Prieš pradedant statyti Valdovų rūmus įrodinėta, kad jie kainuos apie 120 mln. Lt, tačiau dabar Seimo Audito komiteto nariai prognozuoja, jog galiausiai šie rūmai skurdžiai mūsų valstybei atsieis net 550 mln. Lt. Taigi nors iki šiol išleisti 367 mln. Lt atrodo paranormali suma, pasirodo, tai ne pabaiga. Pabaiga bus, kai išlaidos iš pradžių numatytąsias viršys keturis kartus. Taip taupančios tautos akyse ne tik milijonas, bet ir dešimtys milijonų litų virsta nereikšminga suma.

Kadangi kultūros ministras Arūnas Gelūnas nenori paskelbti, kas už tai atsakingi, tai pabandysime atlikti mes. Taigi daugiausiai už tai atsakingi a.a. buvęs premjeras Algirdas Brazauskas, buvę kultūros ministrai (Roma Dovydėnienė (Žakaitienė), Vladimiras Prudnikovas ir Jonas Jučas), iš dalies buvę finansų ministrai, taip pat Vilniaus pilių direkcija (direktorius Vytautas Povilaitis), Viešųjų pirkimų tarnyba (buvęs jos vadovas Rimgaudas Stanislovas Vaičiulis), Panevėžio statybos trestas ir jo vadovas Dalius Gesevičius, VšĮ Pilių tyrimo centras, Projektavimo ir restauravimo institutas.

Prioritetiniai, bet abejotini

"Veido" archyvas

Valdovų rūmai tapo ne tik valstybės simboliu, bet ir pinigų švaistymo simboliu

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, “Veido” paklausta, kuriose srityse, atsižvelgiant į pastarojo meto auditus, valstybės pinigų iššvaistyta daugiausiai, atsakė, kad lyderių yra net keliolika.

“Pradėkime vardyti nuo valstybės investicijų programos (VIP) lėšų naudojimo, – pasiūlė valstybės kontrolierė. – Mūsų įsitikinimu, investicijoms skiriamos lėšos tikrai gali ir turi būti naudojamos daug efektyviau. Reikėtų griežtinti investicinių projektų atranką, kad lėšos būtų skiriamos visų pirma tiems projektams, kurie gali duoti didžiausios ekonominės naudos ir gausinti valstybės turtą”.

Deja, Valstybės kontrolei neatrodo, kad finansuojami tik prioritetiniai, kokybiškai parengti ir valstybei ekonominės ar socialinės naudos žadantys investiciniai projektai. Paprastai tariant, į VIP patenka nemažai abejotinos reikšmės projektų. O juk kasmet VIP skiriama apie 16 proc. valstybės biudžeto lėšų, pernai tai sudarė apie 3,5 mlrd. Lt.

Ką apie tokį valstybės investicijų programos lėšų naudojimą galėtų pasakyti Finansų ministerija? Jos atstovė Giedrė Balčytytė “Veidą” patikino, kad praėjusiais metais pinigų iš VIP gavo tik europinėmis lėšomis finansuojami projektai, prie kurių neišvengiamai su savo lėšų dalimi turi prisidėti ir valstybė. Tokio pat požiūrio laikomasi ir sudarant kitų metų nacionalinį biudžetą. Išimtys padaromos kai kuriems mažiems projektams, tokiems kaip, pavyzdžiui, signalizacijos įrengimas senelių namuose. O atsakomybę dėl investicinių projektų esą turėtų prisiimti tos institucijos, kurios juos rengia.

Projektai iš akies

Generalinė prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstatymo, tad tikėtina, kad po metų ar dar ilgesnio laiko pateiks daugelį atsakymų, o kartu ir kaltinimų. Beje, Valdovų rūmų projektas – irgi vienas iš prioritetinių, nors su tuo sutiktų ne visi mokesčių mokėtojai.

"Veido" archyvas

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pastebi, kad Lietuvoje pinigai dažnai skirstomi “iš akies”, neatsižvelgiant į projektų svarbą

Čia derėtų pastebėti, kad vyraujantis įsitikinimas, esą valstybė gaili pinigų kultūrai, nėra visai teisingas. Valstybė ir savivaldybės daliniam kultūros projektų finansavimui yra skyrusios šimtus milijonų litų. Bet auditoriams pasigilinus, kas už juos nuveikta, ne vieną sykį paaiškėdavo, kad lauktos naudos šie pinigai nedavė ar rezultatų apskritai nėra.

G.Švedienės tikinimu, pinigai būdavo “skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą, negavus išsamaus projekto aprašymo, nežinant bendros projekto vertės, galimų kitų projekto dalyvių ir jų indėlio, o kartais iš viso nepateikus jokio projekto”. Taip atsitiko dėl to, kad Lietuva neturėjo kultūros plėtros strategijos, o teisės aktuose buvo neapibrėžti bendrieji kultūros finansavimo principai. Ar dabar, kai kultūrai vadovauja vienas kultūros strategijos autorių, galime būti ramūs, kad panašūs žaidimai projektais nesikartos?

