"Veido" archyvas

Viena aišku kaip du kart du net ir pirmagimį auginantiems tėvams, kad dantukai būtų sveiki, jais reikia rūpintis kasdien. Tačiau klausimų apie mažuosius perliukus iškyla ir daugiau, o draugų ir pediatrės atsakymai, žiūrėk, ima ir nesutampa. Bandysime jums padėti ir išsklaidyti sklandančius mitus.

Kada perliukas sužibės?

• Pirmieji dantukai turėtų išdygti apie šeštą mėnesį.

Tiesa. Tačiau nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradeda dygti pora mėnesių anksčiau ar vėliau. Kiekvienas mažylis yra skirtingas, jo vystimasis ir raida – taip pat. Retais atvejais (vienas iš 2–3 tūkstančių) mažyliai gimsta jau su dantukais, ir tai lemia tam tikri dantų raidos bei  dygimo ypatumai. Tačiau jaudintis neverta, paprastai tokie sutrikimai nereiškia nieko blogo.

• Pirmagimiui dantukai išdygsta anksčiau nei jo jaunesniems broliams ir seserims.

Mitas. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl ir dantukai išdygsta ne visiems vienu metu. Ir visai nesvarbu, kelintas vaikas šeimoje jis yra.

• Pirmajam dantukui nepasirodžius iki pirmojo mažylio gimtadienio, prapjaunamos dantenos.

Ir tiesa, ir mitas. Pieniniai dantukai paprastai išdygsta patys. Ir tik labai retais atvejais (kai susiformuoja dantų dygimo cistos ar kraujosruvos ir jos pradeda pūliuoti) gali prireikti tokios procedūros. Dažniau dantenos prapjaunamos, kai nepavyksta išlįsti nuolatiniams (ypač – protiniams) dantims.

• Anksčiau išdygę pieniniai dantukai anksčiau ir iškris.

Ir tiesa, ir mitas. Pieniniai dantys iškrenta tuomet, kai “ištirpsta” jų šaknys. Tai paprastai įvyksta pradėjus dygti nuolatiniams dantims, nes jie dygdami po truputį „tirpina“ pieninio danties šaknį. Jei anksti pradėjo dygti pieniniai dantys, gali būti, kad ir nuolatiniai dantukai išdygs anksčiau. Bet tai nėra taisyklė.

Sveiki dantys – paveldimi?

• Dantukų dygimo laiką, o vėliau ir jų polinkį greitai negesti lemia genai, t.y. jei tėvų dantys linkę gesti, tokie bus ir mažųjų.

Ir tiesa, ir mitas. Kadangi dantų ėduonį sukeliančias bakterijas vaikai gauna iš tėvų (tik ne su genais, bet ir bučiuojantis, aplaižant vaiko čiulptuką, šaukštuką), labai svarbi yra tėvų , o taip pat ir kitų mažylį prižiūrinčių asmenų burnos sveikata. Jei jų dantys nesveiki, tikėtina, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos ir vaikui. Bet tai tikrai nereiškia, kad mažo žmogučio  dantys būtinai suges. Jei vaiko dantys bus tinkamai prižiūrimi (net ir esant burnoje ėduonį sukeliančioms bakterijoms), dantys gali išlikti sveiki. Todėl tėvų pasiteisinimas, neva, mūsų dantys blogi ir nieko čia nepadarysi, tėra tik nevykęs pasiteisinimas. Taigi, viskas jūsų rankose.

Pirmasis šepetukas

• Dantukus reikia pradėti valyti vos jiems pasirodžius.

Tiesa. O jei tiksliau, juos reikia pradėti valyti dar prieš jiems pasirodant. Kai dantukai dar tik ruošiasi dygti, pats metas pradėti masažuoti dantenas audinio skiautele arba specialiu silikoniniu antpirščiu, skirtu pirmųjų dantukų valymui. Tokiu būdu vaikas bus pratinamas prie dantų valymo procedūrų, o pirmieji dantukai išdygs švarioje aplinkoje. Išdygus pirmiesiems dantukams juos reikėtų valyti kiekvieną dieną du kartus – ryte ir vakare prieš miegą.

• Pasta su fluoru gali pakenkti mažyliui.

Ir tiesa, ir mitas. Lietuvoje pernelyg gajus mitas apie fluoro žalą… Žinoma, ši medžiaga gali ir pakenkti, bet tik jos nuolat praryjant, ypač gyvenantiems tose vietovėse, kur fluoro yra daug geriamajame vandenyje, t.y. vakarų Lietuvoje (fluoro perteklius organizme neigiamai veikia nervų sistemą, kaulus, dantis, vaikams gali išsivystyti dantų fluorozė – rudi, dėmėti dantukai). Tačiau fluoras – labiau mažų dantukų draugas, nei priešas, mat jis kietina dygstančius dantukus, didina emalio atsparumą, dalyvauja danties kietumo atstatymo procese, mažina dantų paviršių apnašų prilipimą, stabdo apnašų bakterijų aktyvumą. Todėl vaikų odontologai, esant labai aktyviam ėduoniui ar didelei  ėduonies rizikai, net ir metinukui skiria pastą su fluoru. Tik tėvus įspėja, kad nepersistengtų tepdami pastą ant šepetėlio – pakanka pasta suvilgyti šepetėlio šerelius. Tuomet jei nemokantis burnytės skalauti mažylis ir nurys kruopelytę, tikrai nieko blogo neatsitiks.

