Dažnam žmogui teisybės ieškojimas teismuose kainuoja pinigų, nervų ir laiko. Daliai jų bylinėjimasis dar labiau apkarsta, nes tenka gintis ir nuo savo gynėjų – advokatų.

Lina LANKAUSKAITĖ

Klientų ir advokatų bei advokatų padėjėjų ginčus nagrinėjanti Lietuvos advokatūra praėjusiais metais gavo 282 skundus, tačiau tik 15 proc. jų buvo pripažinti pagrįstais, o likusi dalis atmesta. Panašus procentas išnagrinėtas ir ankstesniais metais: 2015 m. – 12, o 2014 m. – 15 proc.

Advokatų garbės teismo pirmininko pavaduotojas Juozas Čivilis sako, kad didelis procentas atmestų skundų neturi kelti abejonių, nes tarp jų yra įvairiausių: nepagrįstų, nesusijusių su profesine veikla ir elgesiu, nuoširdaus advokato darbo nesupratimo… „Klientai, institucijos prieš teikdami skundą turėtų įvertinti, ar advokatas skundžiamas dėl teisinių paslaugų, profesinio elgesio, ar dėl to, kad prastai pasielgė kaip pilietis, – sako J.Čivilis. – Palyginti su panašių institucijų statistika, mes kolegoms griežtesni, iškeliame daugiau drausmės bylų. Pavyzdžiui, per 2016 metus Teisėjų tarybos etikos ir drausmės komisija išnagrinėjo 10 proc. skundų: gavo 218 skundų, iš kurių 166 atsisakė nagrinėti.“

Dažniausiai drausmės bylos iškeliamos, kai advokatas nevisiškai arba nerūpestingai atlieka savo pareigas, kyla ginčas dėl užmokesčio dydžio, nes nebuvo suteiktos visos sutartos teisinės paslaugos. Dažni interesų konfliktai. Pasitaiko, kad advokatas jau kitoje byloje pradeda dirbti ir su priešinga puse. Tokiais atvejais buvusio kliento suteiktą informaciją galima teoriškai, o kartais ir praktiškai panaudoti prieš jį.

Jei ginčo išspręsti nepavyksta

Jei su advokatu susitarti nepavyksta, siūloma ilgai nedelsti: nuo veiklos ar profesinės etikos pažeidimo praėjus vieniems metams drausmės byla nebekeliama.

Procedūra netrumpa – iki Advokatų garbės teismo sprendimo trunka apie 4–5 mėnesius. Gavusi skundą advokatūra duoda pasiaiškinti advokatui, po to visa medžiaga perduodama Drausmės komitetui, kuris atlieka tyrimą. Vėliau Advokatų taryba, kurioje yra 10 žmonių ir pirmininkas, sprendžia, ar kelti kolegai drausmės bylą, ar ne. Garbės teismas – nebūtinai paskutinis etapas, nes advokatas gali apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, o paskutinį tašką padėti Aukščiausiasis Teismas. Beje, drausmės bylą advokatui gali iškelti ir teisingumo ministras.

Kilus ginčui su advokatu klientas gali kreiptis ir į teismą. Jei advokatas klientui padaro žalą, aplaidžiai praleidęs procesinius terminus ir panašiai, tikslingiau kreiptis į pastarąją instituciją. Daugumą ginčų, nesusijusių su advokato profesine veikla, taip pat tikslinga spręsti teisme arba tarpininkaujant mediatoriui.

Skundžia savo ir priešingos pusės advokatus

Praėjusiais metais žmonės beveik vienodai dažnai skundė savo ir priešingos pusės advokatus. Nepatenkintųjų savo advokatu buvo apie pusantro procento daugiau.

Priešingos pusės advokatai dažnai skundžiami dėl procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos, jos viešinimo.

J.Čivilis iš Lietuvos advokatūrą pasiekiančių skundų pastebi tendenciją, kad teismų nutartimis nepatenkinti žmonės skundžia priešingos pusės advokatus dėl netaktiško, šiurkštaus elgesio per posėdžius. „Kai kurie skundėjai net pamiršta, kad dabar posėdžiai įrašinėjami. Pastaruosius išklausęs Drausmės komitetas dažnai nieko panašaus neišgirsta, – pasakoja Garbės teismo pirmininko pavaduotojas. – Liūdna ir tokia tendencija, kai advokatai dėl nežymaus etikos pažeidimo skundžia kitą advokatą, nors turėtume vengti nereikalingo tarpusavio bylinėjimosi ir visuomenės pasitikėjimą advokatais menkinančių ginčų.“

Advokatai skolininkai

Advokatus ir advokatų padėjėjus skundžia ne tik žmonės, bet ir įvairios institucijos. Pasak J.Čivilio, institucijų skundus kartais taip pat tenka atmesti – kai kurie iš jų būna visiškai nesusiję su advokato veikla. „Bankai skundžia negrąžinančius paskolos advokatus, „Sodra“ – nemokančius įmokų, nors ir vieni, ir kiti turi tinkamesnių būdų išsireikalauti skolas. Į advokatūrą turėtų būti kreipiamasi, kai skundžiama advokato ar advokato padėjėjo profesinė veikla ir elgesys. Be to, kartais paaiškėja, kad advokatas neturi darbo, todėl ir neįstengia mokėti įmokų“, – aiškina Garbės teismo pirmininko pavaduotojas.