Jėgainės spąstai

Tiesa, tokios statybos, kaip Valdovų rūmų, gali nublankti, įsibėgėjus naujos atominės elektrinės epopėjai. Kol kas valstybės pinigus siurbia Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektai. Auditoriai yra konstatavę, kad trejus metus vėluojama įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą. Dėl to jų kaina jau padidėjo vidutiniškai du kartus. Kainą negailestingai kėlė brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad už didelę dalį darbų rangovui buvo mokama iš anksto, net jų nepradėjus, todėl gautas lėšas jis galėjo naudoti savo reikmėms. Kadangi specialios saugyklos nebuvo laiku įrengtos, papildomų išlaidų pareikalaus ir branduolinio kuro saugojimas uždarytoje elektrinėje. G.Švedienė pabrėžė, kad didžiąją dalį elektrinei uždaryti reikalingų lėšų administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Bet pagal sutartį jis neprisiima atsakomybės už tinkamą lėšų panaudojimą. Tad Vyriausybė ir atsakingos institucijos neturi visų svertų, reikalingų elektrinės uždarymo procesui paspartinti ir šiam tikslui skiriamų lėšų naudojimui kontroliuoti.

Neįgyvendintos auditorių rekomendacijos

Regis, valstybė tiesiog apaugusi brangiais projektais, kurie niekaip neduoda laukiamo efekto. Vienas jų – sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų pertvarka. Per praėjusius ketverius metus vien iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jai buvo skirta beveik 204 mln. Lt, tačiau auditoriai nustatė, kad daugelis planuotų rezultatų tebėra nepasiekti. Paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamai planuojamos, liko neįvertinta, kokių paslaugų ir kiek reikės šalies gyventojams, kurios gydymo įstaigos ir kaip tas paslaugas teiks, kad ištekliai būtų naudojami ir taupiai, ir veiksmingai.

G.Švedienė priminė, kad dar 2002-aisiais Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai buvo rekomendavusi nustatyti minimalius įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimus, tačiau rekomendacijos iki šiol neįgyvendintos.

“Įvertinę sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai per praėjusius ketverius metus skirtų 1,1 mlrd. Lt panaudojimą, konstatavome, kad šias lėšas buvo galima naudoti kur kas rezultatyviau: finansuojant sveikatos priežiūros įstaigų investicinius projektus buvo neužtikrintas projektų tęstinumas, stigo ilgalaikės valstybės investicijų politikos į šiuos objektus, investicijos skirtos neatsižvelgus į paslaugų poreikį regionuose, nebuvo aiškių investicinių projektų atrankos ir vertinimo kriterijų”, – kritikuoja valstybės kontrolierė.

Žinoma, iš dabartinio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, į šias pareigas paskirto pavasarį, atsakomybės reikalauti dar būtų anksti, o visi buvę ministrai jau seniai nusiplovė rankas. Tad milijonai nubėgo kaip į smėlį.

Papeikimas – ir tiek

Vis dėlto negalima sakyti, kad dėl neatsakingo darbo niekas nepajuto nė mažiausios atsakomybės. Praėjusiais metais buvo priimti 35 valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimai dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn buvo įpareigota patraukti 43 valstybės pareigūnus ar tarnautojus.

Štai buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas pareigas paliko būtent po Valstybės kontrolės išvadų. Bet Operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas už 1,8 mln. Lt išmokėtų priedų, o ką jau kalbėti apie teatro rekonstrukcijos peripetijas, kurias narsto prokuratūra, atsipirko papeikimu. Tik papeikimą gavo ir Jaunimo teatro direktorius Algirdas Latėnas, kai auditoriai teatre atrado viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

Priminsime, kad vien naujų baldų kainos kai kada vidutines viršijo iki devynių kartų.

Vis dėlto auditoriai dirbo ne veltui: pernai į valstybės biudžetą grąžinta per 850 tūkst. Lt, atstatyta turto, kurio vertė – 22 mln. Lt, o į savivaldybių biudžetus grąžinta 374 tūkst. Lt. Vien šiemet keturios savivaldybės įpareigotos grąžinti beveik 6 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų. Svarbi ir prevencinė valstybinio audito nauda.

Valstybės kontrolierė “Veidui” tvirtino, kad įvardyti visą švaistūnų padarytą žalą biudžetui sunku, nes ji gali būti matuojama ne vien finansine išraiška: “Neefektyviai panaudotas milijonas nėra tik vieno milijono litų žala valstybei.

Jis taip pat nesukuria tų darbo vietų, kurios galėjo būti sukurtos, nepritraukia investicijų. Mano manymu, prarastos progos ir laiku neišnaudotos galimybės didinti valstybės ir jos žmonių turtą – štai kur didžiausi nuostoliai valstybei”.