Ne kiekviena žindyvė gali pasigirti sėkmingu žindymu, ypač jo pradžia. Didžiajai daliai pavyksta išsisukti su sutrūkinėjusiais ir skausmingais speneliais. Tuo tarpu kitoms tenka patirti, kas yra pieno stazė ar dar blogiau – mastitas.

Kas užtvenkia pieno upes?

Pirmosios žindymo bėdos dažniausiai (nors tai anaiptol ne taisyklė – jos gali ištikti ir vėliau)  užklumpa jau antrą trečią dieną po gimdymo, kai priešpienis virsta pienu. Jo pradeda gamintis labai daug, o naujagimis dar nepajėgia susidoroti su tokiu dideliu jo kiekiu. Todėl pienas, užuot normaliai tekėjęs, pradeda kauptis pieno liaukose. Tuomet žindyvei dažniausiai pakyla neaukšta temperatūra, krūtys ištinsta, tampa kietos, sunkios ir skausmingos, todėl mažyliui sunku jas apžioti ir žįsti. O ir mamai baisu net pagalvoti, kad kas nors dar prie jų liesis. Tačiau nieko nebus – pati pieno stazė tikrai neišsivaikščios. Kad ir kaip tai sunku ir skauda, teks sukandus dantis imtis tam tikrų priemonių.

Pirmoji pagalba mamytei

• Nenumokite ranka į profilaktiką: ruoškite krūtis nėštumo metu, anksti (dar gimdykloje) pridėkite naujagimį prie krūties, neduokite naujagimiui žinduko.

• Stenkitės kuo daugiau žindyti kūdikį. Jei ir po to krūtis lieka sunki ar kieta, dalį pienuko nusitraukite. Tik nepersistenkite – traukite tik tol, kol krūtis suminkštės. Antraip krūtis gaus signalą, kad būtent tiek pienuko ir reikia gaminti.

• Pirmiausia pasiūlykite tą krūtį, kurioje yra pieno sąstovos, nes, pasisotinęs iš kitos krūties, kūdikis tos gali taip ir neištuštinti.

• Kuo dažniau keiskite žindymo padėtį, kad būtų spaudžiamas vis kitas pieno latakas.

• Pamasažuokite krūtį spenelio link. Tik nenaudokite jėgos, kad nepažeistumėte pieno latakėlių.

• Prieš maitinimą palįskite po šiltu dušu – šiluma padeda atpalaiduoti latakus ir palengvina pieno tekėjimą.

• Iki maitinimo likus 15 minučių į nosį galite sulašinti oksitocilino tirpalo – jo padedamas pienukas lengviau tekės.

• Pamaitinusi ant krūties uždėkite šaltą kompresą – jis sumažins pieno liaukų patinimą ir skausmą.

• Dėvėkite žindyvei skirtą liemenėlę.

• Padėti reikia ir kūdikiui: jei jis negali apžioti krūties ir žįsti, prieš maitinimą dalį pienuko nutraukite – tada krūtis suminkštės.

Neišgydžius gresia mastitas

Labai svarbu neleisti šiai bėdai įsisiautėti. Nelikviduotas pieno sąstovis ir pavėluotas pieno stazės gydymas, kai į pieno liaukas ar į jas supantį audinį dar patenka infekcija, gali prišaukti mastitą – ūminį infekcinį pieno liaukos uždegimą. Dažniausiai žindyvėms mastitą sukelia stafilokokai, rečiau – streptokokai, žarnyno lazdelės. Jų ant krūtų spenelių patenka iš naujagimio nosiaryklės, nuo nešvarių rankų, drabužių, oro lašeliniu būdu nuo užkrato nešiotojo per net ir plika akimi nematomus, labai mažus spenelių įtrūkimus arba per į spenelį atsiveriančius pieno latakus. Yra pastebėta, kad mastitu dažniau serga pirmą kartą gimdžiusios (dėl žinių ir patirties trūkumo, kaip prižiūrėti krūtis maitinant kūdikį), tos žindyvės, kurių gimdymas buvo komplikuotas (pavyzdžiui, atlikta cezario pjūvio operacija, buvo ilgas bevandenis laikotarpis, infekcijos požymių), taip pat išsekusios, sergančios mažakraujyste, virusinėmis ar uždegiminėmis kitų organų (pavyzdžiui, angina, lėtiniu inkstų uždegimu, dantų ėduonimi) ligomis.

Pirmoje stadijoje žindyti galima

Skiriamos kelios mastito stadijos. Pirmoji – serozinis mastitas. Tada visa krūtis tampa standesnė, kietesnė ir jautresnė, ypač ją liečiant, jaučiasi veržimas. Tam tikrose krūties vietose galima apčiuopti ribų sukietėjimų. Pagrindinis serozinio mastito požymis – labai aukšta temperatūra (gali šoktelėti net iki 40 oC), šaltkrėtis, silpnumas, galvos skausmas, mieguistumas (arba priešingai – vargina nemiga).

Sergant seroziniu mastitu žindyti galima ir netgi būtina, nes tik taip krūtis geriausiai ištuštinama. Jei dar jaučiamas veržimas, likusį pieną reikėtų nutraukti rankomis arba pientraukiu, o sukietėjimus švelniai pamasažuoti (nuo krūtinės ląstos spenelio link) ir vėl bandyti pieną nutraukti – vienaip ar kitaip priversti tekėti pieną ir yra svarbiausia jūsų užduotis. Praėjus maždaug 15 minučių po masažo uždėkite šaltą kompresą (tai mažina paraudimą ir patinimą), o jį nuėmusi pačią krūtį laikykite pakeltą (tai gerina kraujotaką).

Pirma mastito fazė paprastai trunka apie parą. Jeigu antrą parą vis dar kyla temperatūra ir tradicinės priemonės nepadeda, būtina kreiptis į medikus. Geriausia – į tą ligoninę, kurioje gimdėte, nes ši prižiūri naujai iškeptas mamytes net šešias savaites po gimdymo. Gydytojai gali skirti infekciją padedančių įveikti antibiotikų.

Kartais prireikia ir operacijos

Neišgydytas serozinis mastitas pereina į kitą stadiją – pūlingą mastitą. Iki tol buvusi didesnė krūtis dar labiau padidėja, įgauna net melsvą atspalvį.

Jei po kelių dienų sukietėjimai tarsi subliūkšta – tai išduoda susidarius pūlių. Pūlingo mastito palydovai – kintanti kūno temperatūra (vakarais ji dažniausiai pakyla, o rytais nukrinta), skausmingi pažasties limfmazgiai. Gydytojai skiria antibiotikų, tačiau dažnai nepavyksta išvengti ir operacijos  – tenka atverti krūtį ir ištraukti pūlius. Sergant pūlingu mastitu žindyti draudžiama, nes piene esančių pūlių gali patekti į kūdikio žarnyną, o vėliau – į kraują. Tačiau po operacijos žindymą galėsite tęsti, todėl gydydamasi pieną nutraukinėkite (taip skatinsite jo gamybą), tik neduokite kūdikiui.

Senoviniai gydymo būdai

Pasak mūsų močiučių, karštį ištraukia prie krūties pridėtas įpjautas (kad sunktųsi sultys) kopūsto lapas, dar geriau – jei jis išteptas medumi. Tinka ir ant skaudamos vietos uždėtas bulvių tarkių kompresas ar gabalėlis lašinių. O prieš miegą patariama pasidaryti miltų ir medaus kompresą – jis išvalo pūlius iš mastito pažeistų krūtų.