Teismai dažnai advokatams priekaištauja dėl neatvykimo į teismo posėdžius, neįspėjus iš anksto, be pateisinamos priežasties. Kartais tenka aiškintis ir dėl nepagarbos teismui, o vienos advokatės rūpesčiai, susiję su teismu, priminė audrą stiklinėje.

„Kolegė gynė didesnių alimentų vaikui reikalaujančią klientę. Dėl gausybės priešingos šalies skundų ir reikalavimų advokatė netvarką byloje pavadino procesiniu bardaku. Apygardos teismas ir advokatūra gavo skundus, kad advokatė teismą išvadino bordeliu. Tuo nemalonumai teisininkei nesibaigė. Kito posėdžio metu tėvas įrodinėjo, kad vaikui didesnės išmokos nereikalingos, nes šis po mėnesio pradėsiąs lankyti darželį. Advokatė prieštaravo, kad šiandien vaikas dar neina į darželį ir neaišku, kas bus po mėnesio. Į klausimą, o kas atsitiks darželiui, advokatė leptelėjo: „O jeigu darželis sudegs“… To pakako, kad ji vėl būtų apskųsta advokatūrai ir policijai. Per trumpą laiką kelios institucijos tyrė du nepagrįstus skundus.“

Visos paslaugos pagal vieną tarifą

Žmonės, kuriems teko bylinėtis, neretai skundžiasi ypač didelėmis advokatų paslaugų kainomis. Kai kurie nusivylę teismų nutartimis ir bijodami dar didesnių finansinių nuostolių net nebesikreipia į aukštesnę instanciją.

„Įspūdingi advokatų honorarai yra labai paplitęs visuomenėje mitas“, – nesutinka J.Čivilis. – Tai pavieniai atvejai, o ne kasdienybė. Žinau keletą istorijų, kaip net teisininkai įtikėjo šiomis pasakomis. Išėję į pensiją atėjo į advokatūrą su ketinimais gerai užsidirbti. Deja, susidūrus su realybe labai brangių advokatų karjera baigėsi per pusmetį. Patys nustembame matydami skundus, kad advokatas neatliko visų pareigų gaudamas didelį honorarą. Gal žmonės renkasi daug žadančius ir suteikiančius entuziazmo advokatus? Patyręs profesionalas sėkmės nežadės net iš patirties jausdamas, kad turėtų laimėti bylą. Juk klientas gali neatskleisti visos informacijos. Tik kurį pasirinks žmogus?“

Apskritai lietuviai, J.Čivilio teigimu, labiau linkę bylinėtis, o ne susitarti su konfliktuojančia puse. „Mačiau daug atvejų, kai vertėjo kalbėtis, vienas kitam daryti nuolaidų, o ne bylinėtis. Kartais net kompromiso siekimas labiau primena ultimatumą. Netenkini visų mano sąlygų – teismas patenkins. Deja, gali būti visaip. Susitarsite, nesibylinėsite – nereikės leisti pinigų nei teismams, nei advokatams ir jaudintis dėl bylos rezultato. Labai plačias galimybes susitarti suteikia teisminė mediacija, kuri galima visuose bendrosios kompetencijos teismuose. Tai nemokama paslauga, o užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Teisminei mediacijai gali būti perduota ir dalis byloje pareikštų reikalavimų“, – aiškina J.Čivilis.

Advokato paslaugų apimtis, jų kaina turi būti suderinta su klientu iš anksto, užfiksuota sutartyje. Neseniai Europos teisingumo teismas apibrėžė reikalavimą, kad sutarties sąlygos turi būti aiškios ir sąžiningos. Jei dėl jų kyla ginčas, jos turi būti vertinamos kliento naudai. 

 Be to, yra teisingumo ministro patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Paprastai advokatai ir teismai jomis vadovaujasi ir dėl to neturėtų kilti ginčų.

Garbės teismą dažniausiai pasiekia atvejai, kai advokatas suderina su klientu darbus, užmokestį, tačiau bylai pasibaigus neplanuotai, pavyzdžiui, taikos sutartimi, nesumažina sumos, nors darbo buvo mažiau. Kartais sudaroma neteisinga teisinių paslaugų sutartis, pavyzdžiui, nutraukus sutartį klientas įpareigojamas sumokėti baudą.

Prieš kelerius metus Garbės teismas nagrinėjo šiurkštų bandymą pasipelnyti. Advokato padėjėjas klientui pateikė 53 700 litų sąskaitą už 179 valandas teisinių paslaugų ir atstovavimo. Tiek darbo valandų turi 30 dienų mėnesis bei dvi dienos su papildomomis pora valandų. Į sąskaitą buvo įtrauktas klientų nuvežimas į oro uostą, transporto priemonės pervežimas, signalizacijos kodų perėmimas. Kai kurios paslaugos buvo teikiamos neproporcingai ilgai. Negana to, padėjėjas įtraukė net ne klientui teiktas paslaugas. Visos paslaugos, teisinės ir ne teisinės, buvo įkainotos vienu tarifu – 300 litų už valandą, o advokato padėjėjas net neturėjo įrodymų, kad su klientu susitarė, jog už teisinį darbą mokės būtent tiek. Advokato padėjėjo karjera nutrūko.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2017-m