
Kasmet per gaisrus žūsta apie pusšimtį žmonių, daug patiria traumas. Dažniausiai tragiškai baigiasi gaisrai, kai užsidega gyvenamasis namas naktį. Šių nelaimių išvengtume, jeigu namuose ar butuose būtų įrengtos apie gaisrą perspėjančios saugos sistemos arba kiekvienam prieinamas autonominis dūmų detektorius. Abiejų šių priemonių paskirtis – apie nelaimę įspėti kuo anksčiau. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą kokybiškai gali įrengti tik tos srities specialistai. Tuo tarpu autonominius dūmų detektorius labai nesunku įsirengti patiems.
Kaip sumontuoti ir prižiūrėti?
Paprastai dūmų detektoriai montuojami kiekviename kambaryje ir patalpoje. Kadangi dūmai ir karštis kyla aukštyn, dūmų detektorius reikia pritvirtinti prie lubų, kiek galima arčiau centro. Jeigu taip padaryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta, tuomet – ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų. Esant nuožulnioms luboms detektoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų taško. Nerekomenduojama detektorių tvirtinti virš dujinių ir elektrinių viryklių, prie židinių, vandens ir oro šildytuvų. Bent sykį per savaitę dūmų detektorius reikia patikrinti, ar jie veikia. Tam yra sukurtas specialus detektoriaus bandymo režimas. Tikrinant tereikia paspausti mygtuką, ir jei maždaug po 5–10 sekundžių pasigirsta garsinis detektoriaus signalas, vadinasi, detektorius veikia gerai. Be to, būtina nepamiršti ir kasmet pakeisti detektoriaus maitinimo elementų. Jie taip pat keičiami pasigirdus detektoriaus signalui (pypsint maždaug kartą per minutę), prieš tai įsitikinus, kad nėra kitų detektoriaus melagingo suveikimo priežasčių: patekusių smulkių vabzdžių, dulkių ar drėgmės. Autonominiai dūmų detektoriai neamžini, tad po dešimties metų jį turėtumėte pakeisti. Tvarkingai eksploatuojamas dūmų detektorius – tikras namų sargas, kuris nieko nelaukęs įspės ar pažadins jus 85 decibelų garsiniu signalu vos pajutęs savo veikimo zonoje atsiradusius dūmus.

Moters savaitgalis, Nr. 21