Su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanu Andriumi Jurelioniu kalbamės apie senų pastatų būklę, visuomenės požiūrį į naujoviškus pastatus ir apie tai, kaip ateityje statysime naujus pastatus.

– Apie kai kuriuos senus viešuosius ir nemažą dalį gyvenamųjų pastatų nuolat kalbama, kad jų būklė jau seniai nepatenkinama, tačiau juose ir toliau gyvenama. Ar šiandien šalyje yra tokių probleminių pastatų, kurie keltų didžiulę grėsmę gyventojams?

– Tikslios informacijos, kad kur nors egzistuotų realus pavojus dėl to, jog pastatai yra pernelyg seni ar netinkami eksploatuoti, neturiu. Nepaisant to, kad dažnai kyla diskusijų dėl blokinių gyvenamųjų pastatų saugumo, jų konstrukcijos yra patikimos. Didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios problemos – daugiabučių namų dalys, kurios yra labiausiai veikiamos atmosferos sąlygų, pavyzdžiui, balkonai, įėjimai ar stogeliai virš laiptinių. Kiek žinau, seniau statytų daugiabučių ekonomiškai pagrįstas realus tarnavimo laikas yra apie 80 metų. Žinoma, tam tikri renovacijos veiksmai leidžia papildomai apsaugoti konstrukcijas ir pailginti pastato gyvavimo laiką.

– Senų pastatų griovimas ir naujų statymas, atrodo, visuomenei yra jautri tema. Tokiais atvejais beveik visuomet tyliau ar garsiau būna keliamas klausimas, kodėl vieno ar kito pastato nebuvo galima išsaugoti, – į pastatą vis dar labiau žiūrima tiesiog kaip į šimtus metų turintį stovėti objektą, o ne kaip į tam tikrą funkciją tam tikrą laikotarpį atliekančias patalpas. Dabar, Kaune griaunat „Respublikos“ viešbutį, irgi pasigirsta kalbų, kodėl jį reikia griauti, juk užtenka užbaigti, ir tiek. Ką manote apie tokį požiūrį?

– Jei nagrinėsime būtent viešbučio „Respublika“ atvejį, egzistuoja kelios problemos, dėl kurių jis griaunamas. Visų pirma dera atsižvelgti į patalpų aukštį. Kiek žinau, jis nėra pritaikytas šiuolaikiškoms inžinerinėms sistemoms įrengti. Taip pat konstrukcinių mazgų techninė būklė gali būti netinkama. Yra ir kitų naujų reikalavimų, kurių šis pastatas neatitinka, pavyzdžiui, gaisrinės saugos ir evakuacijos. Svarbu suprasti, kad reikalavimai nuolat kinta, todėl tokį pastatą sunku pritaikyti ir prikelti naujam gyvenimui. Juolab kad tai nėra kultūros paveldo pastatas.

Naujoviški ir modernūs pastatai kai kam gali atrodyti mažiau patikimi, tačiau jų konstrukcijos yra tiksliai apskaičiuotos ir visiškai saugios. Mano manymu, statybos reikalavimų atnaujinimai bei šiuolaikiški sistemų konstrukcijų optimizavimo metodai leidžia statyti su mažesnėmis sąnaudomis, pamažu atsisakoma neracionalaus medžiagų naudojimo, kurio anksčiau pasitaikydavo itin dažnai.

Šiandien didelis vaidmuo tenka skaitmeninei statybai ir BIM technologijoms. Tai leidžia maksimaliai padidinti objekto statybos efektyvumą. Siejant skaitmeninį modelį su logistika bei medžiagų gamyba, išvengiama klaidų ir nenumatytų atvejų, kai medžiagos nebetinka ar jas reikia keisti naujomis, ir, žinoma, garantuojamas viso proceso efektyvumas.

– Tačiau dažnai galima išgirsti gal kiek niekinamą požiūrį į šių laikų pastatus; biurai vadinami „stiklainiais“, daugiabučiai – „kartonkėmis“, prognozuojama, kad jie greitai sugrius ir nelaikys tiek, kiek masyvesni, „tikri“ pastatai. Tačiau tvirtas ir pigus namas šiais laikais nėra svarbiausias statybos aspektas?

