Daugelis kenčiančiųjų nuo alerginių ligų mano, kad vienintelė išeitis, norint suvaldyti ligą, yra vengti alergenų. Tačiau gydantis specifine imunoterapija alerginė sloga, konjunktyvitas, lengvos formos bronchinė astma gali pasitraukti net septyneriems metams.

Vilnietės Almos Rimeikienės dukrai Ugnei atopinis dermatitas buvo diagnozuotas iškart po gimimo. Vėliau alergija maistui stiprėjo ir mergaitė galėjo valgyti tik kruopas ir kelių rūšių daržoves. O sulaukus ketverių Ugnei dar išryškėjo ir alergija žiedadulkėms, dulkių erkutėms, gyvūnams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog alergija tokia stipri, kad alergenų skalėje net nėra tokių rodmenų. Ugnę nuolat vargino sloga, kuri po kelių dienų sukeldavo plaučių uždegimą. Be to, visas kūnas buvo nusėtas žaizdomis.
„Laikėmės griežtos dietos, gėrėme vaistus, vartojome įvairius purškalus ir hormoninius tepalus, tačiau liga progresavo. Buvo diagnozuota bronchinė astma, ir galiausiai Ugnei pradėjus lankyti penktą klasę gydanti medikė pasiūlė jai nustatyti neįgalumą“, – prisimena A.Rimeikienė.
Tačiau iš kitos alergologės sužinojusi, kad mergaitei galima taikyti imunoterapijos metodą, mama ryžosi jį išbandyti. „Gydytoja išskyrė stipriausią alergeną, į kurį Ugnės organizmas labiausiai reaguoja, ir jį mažomis dozėmis leisdavo po oda – pirmą pusmetį kas savaitę, o paskui kartą per mėnesį. Taip gydėmės trejus metus, tačiau jau po pusės metų baigėsi slogos, vėliau – ir alerginės reakcijos į maistą. Per tą laiką nė karto neteko gydytis plaučių uždegimo“, – pasakoja A.Rimeikienė.
Moteris džiaugiasi, kad dukra pagaliau gali gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, toks gydymas nėra pigus – per metus kainuoja apie 600 Lt, tačiau A.Rimeikienė būtų ir anksčiau negailėjusi jam pinigų, tik nė vienas medikas nepasakė, kad alergines ligas galima gydyti taikant imunoterapiją.
Žmonių, kenčiančių nuo alergijos ir nežinančių apie efektyvų jos gydymą, Lietuvoje tūkstančiai, nors pasaulyje imunoterapija taikoma jau šimtą metų.

Vienintelis efektyvus alergijos gydymas

Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvoje imunoterapija gydoma vos 300 pacientų, nors taikydami šį metodą mūsų medikai gyvenimą galėtų palengvinti dvidešimčiai tūkstančių žmonių. Be to, plačiau taikoma imunoterapija padėtų suvaldyti alergines ligas, kurios Europoje jau pasiekė pandemijos lygį. Mat jomis serga 150 mln. europiečių, o po penkiolikos metų daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Lietuvoje alergija taip pat vargina vis daugiau žmonių.
Šešiolikoje Europos Sąjungos šalių vykdyto „EuroPrevall“ maisto alergijos projekto metu nustatyta, kad mūsų šalyje alerginėmis ligomis serga 28 proc. 7–10 metų amžiaus vaikų, apie 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir apie 7 proc. naujagimių. Ištyrus 1500 Lietuvos vaikų, kurie buvo stebimi nuo gimimo iki 5–6 metų, nustatyta, kad dažniausiai alergines reakcijas jiems sukelia kiaušiniai, pienas, kviečiai, sojos, o vėliau – naminių gyvūnėlių kailis. Suaugusieji dažniausiai tampa alergiški riešutams, sezamams, pelynams, namų dulkių erkutėms.
Kenčiantiems nuo alergijos maistui imunoterapija kol kas negali padėti, tačiau tai labai efektyvus gydymas esant įsijautrinimui žiedadulkėms, dulkėms, pelėsių sporoms, grybeliams ir kai kuriems gyvūnams.
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro vadovas Eduardas Razgauskas teigia, kad tai vienintelis alergijų gydymas, kuris pakeičia ligos eigą, sustabdo jos vystymąsi ir liga gali atsitraukti net septyneriems metams. „Atlikta daug klinikinių tyrimų, įrodančių, kad leidžiant nedidelius alergenų, kuriems žmogus jautrus, kiekius organizmas nustoja reaguoti į alergeną, kuriam anksčiau buvo jautrus. Be to, alergiški žmonės dažnai įsijautrina vis kitiems alergenams, o imunoterapija tam užkerta kelią“, – atskleidžia E.Razgauskas.
Pasak L.Malinauskienės, ypač efektyvu kuo anksčiau imunoterapija pradėti gydyti vaikus (galima nuo 5–6 metų). Mat sumažėja rizika, kad, pavyzdžiui, iš alerginio rinito išsivystys bronchinė astma.
Be to, alergologė pabrėžia, kad įprasti vaistai, skiriami sergant alerginėmis ligomis, tik slopina simptomus, bet neveikia priežasties, o imunoterapija sureguliuoja imuninę sistemą taip, kad ji pradėtų gaminti apsauginius antikūnus, kurie sumažina alergines reakcijas. Be to, taikant imunoterapiją nenaudojami jokie cheminiai preparatai – leidžiamos organinės medžiagos. Tiesa, jos gali būti ne tik leidžiamos į raumenis, bet ir skiriamos lašiukais arba tabletėmis.

