Praėjusią savaitę su Šekspyro dramų ištraukomis ir džiazo improvizacijomis paminėtas „Baltų lankų“ dvidešimtmečio jubiliejus.

Susirinkusiems svečiams vienas „Baltų lankų“ įkūrėjų Saulius Žukas tvirtino parengęs atsakingą ir reikšmingą kalbą, tačiau nusprendęs… jos neskaityti. Tebūnie visiems šventė!
Užtat kitas kalbėtojas – kadenciją baigiantis kultūros ministras Arūnas Gelūnas priminė S.Žuko mėgtus kartoti žodžius: jei kažką darai – turi daryti tai mažiausiai dvidešimt metų, tik tuomet pasitikrini, ar iš tikrųjų tiki tuo, ką darai. Nuo šio rudens, jei tikėsime minėta aksioma, niekam nieko įrodinėti nebereikės: „Baltos lankos“ jau tapo akivaizdžiu prekės ženklu.
Per du dešimtmečius, pasak leidyklos generalinio direktoriaus, išleista daugiau kaip tūkstantis knygų. „Ir tai neskaičiuojant įvairių parodų katalogų, kurių irgi esame parengę nemažai“, – priduria S.Žukas.
Pastaruoju laikotarpiu per metus „Baltos lankos“ sugeba parengti daugiau nei šimtą leidinių – taigi kas trečią dieną po naują knygą. O darbuojasi leidykloje maždaug 35–38 žmonės: S.Žukas prisipažįsta neseniai mažinęs redaktorių skaičių, nes akademinės leidybos krypties, jo spėjimu, laukia ne pati šviesiausia ateitis.
„Sustiprėjus žinybinėms akademinėms leidykloms, kuriose dalį darbų atlieka tų pačių įstaigų darbuotojai, mes, privatūs leidėjai, su jomis konkursuose lygiavertiškai varžytis sąmatomis negalime. Tačiau valstybė vargiai sutaupo pasirinkdama pigesnį leidėją, nes privati leidykla, priešingai nei žinybinė, prisiima ir finansinę leidinio riziką, todėl aktyviai rūpinasi knygos reklama bei platinimu. O žinybininkai tam nelinkę aukoti pastangų“, – dėsto „Baltų lankų“ leidyklos generalinis direktorius.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad ir „Baltoms lankoms“ siūlomų leisti studijų srautas toks, jog redaktoriai nespėja jo aprėpti. „Mūsų pagrindinė sąlyga – visas leidybos ciklas: nuo redagavimo iki maketavimo. Jeigu autorius atneša savo darbą teigdamas, kad didesnė pusė darbo jau atlikta, nes rankraštį suredagavusi jo draugė, su tokiu autoriumi mums ne pakeliui. Mes turime savo kokybinius filtrus ir savo darbo standartus, kurių esame pratę laikytis. Juk cenzūros gerąja prasme vaidmenį šiandien literatūros sektoriuje atlieka tik leidyklos“, – tvirtina „Baltų lankų“ vadovas.

Pradėjo kamšydami akademines spragas

Atsigręžkime atgalios: nuo ko prasidėjo „Baltų lankų“ istorija? Pirmiausia – nuo JAV lietuvių „Metmenų“ pavyzdžiu 1991 m. Lietuvoje pradėto leisti „Baltų lankų“ žurnalo, netrukus virtusio antologija. Po metų pasirodė ir pirmoji „Baltų lankų“ leidyklos išleista knyga – prancūzų antropologo ir etnologo Claude’o Levi-Strausso „Rasė ir istorija“. Antroji – popiežiaus Jono Pauliaus II knyga (kaip tik tuo metu buvo rengiamasi jo viešnagei Lietuvoje). Trečioji – Algirdo Juliaus Greimo ir Sauliaus Žuko kartu parašyta prancūzakalbiams skirta „La Lituanie. Un des Pays Baltes“.
Suprantama, tokius leidinius rengianti leidykla ir tuo metu, kai šalies leidyklos dar džiaugdavosi keliskart didesniais nei nūdieniai tiražais, negalėjo išsilaikyti be paramos. Prie knygų leidybos finansavimo prisidėdavo tiek Kultūros ministerija, tiek George’o Soroso įsteigtas Atviros Lietuvos fondas, rėmęs įvairių leidyklų darbu puoselėjamą knygų seriją „Atviros Lietuvos knyga“. Su šios serijos ženklu pasirodė maždaug keturi šimtai Lietuvos kultūrai reikšmingų knygų, maždaug šimtas jų papuošta „Baltų lankų“ leidyklos ženklu.
1998–1999 m. „Baltos lankos“ pradėjo rengti ir leisti vidurinėms mokykloms skirtus literatūros vadovėlius, kurie tapo alternatyva kelioms kartoms iki skausmo pažįstamiems „Šviesos“ vadovėliams. Vadovėliai leidyklos veiklos „portfelyje“ išliko reikšmingi iki šiol: pasak S.Žuko, prekyba vadovėliais šiandien sudaro maždaug pusę leidyklos apyvartos.
O 2002 m. žengtas vėliau itin pasiteisinęs žingsnis į mažmeninės knygų prekybos verslą: sostinės „Akropolyje“ įsikūrė pirmasis „Baltų lankų“ knygynas. Tuomet steigti knygyną prekybos ir pramogų centre atrodė nedovanotina avantiūra, mat samprotauta, kad žmonės tokiose vietose buriasi ne tie ir ne tam. Bet požiūriai keitėsi: šiandien dideliame prekybos centre ieškoti didelio knygyno tapo norma. 2009 m. „Baltų lankų“ knygynų tinklas buvo pelningai parduotas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.