– Iš tikrųjų mokslas ir verslas vis daugiau pradeda kalbėti apie pastato gyvavimo ciklą. Kažkada mes kalbėdavome apie tai, kaip namą pastatyti, o dabar kalbame, kaip pastatyti kuo ekologiškiau ir kaip jį reikės likviduoti ar rekonstruoti. Taip pat statant viešosios paskirties pastatus reikėtų siekti, kad mažiausios kainos principą keistų geriausio sprendimo per pastato tarnavimo laiką principas.

Įvairiose Europos valstybėse yra pavyzdžių, kai statant didesnį daugiabutį ar visuomeninį pastatą privalomas energijos vartojimo dinaminis modeliavimas. Taip siekiama atkreipti dėmesį ne tik į statybos kaštus, bet ir į patį rezultatą: metines energijos sąnaudas ar funkcionalumą, atsižvelgiant į sezoniškumą.

Vakarų šalyse taip pat yra pavyzdžių, kai pastato perdavimui į naujojo šeimininko rankas skiriamas pereinamasis laikotarpis. Tai leidžia būsimam pastato valdytojui geriau susipažinti su jo specifika, inžinerinėmis sistemomis ir eksploatacijos ypatybėmis. Mano manymu, tai galėtų būti reglamentuota teisiškai, nes pereinamuoju laikotarpiu naujasis šeimininkas galėtų įsisavinti svarbiausius procesus, susijusius su jo įsigyjamu turtu. Žinoma, net ir nereglamentavus to teisiškai užsakovas gali prašyti tokių dalykų.

Jei kalbame apie „stiklinius“ biurus, nemanau, kad ši tendencija artimiausiu laiku reikšmingai keisis. Stiklinis fasadas dažnai yra patrauklus ir siejamas su prestižu. Taip pat stikliniai pastatai lengviau rekonstruojami. Vis dėlto daugiau dėmesio derėtų skirti stiklinių fasadų įrengimui, kad jie būtų energiškai efektyvūs. Kai technologijos tiek pažengusios, nedera statyti paprastų „stiklainių“. Juk egzistuoja dvigubi fasadai, energiją taupantys stiklai. Kuo toliau, tuo dažniau kalbama ir apie energiją generuojančius fasadus, kuriuose stiklas papildytas fotovoltiniais elementais.

– Jei kalbėtume apie visuomenines tendencijas ir madas, daugelyje sričių vienaip ar kitaip pasireiškia ekologija. Ne išimtis ir statyba – organinės medžiagos teoriškai atrodo kaip logiška statybinė kryptis. Tačiau kaip yra praktiškai?

– „Žalieji“ statybos sprendimai taikomi vis dažniau, tačiau dažnai jie nėra priimtini užsakovui dėl santykinai didelės kainos, ilgaamžiškumo ar degumo klasės. Europoje galima rasti net tokių pavyzdžių, kai 70 proc. pastato statybai ir apdailai naudojamų medžiagų sudaro būtent ekologiškos medžiagos. Vietinių medžiagų naudojimas leidžia supaprastinti logistiką, sumažinti jos kaštus ir kontroliuoti anglies dvideginio emisiją.

Ekologinės tendencijos tikrai matomos, tačiau mūsų link jos keliauja gana lėtais tempais ir retai gali konkuruoti su sintetinėmis medžiagomis dėl techninių savo charakteristikų. Pavyzdžiui, statyboje naudojama mediena yra degi. Padengus ją antipirenais ir taip padidinus šios medžiagos atsparumą, galima padidinti oro taršos lygį pastate. Tad ekologinės statybos srityje laukia dar nemažai darbo, kad naudojamos medžiagos taptų tikrai ekologiškos, stabilios ir saugios.

– Kita nauja, gyvenimus turėjusi keisti daug apkalbėta kryptis yra 3D spausdinimas. Tačiau ji niekaip iki mūsų neateina. Ar sulauksime proveržio?

– Nors dar prieš kelerius mietus apie šią technologiją kalbėjome kaip apie mokslinę fantastiką, pasaulyje jau yra taip pastatytų namų. Vienas didžiausių tokios statybos privalumų – galimybė išgauti sudėtingas geometrines formas. Vis dėlto labai abejoju, kad jau artimiausiu metu taip namus statysime ir Lietuvoje. Inovatyvios technologijos dažnai užtrunka dėl vėliau pastebimų trūkumų. Pavyzdžiui, kai kalbama apie 3D spausdinamus namus, reikia atsižvelgti į jų apšiltinimą, naudojamas medžiagas. Dar daug ką reikia nuveikti, siekiant užtikrinti kokybę visuose 3D statybos etapuose.