Trūksta informacijos apie imunoterapiją

E.Razgauskas tvirtina, kad gydymas imunoterapija ne tik duoda teigiamų rezultatų, kurie juntami jau po trijų mėnesių ar pusmečio, bet ir yra pigesnis, nei vartojant įvairius purškalus nuo slogos ar hormoninius tepalus odos niežuliui numalšinti. Vis dėlto nemažą dalį žmonių išgąsdina kaina – apie 600 Lt per metus leidžiant medikui alergenus į raumenis ir 400 Lt per mėnesį geriant tabletes. O taip gydytis reikia trejus ar net penkerius metus.
Beje, Lietuvoje valstybinės ligonių kasos gydymo imunoterapija išlaidų nekompensuoja. Tuo tarpu Švedijoje šis gydymas kompensuojamas 100 proc., Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, kur labai plačiai taikomas, gydymosi išlaidos padengiamos iš dalies.
Pasak VUL Santariškių klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Andželikos Chomičienės, tai viena priežasčių, kodėl kitose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lenkijoje, imunoterapija gydoma dešimt kartų daugiau žmonių. „Lietuvoje trūksta ir informacijos apie šį metodą. Dalis darbingo amžiaus žmonių, kurie kenčia nuo alerginių ligų, net nesikreipia į medikus, nes įsitikinę, kad šie skirs įprastų vaistų, kurių galima ir pačiam nusipirkti“, – mano A.Chomičienė.
Kai kurių gydymo įstaigų vadovai nenori, kad alergologai pacientams taikytų imunoterapiją. „Alergenų injekcijos į raumenis atliekamos kas savaitę, kol yra pasiekiama dozė, maksimaliai sumažinanti simptomus, paskui – kas mėnesį. Kiekvieną kartą reikia atvykti pas gydytoją, nes suleidus injekciją gali pasireikšti šalutinės alerginės reakcijos, – dėsto L.Malinauskienė. – O ligonių kasos gydymo įstaigai už pakartotinius pacientų apsilankymus pas alergologą nemoka. Tad vadovai nesuinteresuoti, kad gydytojai dažnai juos priimtų.“
Gydytoja teigia, kad Lietuvoje imunoterapija nepopuliari ir todėl, kad nemažai medikų nežino apie jos efektyvumą. Štai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vos 10 proc. šeimos gydytojų žino, jog žmonėms, alergiškiems plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų, širšių) įgėlimui, gali padėti imunoterapija. „Gydant kitas alergines ligas, 20–30 proc. pacientų imunoterapija netinka, ypač jeigu žmogus įsijautrinęs daugeliui alergenų. Tačiau net 99 proc. žmonių, kurie alergiški vabzdžių įgėlimui, šis metodas padeda. Be to, gali žmogų išgelbėti nuo mirties. Juk užtenka vienos bitės įgėlimo, kad ištiktų staigi mirtis“, – apibendrina L.Malinauskienė.

VUAL Alergologijos centro vadovas E.Razgauskas: „Imunoterapija – vienintelis alergijos gydymas, kuris sustabdo jos vystymąsi.“

Gyventojų, sergančių alerginėmis ligomis, proc.

Švedija     34
Prancūzija     24
Suomija     23
Estija     22
Vokietija     17
Lietuva     15
Lenkija     13
Airija     7
Šatlinis: Eurobarometras