Nedraugas buteliukas

• Naktį geriantiems mišinuko mažyliams dantukai genda greičiau.

Tiesa. Išdygę dantukai – tai ženklas, kad mažyliui po truputį reikia pereiti prie rimtesnio maisto, kurį reikia kramtyti.  Pasaulinė vaikų odontologų asociacija yra parengusi rekomendacijas tėvams, kuriose patariama vaikų, užpūtusių pirmojo gimtadienio torto žvakutes, nebemaitinti naktimis. Ir visiškai nesvarbu, ką mažylis geria – mišinuką, sultis ar mamos pieną. Visi šie gėrimai turi angliavandenių ir gali netinkamai vartojami pakenkti dantims, sukeldami taip vadinamą “buteliuko kariesą”. Mat burnoje esančios bakterijos (o jų dantų apnaše yra milijonai) maitinasi angliavandeniais, kurių apstu visur (ne tik saldumynuose). Angliavandeniai, patekę  į burną, skaidomi iki rūgščių, o rūgštys savo ruožtu ardo dantų emalį ir dantys pradeda gesti. Šiame procese labai svarbios seilės. Būtent jos padeda neutralizuoti rūgštis ir tokiu būdu neleidžia dantims sugesti. Tačiau nakties metu seilių išsiskiria labai mažai. Tad jei mažylis užmigs su pieno gurkšniu burnoje, ant išdygusių dantukų visai nakčiai užsidės “rūgšties kompresas”. Patikėkite, geresnių sąlygų dantų gedimui ir nesugalvosi. Tuomet visi mažylio dantukai sutrupa iki pat šaknų arba supūliuoja. O tokių vaikų gydytojai mato tikrai ne vieną ir ne du. Todėl jei nepavyksta mažyliui naktinio gėrimo atsisakyti, duokite nesaldinto vandens ar arbatos.

Dantys kalasi kaip plaktukais…

• Prasidėjęs intensyvesnis seilėtekis rodo, kad netrukus pasirodys dantukas.

Tiesa. Prieš išdygstant dantukui paprastai padidėja seilėtekis, paburksta ir tampa jautresnės dantenos. Vaikai pradeda kišti rankytes ir viską, kas pakliūna po ranka į burną, norėdami “pasikasyti” dantenas.

• Dantukų dygimas gali sukelti karščiavimą, vėmimą ar viduriavimą.

Ir tiesa, ir mitas. Šis klausimas sukelia daug diskusijų tarp pediatrų ir vaikų odontologų, todėl vienareikšmio atsakymo, ar taip yra iš tikrųjų, nėra.  Kartais pasitaiko, kad apsunkinto dantų dygimo metu vaikai sunegaluoja, bet ar visada dėl to kalti dygstantys dantukai, atsakyti sunku. Vieni pediatrai įsitikinę, kad dantų dygimas yra natūralūs procesas, neturintis neigiamo poveikio vaiko būklei. Kiti teigia visiškai priešingai – dėl dygstančių dantukų (ypač jei dygsta keli vienu metu) vaikas gali karščiuoti, būti irzlesnis, suskystėti viduriai. Ir tai nutinka pernelyg dažnai, kad galima būtų laikyti sutapimu. Taip pat dygstant dantims žymiai greičiau prilimpa įvairios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, ir kartais slogos tęsiasi tol, kol išlenda dantis.

• Sunkiai dygstant dantukams juos arba dantenas reikėtų tepti medumi.

Mitas. Medus – tai grynas angliavandenis, kuris labai kenkia dantims. Taigi skausmo nenumalšins, o žala dantukams bus didžiulė. Dygstančių dantukų skausmui malšinti galite įsigyti specialių tepaliukų vaistinėse. Šie tepalai neturi cukraus ir nekenkia dantims.

Gintarinis kramtukas

• Dantukų dygimo skausmus palengvina gintaras, pavyzdžiui, mažyliui ant kaklo užkabinti jo karoliai.

Tiesa. Tyrimais įrodyta, jog gintaras, ypač baltiškasis, turi daug gydomųjų savybių. Jis ramina, atpalaiduoja, gerai veikia virškinamąjį traktą, turi antibakterinių savybių, skatina gijimą. Todėl puikiai tiks besikalant pirmiesiems dantukams. Jei duosite mažyliui pakramtyti gintaro gabaliuką (o tai tikrai geriau, nei neturintis jokių gydomųjų savybių guminis kramtukas), rinkitės ne per mažą (gali iškilti pavojus, kad jį vaikas nuris) ir aptakų (kad nesusižeistų dantenų).