Ši technologija – dar tik vystymosi stadijos, ir pasakyti, ar ji bus populiari ateityje, sudėtinga. Teko girdėti, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose planuojama spausdinti visą kvartalą ar gyvenvietę, bet siekiant įgyvendinti kažką panašaus Lietuvoje pirmiausiai dera atsižvelgti į klimato sąlygas. 3D spausdinimas yra ateitis, tačiau drįsčiau abejoti, ar jis tikrai sugebės radikaliai pakeisti esamas technologijas.

– Minėjote, kad ši technologija atrodė tarsi fantastika, tačiau šiandien ji materializuota. Galbūt ir šiandien esama panašių technologijų, kurios galėtų paplisti ateityje?

– Nuolatos vystomos įvairios technologijos, tarkime, robotizuota pastato statyba arba pačių statybos mašinų valdymas, kai sužymimas ir automatiškai iškasamas reikalingas plotas. Taip pat vystoma vadinamojo save pagydančio betono technologija, kai atsiradus įtrūkimui betonas „užsigydo“ sutrūkus jo sudėtyje esančioms smulkioms kapsulėms. Stiklinių fasadų stiklai su integruotais skystaisiais kristalais per keletą sekundžių gali pritemdyti stiklą iki 10 proc. saulės spindulių pralaidumo. Galbūt rinkoje šie dalykai dar netaikomi, bet laboratorijose jie gimsta nuolat.

– Daugelis kasdienių sprendimų jau kuris laikas derinami su technologijomis – išmaniaisiais virsta net ir, tarkime, buitiniai prietaisai. Kaip šios technologijos paveikė namų statybą ir eksploatavimą?

– Beveik visoms sistemoms tai padarė įtaką. Pavyzdžiui, pastatų priežiūra: dabar pastato valdytojas ekrane gali matyti visus pastato parametrus, kokiomis sąlygomis dirbama, trukdžius inžinerinėse sistemose ir panašiai. Pastato informacinis modeliavimas yra labai perspektyvus, nes pastato modelis gali būti naudojamas ir eksploatacijos metu. Pavyzdžiui, priėjus prie 
 išdaužto lango planšetėje galima matyti, koks tai buvo langas, kokie jo matmenys, kas jį gamino, ir užsakyti identišką langą. Valdymo sistemos pačios gali mokytis. Pavyzdžiui, šildymo sistema gali sekti, kaip žmonės lankosi patalpose, kaip svyruoja temperatūra, ir, tarkime, po savaitgalio gali pati įsijungti anksčiau, kad atėjus žmonėms temperatūra būtų tokia, kokios reikia.

Skaitmenizavimas keičia ir pačią koncepciją. Egzistuoja išplėstosios realybės technologijos (angl. „augmented reality“), kai galite užsidėti virtualios realybės akinius ir matyti nebaigto objekto dalis ten, kur jos turės būti įrengtos, arba tiesiog „pasivaikščioti“ po suprojektuotą pastatą.

– Tačiau tokie metodai ne tik keičia požiūrį, bet ir daro statybą sudėtingesnę. Anksčiau neretai šeimininkai galėdavo patys įsirengti būstą, dabar daugiau šiuolaikiškų sprendimų ateina ir į individualius namus, o tai dažnai būna ne šeimininko jėgoms. Jau dabar patys statosi maža dalis gyventojų. Ar ateityje ši dalis dar labiau mažės?

– Sutinku, kad statybos slenkasi nuo mėgėjo pajėgumų visavertės statybos link, ir ši tendencija tik stiprės. Pastatas kuo toliau, tuo labiau tampa vis sudėtingesne sistema. Dabar jame integruota įvairiausių sistemų, kurių anksčiau nebūdavo arba joms tiesiog nebuvo poreikio. Todėl reikia galvoti, kaip tinkamai įgyvendinti visas statybos stadijas nuo projektavimo iki eksploatacijos, kad, pavyzdžiui, būtų pasiekta reikalinga energinio naudingumo klasė. Tam reikia ir gero projekto, ir tinkamų medžiagų, ir kokybiško įrengimo bei priežiūros.